Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Trečiadienis Vasario 14, 2018
Renginio pradžia: 01/19/2018 18:00
Pabaiga: 02/14/2018 12:00

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Renginio pradžia: 01/30/2018 16:00
Pabaiga: 02/14/2018 09:51

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Ketvirtadienis Vasario 15, 2018
Renginio pradžia: 02/15/2018 16:30
Pabaiga: 02/15/2018 18:10

16.30 val. Etnokultūrinio projekto ,,Ritin kalne smiltatę" atidarymas (projekto tema: Prieškario Lietuva Kuršių nerijoje - Nidos sklandymo mokykla 1923-1939). Po jo akcija „100 minučių skaitymo“. Skaitysime visi savo atsineštų mėgiamų autorių, poetų ir rašytojų eilėraščius bei knygų ištraukas, kuriomis smagu pasidalinti su kitais. Kviečiame visus prisijungti prie akcijos, skirtos Lietuvos laisvės atkūrimo 100-mečiui. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Penktadienis Vasario 16, 2018
Renginio pradžia: 02/16/2018 14:00
Pabaiga: 02/16/2018 15:00

Vasario 16 d.
14.00 val. Šventinis koncertas „VIENYBĖ TEŽYDI...“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)
Švęsti laisvės 100-metį kviečia Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė ir Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“, Choro vadovė J. Kiaulakytė.

Šeštadienis Vasario 17, 2018
Renginio pradžia: 02/17/2018 13:00
Pabaiga: 02/17/2018 17:00

Vasario 17 d. (šeštadienį) 13.00 val. Juodkrantės bendruomenė kviečia visus į "Žiemos sporto šventę", kuri vyks Juodkrantės marių krantinėje šalia Raganų kalno. Burkite šeimos, kiemo kaimynų ar draugų komandas, jas registruokite el. paštu juodkrantiskis@gmail.com ir kartu dalyvaukite smagiose rungtyse. Komandą gali sudaryti nuo 3 iki 5 asmenų.

Trečiadienis Vasario 21, 2018
Renginio pradžia: 02/21/2018 18:00

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Ketvirtadienis Vasario 22, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Penktadienis Vasario 23, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Šeštadienis Vasario 24, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Sekmadienis Vasario 25, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Pirmadienis Vasario 26, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Antardienis Vasario 27, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Trečiadienis Vasario 28, 2018
Renginio pradžia: 02/21/2018 18:00
Pabaiga: 02/28/2018 19:40

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Penktadienis Kovo 02, 2018
Renginio pradžia: 03/02/2018 11:00
Pabaiga: 03/02/2018 12:00

2018 m. kovo 2 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus į Liudviko Rėzos kultūros centrą (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kartu rašyti Nacionalinį diktantą.

Šeštadienis Kovo 10, 2018
Renginio pradžia: 03/10/2018 17:00
Pabaiga: 03/10/2018 18:20

Spektaklis „Krintant žvaigždei la la la“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė). Sceninė kompozicija su dainomis ir giesmėmis pastatyta pagal J.Tumo-Vaižganto, K.Binkio ir J. Žlabio-Žengės kūrybą. Režisierė - Regina Steponavičiūtė.
Keliaujantis po Lietuvą Naisių vasaros teatro jauni, talentingi ir kūrybingi aktoriai propaguoja lietuvių kultūrą, skleidžia tautiškumą per lietuvių autorių bei dramaturgų kūrinius.

Vaidina Naisių vasaros teatro aktoriai:
GAIDYS, senbernis - Tomas Montvila
PETRUTĖ, arbatinės šeimininkė - Gerda Vilimaitė
RUDYS, piršlys - Remigijus Pelenis
PELĖ, PELAGĖJA GRAŽIENĖ – Gintarė Daniusevičiūtė - Vaitkevičienė
GRAŽYS, jos vyras - Arūnas Jokubauskas
KARUSĖ, jo sesuo – Jūratė Levickaitė
PANELĖ –Vaida Kavaliauskaitė
KAVALIERIAI - Valdas Vaitiškis, Paulius Budrys, Karolis Liaučius

Režisierė - Regina Steponavičiūtė
Scenos judesys - Vesta Grabštaitė
Scenografas - Galius Kličius

Spektaklio trukmė – 1 val. 20 min.

Sekmadienis Kovo 11, 2018
Renginio pradžia: 03/11/2018 13:00
Pabaiga: 03/11/2018 14:10

2018 m. kovo 11 d., sekmadienį, 13:00 val. Šv. Mišios, Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56). Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė R. Rušinskienė. Muzikuos D. Tregub (altas) ir Rimutė Tamošiūnaitė.

Antardienis Kovo 13, 2018
Renginio pradžia: 03/13/2018 18:00
Pabaiga: 03/13/2018 19:10

Kovo 13 d. (antradienį) kviečiame į dainų, giesmių ir pašnekesių vakarą „Susitaikymo laikas su Dievu, kitu, savimi ir visa kūrinija“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Gavėnios vakaras
Svečiuose Arūnas Raudonius su žmona Lina. Jis šlovina Viešpatį savo kūrybos giesmėmis, savo ir kitų poetų eiles dainuoja pritardamas gitara, dalijasi šeimyninio gyvenimo patirtimi su trokštančiais geriau pažinti tarpusavio bendrystės meną.

Antardienis Kovo 20, 2018
Renginio pradžia: 03/20/2018 17:30
Pabaiga: 03/20/2018 18:30

2018 m. kovo 20 d. 17.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks penktojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas. Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos leidinys leidžiamas nuo 2010 m. Pirmąją sukaktį pažymintis leidinys liudija ne tik apie tęstinumą, bet ir apie sutelktą autorių kolektyvą bei pasiryžimą aktualiomis Prūsijos (Mažosios) Lietuvos istorijos, kultūros atminties temomis kalbėti nepaviršutiniškai ir kompetentingai. Be kita ko, „Dorė“ yra vienintelis leidinys fiksuojantis Neringos kultūrinio gyvenimo vyksmą (rašoma metų kultūros įvykių apžvalga). MALONIAI LAUKSIME VISŲ ŠVENTĖJE.

Šeštadienis Kovo 24, 2018
Renginio pradžia: 03/24/2018 16:00

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 03/24/2018 16:40
Pabaiga: 03/24/2018 18:00

Kovo 24 d. (šeštadienį) 16.40 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks kaligrafijos - šrifto meno pamoka, skirta Knygnešio dienai. Kursime pirmosios lietuviškos knygos viršelį
“Martyno Mažvydo Katekizmas 1547 m.”

Sekmadienis Kovo 25, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Pirmadienis Kovo 26, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Antardienis Kovo 27, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Trečiadienis Kovo 28, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Ketvirtadienis Kovo 29, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Penktadienis Kovo 30, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 03/30/2018 10:00
Pabaiga: 03/30/2018 13:00

Kovo 30 d. (penktadienį) nuo 10 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks tautodailės užsiėmimas „Velykų margutis“. Bus rašomi vašku ir dažomi kiaušiniai. Prašome atsinešti porą kietai virtų kiaušinių. Užsiėmimą ves Ramunė Pečiukonytė.

Šeštadienis Kovo 31, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Sekmadienis Balandžio 01, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Pirmadienis Balandžio 02, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Antardienis Balandžio 03, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Trečiadienis Balandžio 04, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Ketvirtadienis Balandžio 05, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Penktadienis Balandžio 06, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 04/06/2018 18:00
Pabaiga: 04/06/2018 19:10

Balandžio 6 d. (penktadienį) 18.00 val. kviečiame pasiklausyti klasikinės gitaros muzikos koncerto, kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Programoje skambės L. Legnani, L. Brouwer, R. Dyens, F. Chopin, M. Giuliani, M. Castelnuovo-Teresco, I. Albeniz kūriniai.
Koncertuos Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos gitaros specialybės mokinys Nidas Danilevičius.
Klasikine gitara groti pradėjo Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje pas mokytoją Vidmantą Lūžą. Šiuo metu tęsia studijas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje pas doc. Julių Kurauską. Dalyvauja respublikiniuose, bei tarptautiniuose gitaros konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Mokėsi gitaros meistriškumo pas Eugene Gridiushko, Mark Eden
Pagrindiniai laimėjimai :
GRAND PRIX tarptautiniame klasikines gitaros konkurse Vilnius 2017
I Vieta tarptautiniame baltijos gitaros festivalyje ir konkurse, Birštonas 2017
I Vieta VI Respublikiniame klasikinės gitaros konkurse "Cantabile"

Šeštadienis Balandžio 07, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Sekmadienis Balandžio 08, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Pirmadienis Balandžio 09, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Antardienis Balandžio 10, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Trečiadienis Balandžio 11, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 04/11/2018 18:00
Pabaiga: 04/11/2018 20:00

NERINGOS SAVIVALDYBĖS MERO SUSITIKIMAI SU GYVENTOJAIS
Balandžio 10, 11, 12 dienomis Neringos savivaldybės meras savivaldybės bendruomenei teikia praėjusių metų veiklos ataskaitą už savivaldybės ir tarybos veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:
Balandžio 10 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)
Balandžio 11 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54).
Balandžio 12 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8 469 52665.

Renginio pradžia: 04/11/2018 19:00
Pabaiga: 04/11/2018 20:00

Balandžio 11 d. (trečiadienį) 19 val. charizmatiško dainininko Simono Donskovo koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Ketvirtadienis Balandžio 12, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Penktadienis Balandžio 13, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Šeštadienis Balandžio 14, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 04/14/2018 17:00
Pabaiga: 04/14/2018 19:00

Balandžio 14 d. (šeštadienį) 17.00 val. kviečiame į paskaitą „Kokį Dievą tikiu?“, kurią skaitys Tomas Viluckas, knygų „Malonės versmės“ ir „Laikas po dangumi” autorius, Liudviko Rėzos kultūros centre ( L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Vakaro metu bus galima įsigyti rašytojo knygų su autografu.
Dalyvaus šlovinimo grupė iš Kauno: Julija Rušinskytė (pianinas, vokalas), Gintaras Eidukaitis (bosinė gitara), Paulius Palionis (perkusija), Viktorija Bičkovaitė (gitara, vokalas).
Po renginio lauks suneštinės vaišės, arbata bus pasirūpinta.

Sekmadienis Balandžio 15, 2018
Renginio pradžia: 03/24/2018 16:00
Pabaiga: 04/15/2018 11:05

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Ketvirtadienis Balandžio 19, 2018
Renginio pradžia: 04/19/2018 17:30

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 04/19/2018 17:30

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Renginio pradžia: 04/19/2018 18:00
Pabaiga: 04/19/2018 19:00

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia į susitikimą su bendruomene!
Balandžio 19 d. Juodkrantėje 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristatys svarbiausius darbus ir naujienas. Vyks diskusija su gyventojais apie Lankytojų centro kūrimą, verslo idėjas. Ieškosime bendrų sprendimų „Pasaulio kavinėje“.

Penktadienis Balandžio 20, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Šeštadienis Balandžio 21, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Sekmadienis Balandžio 22, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Pirmadienis Balandžio 23, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Antardienis Balandžio 24, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Trečiadienis Balandžio 25, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Ketvirtadienis Balandžio 26, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Penktadienis Balandžio 27, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Šeštadienis Balandžio 28, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Sekmadienis Balandžio 29, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Pirmadienis Balandžio 30, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Antardienis Gegužės 01, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Trečiadienis Gegužės 02, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Ketvirtadienis Gegužės 03, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Renginio pradžia: 05/03/2018 19:00
Pabaiga: 05/03/2018 20:20

Gegužės 3 d. 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) vyks nemokama Izraelio filmų peržiūra
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Ši komedija apie moteris armijoje tapo lankomiausiu Izraelio filmu 2014 m. Juosta pasakoja apie geriausias drauges Zohar ir Dafi, atliekančias karinę tarnybą armijos administracijoje. Merginos pavydi kitoms būrio kolegėms ir leidžia laiką žaisdamos kompiuterinius žaidimus. Dafi nori kuo skubiau persikelti iš, pasak jos, nepakenčiamos ir nuobodžios bazės į išsvajotą Tel Avivo skyrių, kur patenka geriausios, stropiausios ir labiausiai nusipelniusios karininkės. Tuo tarpu Zohar nesvarbi vieta, į kurią dabar ją nubloškė likimas. Jos didžiausias rūpestis – prarasti nekaltybę. Zohar netgi nusižiūrėjo kandidatą, bet drovisi prie jo prieiti. Išgirdusi apie Dafi svajones ir išsigandusi likti viena, Zohar daro viską, kad geriausia draugė niekur neišvyktų. Tačiau aukštesnio rango pareigūnei Ramai šių skyrybų idėja visai patinka.

Penktadienis Gegužės 04, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 04/19/2018 17:30
Pabaiga: 05/04/2018 11:41

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Šeštadienis Gegužės 05, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 05/05/2018 17:00
Pabaiga: 05/05/2018 20:30

Gegužės 5 d. (šeštadienį) nuo 17 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centro/Neringos gimnazijos vidiniame kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B) prasidės intelektualusis orientacinis, kurio metu iš kurorto gyventojų ir svečių sudarytos komandos varžysis spręsdamos logines, teorines, komandines užduotis.

Užsiregistravusi komanda prieš žaidimo startą gaus žemėlapį, kuris padės rasti skirtingose vietose išdėstytus ir paslėptus punktus. Juos radusi komanda turės atlikti įvairias užduotis. Registracijos vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras. Komanda turi susidaryti ne mažiau 3 ir ne daugiau 5 dalyvių. Komandos iki gegužės 5 d. 17 val. registruojamos ir el. adresu labas@najs.lt. Laiške įvardinkite komandos pavadinimą, dalyvių skaičių bei amžių.

Daugiau informacijos - http://najs.lt/.

Sekmadienis Gegužės 06, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 05/06/2018 13:00
Pabaiga: 05/06/2018 14:30

Gegužės 6 d. (sekmadienį)
13 val. Šv. Mišios Motinos dienos proga
14 val. koncertas
Dalyvaus:
Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, Neringos meno mokyklos moksleivių vokalinis ansamblis „Jūrasmiltė“, solistas Tautvydas Streckis vadovė Rita Rušinskienė.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
(L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Pirmadienis Gegužės 07, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Antardienis Gegužės 08, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 05/08/2018 17:00

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Trečiadienis Gegužės 09, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Ketvirtadienis Gegužės 10, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Renginio pradžia: 05/10/2018 19:00

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Renginio pradžia: 05/10/2018 19:00
Pabaiga: 05/10/2018 20:30

Gegužės 10 d. (ketvirtadienį) 19 val. bus rodomas Izraelio ambasados kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ antrasis filmas „Vestuvių lėlė“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.

Vestuvių lėlė, 2015, rež. Nitzan Gilady, 82 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=gs9CeLe71pA
Angliški subtitrai
Tai romantinė drama, pasakojanti apie Šiaurės Izraelyje gyvenančią jauną, talentingą merginą Hagit, kuri turi lengvą psichikos sutrikimą. Hagit gyvena su mama mažame priemesčio miestelyje dykumoje. Ji dirba pusę etato tuoletinio popieriaus fabrike ir siekia būti nepriklausoma, svajoja vieną dieną ištekėti. Paslapčia ir be mamos žinios, Hagit įsimyli fabriko, kuriame dirba, savininko sūnų, kuris taip pat palaipsniui įsimyli Hagit. Žinia apie fabriko uždarymą sudrebina jos ir mamos gyvenimą bei sukelia pavojų Hagit meilės istorijai. Ši kino juosta Jeruzalės kino festivalyje pelnė apdovanojimus kategorijose: geriausia aktorė, geriausias debiutinis filmas, geriausias Izraelio filmas. Taip pat ši kino juosta buvo įvertinta trimis Izraelio kino Oskarais „Ophir“ kategorijose: geriausias filmas, geriausias režisierius, geriausia aktorė.

Įėjimas yra nemokamas.

Penktadienis Gegužės 11, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Renginio pradžia: 05/11/2018 17:00

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Šeštadienis Gegužės 12, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Gegužės 13, 2018
Renginio pradžia: 04/19/2018 17:30
Pabaiga: 05/13/2018 09:57

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Gegužės 14, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Gegužės 15, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Gegužės 16, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Ketvirtadienis Gegužės 17, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/17/2018 17:30
Pabaiga: 05/17/2018 18:20

Gegužės 17 d. (ketvirtadienį) 17.30 „Poezijos pavasaris“ – tarptautinis poezijos festivalis, kurio metu Juodkrantėje vyks tradiciniai Onos Dovidavičiūtės-Pučenios skaitymai „Aš noriu gyventi tik čia“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)
Eiles skaitys poetai:
Rita Latvėnaitė-Kairienė
Elena Karnauskaitė
Danielius Milašauskas
Daiva Molytė-Lukauskienė
Jurgis Raudys
Dainius Sobeckis

Tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas nuo 1965 m., yra iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja kritikai, literatūrologai, vertėjai, aktoriai, muzikai, fotografai, dailininkai. Per penkiolika festivalio dienų įvyksta daugiau nei 150 pačių įvairiausių renginių: poezijos skaitymai, „Poezijos pavasario“ laureatų vakarai, autoriniai iškiliausių poetų vakarai, jaunųjų poetų skaitymai ir dainuojamosios poezijos vakarai, moksleivių skaitymai, poezijos spektakliai, festivalio svečių vakarai. Festivalio renginiai sutraukia klausytojus ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse (kuriose yra didelės lietuvių bendruomenės). Kasmet rengiama tarptautinė poetų ir kritikų konferencija, kurioje diskutuojama aktualiomis literatūrinio pasaulio temomis, apdovanojamas Maironio premijos laureatas – šiemet ąžuolo vainiku pasipuoš Almis Grybauskas.

Informacija iš ttps://www.lrytas.lt
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2018/05/06/news/-poezijos-pavas...

Renginio pradžia: 05/17/2018 19:00
Pabaiga: 05/17/2018 20:25

Gegužės 17 d. (ketvirtadienį) 19 val. bus rodomas Izraelio ambasados kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ trečiasis filmas "Pavėluotos mintys" Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais.

Pavėluotos mintys, 2015, rež. Elad Keidan, 105 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=nriSGV3O8g0

Tai – filmas kuriame susipina egzistencinės komedijos ir poetinės, filosofinės dramos žanrai. Juosta kupina unikalių Viduržemio jūros miesto uosto vaizdų. Siužeto centre – saulėta diena Haifoje ir du vyrai keliaujantys miesto Karmelio kalno laiptais. Vienas leidžiasi aukštyn, kitas – žemyn. Jaunas poetas Uri ir vidutinio amžiaus Mošė išgyvena savotišką nuosmukį savo asmeniniuose gyvenimuose. Vienas bando palikti miestą ir pabėgti nuo karo tarnybos prievolės, kas gresia kalėjimu, o kitas – kurioziškai išeina ieškoti žmonos pamesto auskaro ir bando suvokti, kodėl jo vedybinis gyvenimas nesusisekė. Filmas, debiutavęs 2015 m. prestižiniame Kanų kino festivalyje, pelnė tris aukščiausius Izraelio kino Oskarus „Ophir“ kategorijose už: geriausią scenarijų, geriausią montažą, geriausią garso dizainą.

Penktadienis Gegužės 18, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/18/2018 10:00
Pabaiga: 05/18/2018 18:00

Kviečiame aplankyti parodų sales ir istorinę ekspoziciją!

Šeštadienis Gegužės 19, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Gegužės 20, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Gegužės 21, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Gegužės 22, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Gegužės 23, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Ketvirtadienis Gegužės 24, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/24/2018 19:00
Pabaiga: 05/24/2018 20:30

Gegužės 24 d. (ketvirtadienį) 19 val. bus rodomas Izraelio ambasados kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ ketvirtasis filmas „Betliejus“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.

Betliejus, 2013, rež. Yuval Adler, 99 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=RsEMbHHqHmw

Betliejus yra Vakarų Kranto miestas Palestinoje, maždaug 10 kilometrų į pietus nuo Jeruzalės. Trilerio siužetas pasakoja apie Izraelio slaptųjų tarnybų grupės „Betliejus“ bendradarbiavimą su palestiniečiais Vakarų Kranto mieste. Filmo kontekste tai vieno pareigūno ir jo informatoriaus – paauglio palestiniečio – sudėtingi, dramatiški bendradarbiavimo santykiai. Filmas iškelia lojalumo ir pasitikėjimo klausimus. Izraeliečiams reikalingos akys ir ausys, o palestiniečiai, kurie linkę bendradarbiauti, tam tikra prasme išduoda savo šalį, nes yra kamuojami savo nuomonės, nepritarančios daugumui. 2013 m. Venecijos kino festivalio Venecijos dienų programoje filmas laimėjo pagrindinį prizą. Ši kino juosta buvo pristatyta prestižiniame 2013 m. Toronto tarptautiniame kino festivalyje. Filmas laimėjo net 6 aukščiausius Izraelio kino Oskarus „Ophir“.

Penktadienis Gegužės 25, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Šeštadienis Gegužės 26, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/26/2018 17:30

Gegužės 26-27 dienomis Neringoje vyks sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum – 2018“.

2018 m. gegužės 26 d.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
17.30 val.
Festivalio atidarymo koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)

2018 m. gegužės 27 d.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
12.30 val.
Koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)
Festivalio uždarymas

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų: Zarasų, Panevėžio, Kauno, Šakių, Šiaulių, Kretingos, Šilutės, Klaipėdos, Liepojos, Talsi. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Prancičkaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Idėją rengti festivalį palaiko Nidos klebonas R. Adomavičius.
Festivalis skiriamas Tarptautinei šeimos dienai ir Vaikų gynimo dienai paminėti.
Dalyvaus:
1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
2. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
3. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
4. Mosėdžio gimnazijos jaunių choras, vadovė Alina
Gadeikienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mišrus choras, vadovės Jecinta Garbaliauskienė, Zita Pilkauskienė,
7. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Sekmadienis Gegužės 27, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/26/2018 17:30
Pabaiga: 05/27/2018 14:30

Gegužės 26-27 dienomis Neringoje vyks sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum – 2018“.

2018 m. gegužės 26 d.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
17.30 val.
Festivalio atidarymo koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)

2018 m. gegužės 27 d.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
12.30 val.
Koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)
Festivalio uždarymas

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų: Zarasų, Panevėžio, Kauno, Šakių, Šiaulių, Kretingos, Šilutės, Klaipėdos, Liepojos, Talsi. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Prancičkaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Idėją rengti festivalį palaiko Nidos klebonas R. Adomavičius.
Festivalis skiriamas Tarptautinei šeimos dienai ir Vaikų gynimo dienai paminėti.
Dalyvaus:
1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
2. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
3. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
4. Mosėdžio gimnazijos jaunių choras, vadovė Alina
Gadeikienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mišrus choras, vadovės Jecinta Garbaliauskienė, Zita Pilkauskienė,
7. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Pirmadienis Gegužės 28, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Gegužės 29, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Gegužės 30, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/30/2018 18:00
Pabaiga: 05/30/2018 19:00

Gegužės 30 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks populiariausios ir gražiausios praėjusiais metais Klaipėdoje išleistos knygos „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“ pristatymas.
Renginio svečiai: leidinio autorė Jovita Saulėnienė, poete Daiva Molytė, Klaipėdos „Rotary“ klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Jolanta Juškevičienė.

Karalienė Luizė – Prūsijos ikona, kurią amžininkai garbino kaip protingą valdovę, kaip dešimties vaikų sulaukusią motiną, išauginusią du šalies valdovus, kaip dvasingą asmenybę ir tiesiog gražią moterį.

Naujojoje knygoje, skirtingai nuo ankstesnių, siekiama atkurti šios žmonių „širdžių karalienės“ paveikslą jau Mėmelio gyvenimo periodu, kuriuo atsiveria platesnė karalienės veiklos geografija (Karaliaučius, Tilžė, Sankt Peterburgas ir kt.), iškyla karališkos šeimos, ypač sosto įpėdinių, nuopelnai mūsų miestui, išryškėja Klaipėdos, kaip laikinosios Prūsijos sostinės, gyvenimo ir jos žmonių vaizdai. Knygoje spausdinami Klaipėdoje rašyti karalienės Luizės laiškai, taip pat artimųjų ir dvariškių to laiko memuarai. Knyga iliustruota nuotraukomis, dailininkų meniniais darbais, žemėlapiais bei kitokia dokumentine medžiaga.
Knygos leidėjas – spaustuvė „Druka“.

Ketvirtadienis Gegužės 31, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Renginio pradžia: 05/10/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:30

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/31/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:30

Gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ paskutinio filmo „Kapo Jeruzalėje“ peržiūra
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Kapo Jeruzalėje, 2015, rež. Uri Barbash, 98 min, Izraelis Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LPPzboziPKw

Istorinė drama, paremta tikra istorja. Filmo siužete vaizduojami 1946 m. Pagrindiniai filmo veikėjai – pora, kuri išgyvenusi Aušvice, atvyksta į Jeruzalę. Bruno yra gydytojas ir Sara – pianistė. Drauge jie bando reabilituoti savo gyvenimus ir meilę apgultame Jeruzalės mieste Nepriklausomybės karo metu. Pasitelkiant Aušvico stovyklos bloko viršininko pavaduotojo ir keleto kalinių iš jo bloko, kurie išgyveno stovyklos baisumus, vaidmenis, filmas iškelia žmogaus moralines ir išgyvenimo dilemas. Filmo herojai, emigravę į Izraelį keturesdešimtaisiais, vis dar kovoja su savimi dėl naujo gyvenimo pradžios naujai gimusioje Izraelio valstybėje.

Renginio pradžia: 05/31/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:25

Gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ paskutinis filmas „Kapo Jeruzalėje“.
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais. Įėjimas nemokamas.
Kapo Jeruzalėje, 2015, rež. Uri Barbash, 98 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LPPzboziPKw

Istorinė drama, paremta tikra istorja. Filmo siužete vaizduojami 1946 m. Pagrindiniai filmo veikėjai – pora, kuri išgyvenusi Aušvice, atvyksta į Jeruzalę. Bruno yra gydytojas ir Sara – pianistė. Drauge jie bando reabilituoti savo gyvenimus ir meilę apgultame Jeruzalės mieste Nepriklausomybės karo metu. Pasitelkiant Aušvico stovyklos bloko viršininko pavaduotojo ir keleto kalinių iš jo bloko, kurie išgyveno stovyklos baisumus, vaidmenis, filmas iškelia žmogaus moralines ir išgyvenimo dilemas. Filmo herojai, emigravę į Izraelį keturesdešimtaisiais, vis dar kovoja su savimi dėl naujo gyvenimo pradžios naujai gimusioje Izraelio valstybėje.

Penktadienis Birželio 01, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/01/2018 10:00
Pabaiga: 06/01/2018 19:30

Birželio 1 – ąją 15 val. kviečiame į Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradą (L. Rėzos g. 54 C-9), kurioje vyks XII-asis respublikinis šokių festivalis-konkursas „Sveika, vasara!“. Šokėjai varžysis šiuolaikinio, modernaus, klasikinio, džiazo, latino ir gatvės šokių kategorijose, dalyvaus įvairaus amžiaus vaikai ir jaunimas. Šventėje dalyvaus šokėjai iš Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Plungės, Šilutės. Dalyvių pasirodymus vertins Beata Molytė, Danguolė Dapšytė, Eglė Norkevičiūtė, Renaldas Stasiūnaitis. Renginį organizuoja Liudviko Rėzos kultūros centras ir VšĮ „Kūrybos kišenė“.
Kviečiame pasitikti vasarą ir pasisemti geros nuotaikos po nuostabiu Juodkrantės dangumi šokių festivalyje-konkurse „Sveika, vasara! - 2018“

TIKSLAS - sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus modernaus, šiuolaikinio, džiazinio, klasikinio šokio, show ir latino show stiliaus šokėjams pristatyti savo gebėjimus, suteikti galimybę saviraišakai ir skatinti šokio kolektyvų bendravimą, patirties pasidalinimą bei bendradarbiavimą.

KATEGORIJOS (solo, duo, trio, small group 3-7 šokėjai, formation 8-24 šokėjai ir production nuo 25 šokėjų)
Šiuolaikinis šokis;
Modernus šokis;
Klasikinis šokis;
Džiazinis šokis;
Show dance;
Latino dance;
Gatvės šokiai.

AMŽIAUS KATEGORIJOS
Mini kids;
Vaikai;
Jaunimas;
Suaugę.

RENGINIO DATA IR VIETA
2018-06-01 15.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estrada (L. Rėzos g. 54 C-9, 93101 Neringa, Juodkrantė)

REGISTRACIJA
Užpildytą registracijos anketą ir siųsti el. paštu kuryboskisene@gmail.com iki 2018-05-25 11:00 val. arba užpildyti internetinė registraciją :https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScXQRdgTFf0lneg7T_NkAnO0VcH_ujgfHbTHJl5pmd39gJeaQ/viewform

DALYVIO MOKESTIS
6 eurai kiekvienam šokėjui, nesvarbu keliose kategorijose šoka.

RENGINIO PROGRAMA
13:00-14:00 Taškų perbėga scenoje REPETICIJA SCENOJE;
14:00-15:00 Registacija;
15:00-17;15 KONKURSAS (45 min. pertrauka)
18:00-18:30 APDOVANOJIMAI

Šeštadienis Birželio 02, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Birželio 03, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Birželio 04, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/04/2018 12:00

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Antardienis Birželio 05, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Trečiadienis Birželio 06, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Renginio pradžia: 06/06/2018 10:38

Jau ne vienerius metus Vokietijoje gyvenantis, ten įsitvirtinęs ir pasaulio publikos širdis užkariavęs smuiko virtuozas Martynas Švėgžda von Bekkeris liepos 13 d. (penktadienį) 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56, Juodkrantė) pristatys kompozitorių – J. S. Bacho, H. W. Ernsto, M. Sokaitės, K. Kapustaitės, W. Sobieskio, R. Bartkevičiūtės, L. Petkutės – kūrinius smuikui solo. Klausytojai turės galimybę išgirsti daug netikėtų muzikinių sąskambių, eksperimentų, ieškojimų ir atradimų, kurie žada išties puikios muzikos gūsį.
Koncerte bus pristatyti kūriniai, atskleidžiantys didžiulį kūrėjų potencialą, kūrybinę energiją bei laisvę.
DĖMESIO:
Bilietus galite įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė),
likus valandai iki koncerto, bilietai parduodami koncerto vietoje atsiskaityti galima tik grynais.

bilietai nekeičiami ir negrąžinami. Bilietus galima grąžinti tik koncertui neįvykus.
Bilieto kaina 10 eurų.

Ketvirtadienis Birželio 07, 2018
Renginio pradžia: 05/08/2018 17:00
Pabaiga: 06/07/2018 00:00

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Renginio pradžia: 06/07/2018 18:00

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Penktadienis Birželio 08, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Šeštadienis Birželio 09, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/09/2018 19:00
Pabaiga: 06/09/2018 20:20

2018 m. birželio 9 d., šeštadienį, 19 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2018 m. birželio 10 d., sekmadienį, 13 val.
Evangelikų liuteronų bažnyčioje
(Pamario g. 37, Nida)

Koncertas „LATE JUNCTIONS“

Britams gerai pažįstamas žodžių junginys „Late Junction“ – tai melomanų pamėgta ir prestižinių apdovanojimų sulaukusi radijo stoties BBC 3 laida. Šios laidos sudaromų programų patrauklumas – tai unikali klausimosi patirtis, kuomet viduramžių baladės skamba greta XXI a. elektroninės muzikos, o alternatyvus džiazas maišomas su folkloru. Netikėti deriniai stebina ir atveria kitokius muzikos klausymo kontekstus.

Atliepdama garsiosios BBC 3 programos kuriamą klausymo tradiciją, Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia į koncertą „Late Junctions“ – netikėtas, autentiškų garso derinių ir žanrų jungtis. Itin retai Lietuvos koncertų salėse skambantis balso tembras (kontratenoras), dažniau su lietuvių liaudies repertuaru tapatinamas muzikinis instrumentas (kanklės), barokinės arijos bei minimalizmo ir postminimalizmo kūriniai – visa tai taps komponentais, sukursiančiais organišką ir netikėtą koncerto programą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainininkų ir instrumentininkų atliekamų kūrinių jungtys sukurs sakralumo ir misticizmo pojūtį, įprasminantį Neringos unikalumą.

Atlikėjai: Ieva Skorubskaitė (sopranas), Viltė Gineitytė (sopranas), Viktorija Šedbaraitė (sopranas), Kristina Jurevičiūtė (mecosopranas), Milda Zapolskaitė (mecosopranas), Ingrida Alonderė (mecosopranas),Vaidas Bartušas (kontratenoras), Daniel Monteagudo Garcia (baritonas), Tomas Kreimeris (baritonas), Jevgenijus Kovalčukas (bosas), Lina Žilinskaitė (kanklės), Ramunė Balčiūnaitė (kanklės), Anė Lažauninkaitė (kanklės)

Koncerto programoje:
Jonas Tamulionis – Perpetuum Mobile
Giulio Caccini – Amarilli mia bella
Philip Glass – Glassworks: Opening
Francis Poulenc – Ave Verum Corpus
Henri Purcell – Sound The Trumpet

Sekmadienis Birželio 10, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/04/2018 12:00
Pabaiga: 06/10/2018 14:00

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Pirmadienis Birželio 11, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/11/2018 10:00
Pabaiga: 06/11/2018 13:00

Pažintinis žygis su gidu Martyno Liudviko Rėzos gimtaisiais takais, skirtas M. L. Rėzos 242-osioms gimimo metinėms atminti.
Žygis prasideda birželio 11 d. (pirmadienį) 10 val. nuo Rėzos paminklo, esančio ant Skirpsto kopos ties Pervalka.
Žygio maršrutas: Pervalka – Kuršių marių pakrantė – Karvaičiai – Preila. Trukmė 2,5–3 val.
Kviečiame visus žingsniuoti kartu ir daugiau sužinoti apie Rėzos asmenybę.
1. M. L. Rėzos įamžinimas Neringoje.
2. Liudviko vaikystė ir likimo vingiai kopų šaly.
3. Link mokslo aukštumų, atsiremiant į Dievą (gimnazija, universitetas, teologija)
4. Napoleonmetis. Asmenybės transformacija „Kapeliono užrašai“.
5. Alma Mater ramstis. (asmenybės, Prūsija, Europa. Darbai ir intencijos. II ir III Biblijos leidimai lietuvių kalba.
6. Karvaičių kaimas (pagrindinė dalis) (Lietuvių kalba Prūsijoje ir L. Rėzos santykis su ja. „Dainos“, Donelaičio „Metai“, Lietuvių kalbos seminaras, tekstai lietuvių kalba. Liudininkas: tautos ir kalbos nykimo nuojautos.
7. Mirtis tik kelio tąsa. (Mirtis, palikimas – viltis ateičiai: biblioteka, bendrabutis, stipendijos. Veiklos reikšmė ir prasmė šiandienos perspektyvoje: seminaras, absolventai, parama Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais).
8. L. Rėzos asmenybė šiuolaikiniame kultūros kontekste, Europos civilizacijos šviesoje. Eduardas Jonušas ir Liudvikas Rėzas sovietmečio audrose.
9. Preila – L. Rėza dabarties Kuršių nerijoje (Karvaičių kopa, gatvė, paminklai Kuršių nerijoje ir Karaliaučiuje, Liudviko Rėzos kultūros centras, Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, jos laureatai, Liudviko Rėzos raštai, Liudviko Rėzos metai. Šiandienos renginiai minint L. Rėzą Juodkrantėje.
Žygį veda Arūnas Balna.

Antardienis Birželio 12, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Trečiadienis Birželio 13, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Ketvirtadienis Birželio 14, 2018
Renginio pradžia: 05/11/2018 17:00
Pabaiga: 06/14/2018 00:00

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/14/2018 18:00

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Penktadienis Birželio 15, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/15/2018 18:00
Pabaiga: 06/15/2018 19:05

Birželio 15 d. (penktadienį) 18 val. susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyviais, skirtas Gedulo ir Vilties dienai atminti.
„Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba“, – teigia šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. Istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad, tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. „Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus“, – pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.

Istorinė atmintis yra labai reikšminga XXI a. visuomenei. Vienas pačių skaudžiausių įvykių Lietuvos istorijoje, paradoksaliai padėjęs susiformuoti tam tikrai tautinei tapatybei. Tačiau požiūris į tremtį taip pat keičiasi. Seniau daugiau buvo akcentuojamos išlietos ašaros ar pralietas kraujas, o dabar – tremtinių parodyta valios tvirtybė, sugebėjimas itin nepalankiomis sąlygomis išsaugoti tautines tradicijas, lietuvybę. Po itin skaudžios patirties tremtinių sugebėjimas juoktis, mylėti, atjausti, tikėti ir net atleisti yra puikus pavyzdys Lietuvos jaunimui.

RIMGAILĖ DIKŠAITĖ
http://www.bernardinai.lt

Šeštadienis Birželio 16, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/16/2018 14:30
Pabaiga: 06/16/2018 17:30

Unikalus namas ant ratų apsilankys Juodkrantėje

Birželio 16 d. 14.30 val. į Juodkrantę, priešais Liudviko Rėzos kultūros centrą, atvyks iš įvairių senų nenaudojamų daiktų sukurtas namas ant ratų. Šis unikalus mobilus namas, kuris sukurtas įgyvendinant projektą „Darnūs namai“, lankysis 60-tyje Lietuvos savivaldybių. Turo metu gyventojai bus šviečiami apie atsakingą vartojimą, atliekų prevenciją ir tvarkymą.

Renginių metu miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę pamatyti ne tik mobilų namą ant ratų, bet ir pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų nereikalingų rakandų, susikurti naują, įdomų namų interjerą. Taip pat bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs žaidimai. Savo žinias aplinkosaugos srityje bus galima pasitikrinti viktorinoje, dalyvauti diskusijose, pamatyti įdomią instaliaciją, sužinoti, kaip žinomi žmonės savo kasdienybėje laikosi darnaus gyvenimo principų.

Renginių lankytojų taip pat laukia išskirtiniai projekto prizai bei įdomūs pokalbiai su projekto „Darnūs namai“ keliaujančia komanda ir savivaldos specialistais. Socialinių akcijų metu bus kalbama apie atsakingą vartojimą atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, atkreipiamas visuomenės dėmesys į žiedinę ekonomiką, klimato kaitą ir kitus svarbius faktorius.

Šio darnaus namo ant ratų kelionės po Lietuvą organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva. Ministerija siekdama skleisti atsakingo vartojimo idėjas, įgyvendina projektą „Darnūs namai“, kuriame paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais parodo, kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir sukauptas senienas paversti naujais, vertingais daiktais.

Viso projekto „Darnūs namai“ laikotarpiu numatyta net 120 socialinių akcijų visoje Lietuvoje. Unikalios ekspozicijos ir socialinių akcijų turas vyks iki liepos mėn. pabaigos.

Sekmadienis Birželio 17, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Birželio 18, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Antardienis Birželio 19, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Birželio 20, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/20/2018 11:00

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Ketvirtadienis Birželio 21, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Penktadienis Birželio 22, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/20/2018 11:00
Pabaiga: 06/22/2018 20:00

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Šeštadienis Birželio 23, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/23/2018 18:00
Pabaiga: 06/23/2018 21:00

Kviečiame sutikti Jonines Juodkrantėje birželio 23 d. (šeštadienį) 18 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Dalyvaus: Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub ir svečiuosis Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Subatvakaris“, vadovas Antanas Erlickas. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė).

Sekmadienis Birželio 24, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Birželio 25, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Antardienis Birželio 26, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Birželio 27, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Ketvirtadienis Birželio 28, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Penktadienis Birželio 29, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Šeštadienis Birželio 30, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/30/2018 19:00
Pabaiga: 06/30/2018 20:00

Birželio 30 d. 19 val. dvi jaunos muzikantės – smuikininkė Eglė Venslovaitytė ir pianistė Gaivilė Simaitytė kviečia pasiklausyti tarptautinės programos koncerto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Smuikininkė Eglė Venslovaitytė

Eglė Venslovaitytė gimė Šakiuose, Lietuvoje. Smuiko grojimo paslapčių sėmėsi Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, doc. Martyno Švėgždos von Bekker, doc. Rūtos Lipinaitytės smuiko klasėse, doc. Vaidos Paukštienės kamerinio klasėje. Nuo 2017m. Eglė smuiko žinių semiasi Briuselyje pas prof. Philippe Graffin (Prancūzija). Nuo 2012m. Eglė priklauso „Animato Foundation“ simfoniniam orkestrui (diriguojamui Howard Griffiths, Thierry Fischer, Pierre Bleuse, ect.). Su šiuo orkestru simfoninės muzikos koncertus atliko Vienos ir Berlyno „Konzerhaus“, „Mozarteum“ koncertų salėje Salcburge, F.Liszt akademijoje Budapešte, Prahos ir Bratislavos filharmonijų salėje, bei kitur. Eglė kas met dalyvauja Fondation Bell‘Arte kamerinės muzikos meistriškumo kursuose Belgijoje, dėstomo pianisto prof. Nelson Delle Vigne Fabbri (Italija). 2013m. šio fondo pakviesta koncertavo tarptautiniame F.Chopin festivalyje Valldemossa mieste, Maljorkoje, o 2018. West Palm Beach mieste, Floridos valstijoje, JAV.

Pianistė Gaivilė Simaitytė

Pianistė Gaivilė Simaitytė baigė fortepijono atlikimo meno studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, prof. Petro Geniušo klasėje. Stažavosi Paryžiaus Nacionalinėje Konservatorijoje ir baigė pomagistrines studijas Grazo menų universitete Austrijoje. Gaivilė yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė: N. Rubinsteino -
Paryžiuje, „Pietro Argento“ - Giolia del Colle, Italijoje pelnė sidabro medalį. Taip pat įvairių festivalių dalyvė ( Aurora Chamber Music Festival Švedija, „Impresijos“ Lietuva, „Permainų muzika“ Lietuva).

Sekmadienis Liepos 01, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Liepos 02, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 07/02/2018 13:30
Pabaiga: 07/02/2018 15:30

Š.m. liepos 2 d. (pirmadienį) nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė) Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemones:
1. „Žvejybos verslo konkurencingumo didinimas, prisitaikant prie aplinkos pokyčių“;
2. „Žvejybos tradicijų išsaugojimas ir populiarinimas“.
Jų metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

VPS viešųjų ryšių specialistas dr. Arvydas Švagždys
Asociacija “Vidmarės”
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141,vidmares@gmail.com

Antardienis Liepos 03, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Liepos 04, 2018
Renginio pradžia: 06/07/2018 18:00
Pabaiga: 07/04/2018 18:00

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/14/2018 18:00
Pabaiga: 07/04/2018 18:00

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Ketvirtadienis Liepos 05, 2018
Renginio pradžia: 07/05/2018 18:00

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00
Pabaiga: 07/05/2018 20:10

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 19 val. doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

18.00 Juodkrantiškių menininkų – Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių – darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“

Liepos 6 d. (penktadienį)

17.00-20.00 Pažintinės išvykos su žveju į marias. Išvykimo vieta ir informacija užeigoje „Žuvelė“
(L. Rėzos g. 1, Juodkrantė)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas „Pasigavę vėją“. Dalyvauja: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Liepos 7 d. (šeštadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.30 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Diksai“ (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Po šventinės programos (liepos 8 d.) bus papildomas autobusas:
00:15 JUODKRANTĖ(„Raganų kalnas“) - Smiltynę (naujoji perkėla, keltas iš Smiltynės 01.20)
01:15 JUODKRANTĖ („Raganų kalnas“) - Nida
Daugiau informacijos - http://visitneringa.com/lt/informacija/kaip-atvykti

Liepos 8 d. (sekmadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė

Penktadienis Liepos 06, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

18.00 Juodkrantiškių menininkų – Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių – darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“

Liepos 6 d. (penktadienį)

17.00-20.00 Pažintinės išvykos su žveju į marias. Išvykimo vieta ir informacija užeigoje „Žuvelė“
(L. Rėzos g. 1, Juodkrantė)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas „Pasigavę vėją“. Dalyvauja: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Liepos 7 d. (šeštadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.30 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Diksai“ (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Po šventinės programos (liepos 8 d.) bus papildomas autobusas:
00:15 JUODKRANTĖ(„Raganų kalnas“) - Smiltynę (naujoji perkėla, keltas iš Smiltynės 01.20)
01:15 JUODKRANTĖ („Raganų kalnas“) - Nida
Daugiau informacijos - http://visitneringa.com/lt/informacija/kaip-atvykti

Liepos 8 d. (sekmadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė

Renginio pradžia: 07/06/2018 19:00
Pabaiga: 07/06/2018 21:15

Liepos 6 d. (penktadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje vyks jungtinis dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją".
21 val. kviečiame visus susiburti Tautiškos giesmės giedojimui.

Neringos miesto savivaldybė ir geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ skelbia džiugią žinią – bardai sugrįžta į Neringą. 2018 metų liepos mėnesį antrus metus iš eilės bus tęsiamas projektas „Pasigavę vėją“, kurį sudarys du renginiai: liepos 5 d. Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios amfiteatre, o liepos 6 d. Liudvikos Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje. Koncertų pradžia – 19 val.
Siekdami sugrąžinti į Neringą bardų muziką su jos prasmingumu ir jautrumu, o ir atiduoti muzikinę duoklę a.a. Vytautui Kernagiui, žanro pradininkui ir skleidėjui, kurio veiklos pėdsakai yra ryškūs, nepamirštami, artimi Neringos miestui.
Koncertuos Andriaus Kaniavos, Olego Ditkovskio ir Nedos Malūnavičiūtės, grupės ,,Baltos varnos" atlikėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės.
Renginiai nemokami.

Šeštadienis Liepos 07, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

18.00 Juodkrantiškių menininkų – Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių – darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“

Liepos 6 d. (penktadienį)

17.00-20.00 Pažintinės išvykos su žveju į marias. Išvykimo vieta ir informacija užeigoje „Žuvelė“
(L. Rėzos g. 1, Juodkrantė)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas „Pasigavę vėją“. Dalyvauja: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Liepos 7 d. (šeštadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.30 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Diksai“ (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Po šventinės programos (liepos 8 d.) bus papildomas autobusas:
00:15 JUODKRANTĖ(„Raganų kalnas“) - Smiltynę (naujoji perkėla, keltas iš Smiltynės 01.20)
01:15 JUODKRANTĖ („Raganų kalnas“) - Nida
Daugiau informacijos - http://visitneringa.com/lt/informacija/kaip-atvykti

Liepos 8 d. (sekmadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė

Sekmadienis Liepos 08, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00
Pabaiga: 07/08/2018 17:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

18.00 Juodkrantiškių menininkų – Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių – darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“

Liepos 6 d. (penktadienį)

17.00-20.00 Pažintinės išvykos su žveju į marias. Išvykimo vieta ir informacija užeigoje „Žuvelė“
(L. Rėzos g. 1, Juodkrantė)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas „Pasigavę vėją“. Dalyvauja: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Liepos 7 d. (šeštadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.30 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Diksai“ (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Po šventinės programos (liepos 8 d.) bus papildomas autobusas:
00:15 JUODKRANTĖ(„Raganų kalnas“) - Smiltynę (naujoji perkėla, keltas iš Smiltynės 01.20)
01:15 JUODKRANTĖ („Raganų kalnas“) - Nida
Daugiau informacijos - http://visitneringa.com/lt/informacija/kaip-atvykti

Liepos 8 d. (sekmadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė

Pirmadienis Liepos 09, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Antardienis Liepos 10, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Trečiadienis Liepos 11, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Ketvirtadienis Liepos 12, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/12/2018 18:00
Pabaiga: 07/12/2018 19:20

Liepos 12 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 07/12/2018 20:00
Pabaiga: 07/12/2018 21:00

Liepos 12 d. (ketvirtadienį) 20 val. kviečiame į paskaitą "Pojūčių valdymas" (Sensorinė integracija) Liudviko Rėzos kultūros centre. Paskaitą skaitys Ivan Gavriljev, vaikų ligų gydytojas, jogos instruktorius, Lietuvos jogos asociacijos narys.

Sensorinė integracija leidžia mums: žaisti, Mokytis ir dirbti, lavinti įgūdžius, ugdyti savęs suvokimą, naudotis savireguliacija, bendrauti.
Esant sensorinio apdorojimo sunkumams, klaidingai yra suprantama kasdienė sensorinė informacija. Žmonės yra lengvai išvedami iš pusiausvyros, susijaudina. Jie gali perdėtai siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių.
Sensorinė integracija siekia padėti išmokti reguliuoti elgesį patiems per gausias sensorines veiklas, ugdomas budrumo suvokimas, skatinamas savarankiškumas.

Penktadienis Liepos 13, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Šeštadienis Liepos 14, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Sekmadienis Liepos 15, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/15/2018 13:00
Pabaiga: 07/15/2018 14:30

Liepos 15 d. (sekmadienį) 13 val. koncertuos Vilniaus universiteto Kauno fakulteto merginų choras VENI GAUDERE Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
(L. Rėzos g. 56).
Įėjimas nemokamas

Pirmadienis Liepos 16, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Antardienis Liepos 17, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Trečiadienis Liepos 18, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/18/2018 14:26

Interaktyvus spektaklis–žaidimas vaikams
Raganiukės teatras atvyksta į Juodkrantę ir kviečia vaikus ir jų tėvelius į spektaklius! (spektakliai vyks L.Rėzos g. 54 C -9, Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje)

Liepos 18 d. 19 val. „Raudonkepuraitė“
Dėmesio! Juodkrantės gyventojams ir jų vaikams bilietai po 5 EUR.

Bilietus galite įsigyti: www.bilietai.lt
Daugiau informacijos: Tel. +370 670 97832

Ketvirtadienis Liepos 19, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/19/2018 18:00
Pabaiga: 07/19/2018 20:00

Liepos 19 d. (ketvirtadienį) 18 val.
kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 07/19/2018 19:00
Pabaiga: 07/19/2018 20:15

Liepos 19 d. (ketvirtadienį) 19 val. Maestro Virgilijaus Noreikos ugdytiniai Juozas Janužas, Simas Strazdas ir jo ilgametė koncertmeisterė Lina Giedraitytė paruošė meile alsuojančią neapolietiškų dainų programą, kurią atliks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). "O sole mio", "Funiculi funicula" ir kitos žinomos melodijos, atliekamos solo ir duetu nepaliks abejingo nei vieno klausytojo!

Renginio pradžia: 07/19/2018 19:00
Pabaiga: 07/19/2018 20:15

Interaktyvus spektaklis–žaidimas vaikams „Princese ir varlius“

Raganiukės teatras atvyksta į Juodkrantę ir kviečia vaikus ir jų tėvelius į spektaklius! (spektakliai vyks L.Rėzos g. 54 C -9, Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje)

Liepos 19 d. 19 val. „Princese ir varlius“

Dėmesio! Juodkrantės gyventojams ir jų vaikams bilietai po 5 EUR.

Bilietus galite įsigyti: www.bilietai.lt
Daugiau informacijos: Tel. +370 670 97832

Penktadienis Liepos 20, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/20/2018 19:00
Pabaiga: 07/20/2018 20:10

Liepos 20 d. (penktadienį) 19 val. duetas „Dolce Amor“ kviečia Jus į romantinės muzikos vakarą „Meilės serenados“!
Dalyvauja Loreta Haidari (fortepijonas) ir Anvar Haidari (tenoras).
Vakaro programoje skambės gražiausi rusų kompozitorių romansai, neapolietiškos, vokiškos bei lietuviškos dainos. Ispanų ir argentiniečių šokių fortepijoniniai solo.
[G.Bononcini, G.Paisiello, G.F.Handel, F.Schubert, R.Schumann, A.Varlamov, P.Bulachov, R.Shchedrin, М.Glinka, N.Rimsky-Korsakov, P.Tchaikovsky, S.Rachmaninoff, M.Mussorgsky, M.de Falla, A.Ginastera, M.Petrausko, A.Raudonikio, V.Bellini, V.Chiara, C.A.Bixio, F.P.Tosti ir V.Meglio kūriniai.]
Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centre
(L.Rėzos g. 8, Juodkrantė).
Bilieto kaina - 6 €.
Bilietai parduodami valanda prieš koncertą. Daugiau info. tel. 8-671 55 787.
Aprašymas:
Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - buvę Sankt-Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijos auklėtiniai, respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais. Dainininkas, kartu su žmona, pianiste Loreta Haidari, dalyvauja įvairiuose konkursuose ir festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor", rengia kamerinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje.

Šeštadienis Liepos 21, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/21/2018 19:00
Pabaiga: 07/21/2018 20:10

Liepos 21 d. (šeštadienį) 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56) vyks Eugenijaus Avramenko (vargonai) ir Ksenios Avramenko (fleita) klasikinės muzikos koncertas "Vargonai ir fleita".

DĖMESIO:
Bilietus galite įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė),
likus valandai iki koncerto, bilietai bus parduodami koncerto vietoje.

Bilieto kaina 10 eurų.

Programa:
Johan S. Bach Dorinė tokata ir fuga (vargonai)
Frydricho II Sonata E-minor (fleita ir vargonai)
W. A. Mozarto Andante C-Dur
J. Ch. H. Rinck 6 variacijos corelli tema (vargonai)
A. Piazzollos Ave Maria (fleita ir vargonai)
W. Popp. „Paukščiai“ (fleita ir vargonai)
D. Ratter Aria (fleita ir vargonai)
Dž. Bizė-F.Born. Briliantinė fantazija opera „Karmen" (fleita ir vargonai)

Sekmadienis Liepos 22, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/22/2018 19:00
Pabaiga: 07/22/2018 20:10

Liepos 22 d. (sekmadienį) 19 val. koncertas „Baltosios naktys“ – pliūpsnis užburiančios muzikos, atversiantis jausmus romantiškam vakarui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Koncerte trys žavios menininkės pristatys romantizmo epochos ir šių dienų muzikos perlus. Skambės gražiausi kamerinės vokalinės muzikos duetai.
Auksė Marija Petroni (sopranas) – dainininkė, pelniusi tarptautinį pripažinimą, savo kūrybinį talentą skleidžianti Vokietijos teatrų bei koncertų scenose.
Giedrė Zeicaitė (sopranas) – daugelį metų kūrybinių žinių ir patirties sėmėsi Austrijoje. Šiuo metu dainininkė aktyviai koncertuoja įvairiuose muzikiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje.
Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė (fortepijonas) – pianistė, puikiai įvaldžiusi akompanavimo meistriškumą, koncertuojanti kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais.
Koncerte skambės F.B. Mendelssohn, J.Brahms, F. Schubert, R. Strauss, M.Glinka, A.Varlamov , P.Tchaikovsky, F.Kampana, C.Sain-Saens , A. Spiro, J.Bašinsko, J.Tallat-Kelpšos, M.Noviko kūriniai.

Pirmadienis Liepos 23, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/23/2018 14:30
Pabaiga: 07/23/2018 16:00

Unikalus namas ant ratų apsilankys Juodkrantėje

Liepos 23 d. (pirmadienį) 14.30 val. į Juodkrantę, priešais Liudviko Rėzos kultūros centrą, atvyks iš įvairių senų nenaudojamų daiktų sukurtas namas ant ratų. Šis unikalus mobilus namas, kuris sukurtas įgyvendinant projektą „Darnūs namai“, lankysis 60-tyje Lietuvos savivaldybių. Turo metu gyventojai bus šviečiami apie atsakingą vartojimą, atliekų prevenciją ir tvarkymą.

Renginių metu miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę pamatyti ne tik mobilų namą ant ratų, bet ir pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų nereikalingų rakandų, susikurti naują, įdomų namų interjerą. Taip pat bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs žaidimai. Savo žinias aplinkosaugos srityje bus galima pasitikrinti viktorinoje, dalyvauti diskusijose, pamatyti įdomią instaliaciją, sužinoti, kaip žinomi žmonės savo kasdienybėje laikosi darnaus gyvenimo principų.

Renginių lankytojų taip pat laukia išskirtiniai projekto prizai bei įdomūs pokalbiai su projekto „Darnūs namai“ keliaujančia komanda ir savivaldos specialistais. Socialinių akcijų metu bus kalbama apie atsakingą vartojimą atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, atkreipiamas visuomenės dėmesys į žiedinę ekonomiką, klimato kaitą ir kitus svarbius faktorius.

Šio darnaus namo ant ratų kelionės po Lietuvą organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva. Ministerija siekdama skleisti atsakingo vartojimo idėjas, įgyvendina projektą „Darnūs namai“, kuriame paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais parodo, kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir sukauptas senienas paversti naujais, vertingais daiktais.

Viso projekto „Darnūs namai“ laikotarpiu numatyta net 120 socialinių akcijų visoje Lietuvoje. Unikalios ekspozicijos ir socialinių akcijų turas vyks iki liepos mėn. pabaigos.

Antardienis Liepos 24, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/24/2018 19:00
Pabaiga: 07/24/2018 20:20

KLAJOKLIS SU ŽIBINTU VILTIES...

2018 m. liepos 24 d., antradienį, 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) įvyks atminimo vakaras „Klajoklis su žibintu vilties...“, skirtas Jurgio Baltrušaičio 145-osioms gimimo metinėms paminėti. Būsimasis poetas, eseistas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis gimė 1873 m. gegužės 2 d. Jurbarko valsčiuje, mirė 1944 m. sausio 3 d. Paryžiuje, nugyvenęs 70 metų. Renginio svečias maestro Rimantas Vaitkevičius pristatys žiūrovams poetinę muzikinę kompoziciją „Klajoklis su žibintu vilties“, kurios metu skambės Jurgio Baltrušaičio poezija, jo bičiulio Aleksandro Skriabino ir kitų kompozitorių muzika. Istorikas Vladas Turčinavičius padės nubrėžti Jurgio Baltrušaičio diplomatinės veiklos kontūrus. Kviečiame ir laukiame! Renginys nemokamas.

Trečiadienis Liepos 25, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Ketvirtadienis Liepos 26, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/26/2018 15:00
Pabaiga: 07/26/2018 19:30

6-oji tradicinių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis 2018“
etapas Kintai–Juodkrantė–Klaipėda

Lietuvos medinį burinį laivyną burianti Tradicinių ir istorinių laivų asociacija 2018 m liepos mėn. 26–28 d. Kuršių mariose organizuoja regatą „Burpilis“. Pavadinta senovinio pamario žvejų įnagio, skirto šlakstyti vandeniu bures ir taip didinti burvalčių greitį, vardu, ji ne tik pristato tradicinius Lietuvos marių ir upių laivų tipus, tačiau ir primena apie seną marių šiporių būdo savybę varžytis tarpusavyje.
Laivai – LRT Nacionalinės ekspedicijos dalyviai: vytinė „Vytautas Didysis“ ir sielininkų valtis „Vytis“, Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Süd-1“, E. Jonušo statytas Nidos simbolis kurėnas „Kuršis“, Šturmų gyvenvietės ambasadorius kurėnas „Sturm-1“, krovininis marių burlaivis reisinė „Dreverna“, venterinės valtys iš Kintų ir Rusnės, naujasis kurėnas „Germanika“.
Šių metų plaukimas skirtas pagerbti Lietuvos jūrinių tradicijų ir istorijos puoselėtojo Aloyzo Každailio (1943–2018) atminimą. Knygoje „Laivai ir jūrininkai“, kurios dėka Lietuva susipažino su laivais ir jūra, jis rašė: „Dar neseniai Kuršių marių bangas vagojo juodašonės lentinės burvaltės...jų savitą grožį galėjai įžvelgti savotiškame grubumo ir grakštumo derinyje. Storos, grubiai išpjautos ąžuolinės lentos – „šoninės“ – dailiu lanku rėmėsi į forštevinį – „ragą“, išdidžiai keliantį skiauterę virš marių bangų. Dramblotas plokščiadugnis korpusas švelniai apvalėjo į apačią, o „vainiką“, viršutinę borto lentą, puošė kalvio darbo apkaustai, pagražinti nesudėtingu ornamentu...Sumaniai buriuodami, žvejiškai sakant, žėgluodami, žvejai mokėjo įkinkyti šoninį ir net priešinį jūros vėją. Tada pavėjinėje pusėje už borto pūkštelėdavo „šliūžė“, padėdavusi suvaldyti plokščiadugnį kurėną, neleisdavusi bangoms ir vėjui nukreipti jį nuo kurso“.

Programa
Liepos 26 d. (ketvirtadienis)
9.30 val. kapitonų pasitarimas
10 val. startas Kintų uosto prieigose

Penktadienis Liepos 27, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/27/2018 20:00
Pabaiga: 07/27/2018 21:10

Liepos 27 d. (penktadienį) 20 val. pianistės Guodos Gedvilaitės romantinė virtuozinė programa “Kolegos - konkurentai“ Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L. Rėzos g. 56)

GUODA GEDVILAITĖ
fortepijonas

Romantinė virtuozinė programa
“Kolegos - konkurentai“

Pirmoje koncerto dalyje skambės žymių XIX a. kompozitorių kūriniai: Frederico Chopino valsai, „Heroiškasis polonezas“, Roberto Schumanno kūriniai ir Sigismundo Thalbergo „Traviatos“ fantazija.
Antrą koncerto dalį pradės M.K.Čiurlionio ir A. Malcio kompozicijos fortepijonui.

Vakaro programą vainikuos didžiosios „Hexameron variacijos“, dėl savo sudėtingumo retai skambantis XIX a. kūrinys koncertuose, o unikalus ir įdomus jis tuo, jog jį, be Liszto kūrė dar penki kompozitoriai – romantikai: Sigismund Thalberg, Frederic Chopin, Johann Peter Pixis, Henri Herz ir Carl Czerny.

Užsakymą šiam kūriniui davė italų princesė Cristina Trivulzio Belgiojoso (1808-1871), kuris turėjo būti parašytas ir nuskambėti 1837 m. labdaringame koncerte. Ši, politikoje ir kultūros gyvenime įtakinga aukštuomenės dama vadovavo garsiam muzikos salonui Paryžiuje. Šiuo nepaprastu koncertu ji norėjo ne vien tik pamaloninti savo publiką, bet ir suteikti galimybę viešai susikauti Lisztui ir Thalbergui. apie kuriuos niekaip nerimo diskusijos: Kuris pianistas geriausias pasaulyje?

-------
Pianistė Guoda Gedvilaitė pasižymi ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir išskirtiniu jos atlikimu. Jos programos visuomet originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Pianistė mielai eksperimentuoja ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Jos scenos partneriai ne tik žymūs klasikos muzikai, bet ir aktoriai, baleto artistai arba džiazo instrumentalistai.

Šeštadienis Liepos 28, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/28/2018 19:00
Pabaiga: 07/28/2018 20:10

Liepos 28 d. (šeštadienį) 19 val. pianisto Šarūno Meškio prancūziškos muzikos koncertas "Linkėjimai iš Monmartro" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams.

Atlikėjas Šarūnas Meškys (fortepijonas)
Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams
LINKĖJIMAI IŠ MONTMARTRO
ŠARŪNAS MEŠKYS (klavišiniai)

Paprastai atlikėjai pristatomi, išvardinant jų kūrybinius pasiekimus. Tačiau apie šį muziką geriausiai kalba vaizdas: pianistas, skambinantis melancholišką melodiją. Nidoje. Ant tuščio molo...
Pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys fortepijonu groja nuo mažumės. Jam pažįstamas konkursinis jaudulys ir pergalių skonis, geriausios Europos koncertų salės ir didžiausi šalies orkestrai, o pastaruoju metu klausytojus sužavėjo atlikėjo debiutinis vaizdo klipas, apjungęs stulbinantį Nidos grožį bei šiaurietiškos melancholijos kupiną Yanno Tierseno muziką.
Dar šiemet Šarūnas nuskynė šio prancūzų kompozitoriaus konkurso laurus, pelnė geriausio atlikėjo titulą bei laimėjo specialų prizą už išskirtinį pasirodymą.
Y. Tiersenas daugelio pamiltas ir žinomas dėl savo nepakartojamos muzikos kino filmams. Būtent savo rečitalyje Š. Meškys atliks įstabiausius jo kūrinius klavišiniams instrumentams, siųsdamas linkėjimus iš Montmartro.

Koncerto trukmė 1.20 val.
Šarūno Meškio muzikinis vaizdo klipas.
https://vimeo.com/197684642

Sekmadienis Liepos 29, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Pirmadienis Liepos 30, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/30/2018 20:00
Pabaiga: 07/30/2018 21:00

Liepos 30 d. (pirmadienį) 20 val. Džiazo muzikos vakaras Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B).
Milda Deltuvaitė (fortepijonas) ir Augustina Vaiginytė (vokalas)
Visi kurie mėgsta muziką ir yra nusiteikę smagiai praleisti vakarą yra kviečiami! Koncertas nemokamas.

Antardienis Liepos 31, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Trečiadienis Rugpjūčio 01, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Ketvirtadienis Rugpjūčio 02, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 08/02/2018 18:00
Pabaiga: 08/02/2018 20:00

Rugpjūčio 2 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 03, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 08/03/2018 16:00
Pabaiga: 08/03/2018 17:20

Rugpjūčio 3 d. (penktadienį) 16 val. Aleksandro Makejevo autorinis vakaras - smagus bei šmaikštus koncertas, muzikinio albumo ir knygų „Terminatorius“, „Trys ministrai, dvi kelionės“, „Švediškas gimtadienis“ pristatymas Liudviko Rėzos
kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Renginys nemokamas.

Renginio pradžia: 08/03/2018 20:00
Pabaiga: 08/03/2018 21:10

II programa
„Romantinės muzikos šviesa ir šešėliai“
2018 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis, 20.00
XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), ROBERTAS BEINARIS (obojus), DONATAS BUTKEVIČIUS (kontrabosas), dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA: Edvard Grieg, Hector Berlioz, Giovanni Bottesini, Robert Schumann, Gabriel Fauré, Antonín Dvořák, Rinaldo Hahn, Jean-Baptiste Faure
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L. Rėzos g. 56)
Daugiau informacijos - https://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/romant...

Šeštadienis Rugpjūčio 04, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 08/04/2018 18:00
Pabaiga: 08/04/2018 19:10

Rugpjūčio 4 d. (šeštadienį) 18 val. Vydūno draugijos pirmininkės, lektorės Rimos Palijanskaitės paskaita
„Vydūno sveikatos filosofija“ ir jos parengtos Vydūno knygos "Asmenybė ir sveikata" pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vydūno gyvenimo moto - jo paties žodžiais: "Vydūnas: norėčiau būt buvęs tautoje aiški žmoniškumo apraiška".
Renginys nemokamas.

Sekmadienis Rugpjūčio 05, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 08/05/2018 18:00

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Pirmadienis Rugpjūčio 06, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/06/2018 20:00
Pabaiga: 08/06/2018 21:40

Rugpjūčio 6 d. (pirmadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Atėjau. Pamačiau. Nufilmavau (2013-2014) “. Programą pristato kino režisierė Inesa Kurklietytė. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Trukmė apie 81 min.

The Big Fish, 7 min., 2014
Synchro, 8 min., 2013
Ferryman, 5 min., 2014
The Bell, 11 min., 2013
The Tiger and The Crocodile, 10 min., 2014
The 5 Stages of Breakup, 5 min., 2014
Withes’ brew, 6 min., 2014
Paparčio žiedas, 9 min., 2014
The Rig, 11 min., 2014
Faked David (Deivido fiksija), 9 min., 2013

Antardienis Rugpjūčio 07, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/07/2018 20:00
Pabaiga: 08/07/2018 21:10

III programa „Algirdas Vizgirda ir jo draugai“ solinis rečitalis
Trečia programa: „Algirdas Vizgirda ir draugai"
Solinis rečitalis
2018 m. rugpjūčio 7 d., antradienis, 20.00
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56), Lietuva
Atlikėjai
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA
Vokalinis duetas DUO BAROCCO:
RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas)
SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
DŽIAZO TRIO:
SAULIUS ŠIAUČIULIS (klavišiniai)
EDMUNDAS FEDERAVIČIUS (perkusija)
DONATAS BUTKEVIČIUS (kontrabosas)
Solistai:
ULA ČAPLIKAITĖ JUSTINAS MAČYS, LAIMA ŠVABAUSKAITĖ, GRETA POCEVIČIŪTĖ (fleitos)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)
ILONA GIRDŽIŪNAITĖ (smuikas)
EVALDAS PETKUS (violončelė)
GEDIMINAS KVIKLYS (klavesinas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Programa
Trečia programa: „Algirdas Vizgirda ir draugai"
JOHANN CHRISTIAN BACH – Allegro iš Kvinteto D-dur Nr. 6 fleitai, obojui, smuikui, violončelei ir klavesinui
WOLFGANG AMADEUS MOZART – Andante C-dur fleitai ir kameriniam orkestrui, KV 315/285e
GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – Duetas „Welcome as the dawn of day“ iš oratorijos „Solomonas“, HWV 67
GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – Duetas „Let’s imitate her notes above“ iš operos „Aleksandro puota“, HWV 75
HENRY PURCELL – Duetas „Hark! How the songsters of the grove“ iš semioperos „Timonas Atėnietis“, Z. 632
CARL PHILIPP EMANUEL BACH – Un poco andante iš Koncerto fleitai ir styginiams d-moll, Wq. 22
ANTONIO VIVALDI – Koncertas C-dur dviem fleitoms, styginiams ir basso continuo, RV 533
TOMMASO ALBINONI – Adagio g-moll fleitai ir styginiams
JEAN-PHILIPPE RAMEAU – Keturios dalys iš operos-baleto „Galantiška Indija“ („Les Indes galantes“)
JULES MASSENET – „Meditacija“ iš operos „Tais“
FRANZ DOPPLER – „La sonnambula“ dviem fleitoms ir orkestrui, op. 42
CLAUDE BOLLING – Sentimentale. Baroque and Blue

XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Bilietų kainos
10 Eur

Trečiadienis Rugpjūčio 08, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/08/2018 16:00
Pabaiga: 08/08/2018 17:00

Rugpjūčio 8 d. (trečiadienį) nuo 16 val. iki 17 val. kviečiame į susitikimą su menininkais Marija Rinkevičiūte ir Arnu Špakausku šiuolaikinio meno parodoje „Šviesa“, veikiančioje Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/08/2018 20:00
Pabaiga: 08/08/2018 21:30

Rugpjūčio 8 d. (trečiadienį) 20 val. meno terapijos užsiėmimas "Žmogaus kodas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Užsiėmimą ves tapytoja, filosofė Birutė Kuic. Visos priemonės kūrybai bus suteiktos. Vyks vieno tapybos darbo loterija. Dalyvio mokestis 15 eurų.

Piešimas – tai slaptas kelias į sielos gelmes. Meno terapija pagrįsta supratimu, kad mūsų kūriniai gali padėti suvokti, kas esame, o tikslas – spręsti šiuolaikines kasdienes problemas. Menininkė Birutė Kuic pasakoja: „Idėjos veikia intelektualiąją ir kūrybiškai aktyvią žmonių dalį ir daro įtaką formuojant dvasinius, vidinius poreikius, skonius bei idealus. Gal tai vienintelė galimybė pertvarkyti prieštaravimų draskomą pasaulį, nugalėti susvetimėjimą, sugrąžinti žmogui jo paprastą jausmų harmoniją ir suteikti naują impulsą kūrybai.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 09, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/09/2018 18:00
Pabaiga: 08/09/2018 20:20

Rugpjūčio 9 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 10, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/10/2018 20:00
Pabaiga: 08/10/2018 21:10

XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
IV programa „Viena didelė šeima“
2018 m. rugpjūčio 10 d., penktadienis, 20.00
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)
ROBERTAS BEINARIS (obojus), VAIDA STRIAUPAITĖ-BEINARIENĖ (kompozitorė), GABRIELĖ BEINARYTĖ (arfa), BRIGITA BEINARYTĖ (fleita), LAURYNAS BEINARIS (išilginė fleita), festivalio orkestras MUSICA HUMANA, dalyvauja SIMONA LIAMO (sopranas), GEDIMINAS KVIKLYS (klavesinas), dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Ernst Theodor Amadeus Hoffmann, Jean Rémusat-Alphonse Leduc, Pam Wedgwood, Rolf Løvland, Frédéric Bonzon, Bernard Andrѐs

Koncertas mokamas
Daugiau informacijos - https://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/romant...

Renginio pradžia: 08/10/2018 20:30
Pabaiga: 08/10/2018 21:40

Rugpjūčio 10 d.(penktadienį) 20.30 kviečiame visus į smagų Kėdainių rajono vaikų ir jaunimo kūrybinės stovyklos baigiamąjį koncertą Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Nepraleiskite puikios progos skambant džiazo muzikai pasidžiaugti jaunimu ir pajudėti patiems lindyhopo šokio ritmu.

Šeštadienis Rugpjūčio 11, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/11/2018 19:00
Pabaiga: 08/11/2018 20:10

Rugpjūčio 11 d. (šeštadienį) 19 val. klasikinės muzikos koncertas Rafailas Karpis (tenoras) ir Darius Mažintas (fortepijonas)
Jidiš kultūros paveldas Lietuvoje: koncertų ciklas „Laiškai iš praeities“. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B).
Koncertas nemokamas

Sekmadienis Rugpjūčio 12, 2018
Renginio pradžia: 07/05/2018 18:00
Pabaiga: 08/12/2018 12:00

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Pirmadienis Rugpjūčio 13, 2018

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/13/2018 20:00
Pabaiga: 08/13/2018 21:20

Rugpjūčio 13 d. (pirmadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Atostogos. Tik atostogos? (2010 -2011)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Atostogos. Tik atostogos? (2010 -2011). Trukmė apie 84 min.

Lost Passport, 8 min., 2011
Holiday, 10 min., 2010
Rūdys (Rust), 6 min., 2011
Breakfasters, 5 min., 2010
I’ll be home later, 11 min., 2011
Survivor, 8 min., 2010
Šaro ratai, 7 min., 2011
Dune Guards, 7 min., 2011
B. Friend, 11 min., 2010
The Jump, 11 min., 2011

Antardienis Rugpjūčio 14, 2018

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/14/2018 18:00

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Trečiadienis Rugpjūčio 15, 2018
Renginio pradžia: 08/05/2018 18:00
Pabaiga: 08/15/2018 12:00

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ketvirtadienis Rugpjūčio 16, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/16/2018 14:00

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/16/2018 20:00
Pabaiga: 08/16/2018 21:10

VI programa „Nauji garsai“
LMTA Medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas Šešta programa: „Kelionės šimtmečiais“
2018 m. rugpjūčio 16 d., ketvirtadienis, 20.00
XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas NAUJI GARSAI (meno vadovas Robertas Beinaris): PAULIUS GEFENAS (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus), RIMVYDAS SAVICKAS (klarnetas), DARIUS STOSKELIŪNAS (fagotas), INDRĖ KULEŠEVIČIENĖ (valtorna), solistas GUNTIS KUZMA (klarnetas): Remigijus Šileika, Imants Zemzaris, Arvo Pärt, Leoš Janáček, Edvard Grieg, Georges Bizet, Franz Danzi, Modest Musorgskij, Vaida Striaupaitė-Beinarienė

Penktadienis Rugpjūčio 17, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/17/2018 20:00
Pabaiga: 08/17/2018 21:10

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis, 20.00
XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)
Septinta programa: „Lietuvos kompozitorių muzika“
Koncertas mokamas
Septinta programa: „Lietuvos kompozitorių muzika“
ČIURLIONIO KVARTETAS, solistė DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas): Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Klova, Balys Dvarionas, Algimantas Bražinskas, Teisutis Makačinas, Giedrius Kuprevičius, Faustas Latėnas, Rytis Baranauskas
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)
„Šviesiam atminimui“
ALGIMANTAS BRAŽINSKAS – Dvi Marcelės arijos iš operos „Pagramančio šnekučiai“ (Antano Drilingos ž.)
TEISUTIS MAKAČINAS – „Koncertinis skerco“
RYTIS BARANAUSKAS – „Pajūrio vaikai“ (Vytauto Mačernio ž.)
GIEDRIUS KUPREVIČIUS – „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“

Bilietų kainos
10 Eur

Šeštadienis Rugpjūčio 18, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/18/2018 20:00
Pabaiga: 08/18/2018 21:30

Rugpjūčio 18 d. (šeštadienį) 20 val. koncertas V. Kernagiui atminti „Teisingos dainos“.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje V.Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“.

„Gieda paukštis virš mūsų ir giedos…“ – šios Vytauto Kernagio dainos „Baltas paukštis“ eilutės puikiai nusako, kad genijai nemiršta bei žmonių širdyse išlieka savo kūrybos dėka.

„Kiekvienas žmogus turi savo suvokimą. Kernagio dainų teisingumas yra toks: pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“,- kažkada sakė maestro V.Kernagis.

Koncerto programa:
J. Strielkūnas „Kelio daina“
V .Kernagis „Ko nerimsti, žmogau, it paukštis“
S. Geda „Kad karosas vaikščiotų“
S. Geda „Jūrų veršiukėlis“
S. Geda „Gyvulėlių skraidymas“
M. Martinaitis „Baladė apie Severiutę“
S. Geda „Baltojo Nieko dainelė“
V. Kernagis „Išeinu…“
V. Kernagis „Baltas paukštis“
M. Martinaitis „Kumelaitė Kukučio ausy“
M. Martinaitis „Kvailutė Onutė“
A. Vienažindis „Linksminkimos
D. Saukaitytė „Milžinai“
V. Kernagis „Nuo mano lango“
A. Vienažindis „Pasakyki, panytėle“
S. Geda „Niekas išvysta vėjų papartėlį“
S. Geda „Niekas gano kiauleles“
S. Geda „Žmonės atranda Baltojo Nieko avinėlį“
V. Kernagis „Tu neklausk, kas atsitiko“
V. Šimkus „Tobulas eilėraštis“
K. Binkis „Šimtas pavasarių“
S. Geda „Baltojo nieko dainelė“
D. Saukaitytė „Purpurinis vakaras“
S. Geda „Vaikai po lelijom“
V. Kernagis „Žiemą, vasarą“
V. Kernagis „Tai aš“
O. Baliukonytė „Laumės vaikas“

Muzikantai:

Arūnas Degutis

Deividas Kontrimas

Edmundas Federavičius

REŽISIERĖ
Rūta BUNIKYTĖ

KONCERTMEISTERĖ
Loreta PIASECKIENĖ

CHORINIŲ ARANŽUOČIŲ IR KLAVYRO AUTORIUS
Vladimiras KONSTANTINOVAS
1 val. 30 min.

Sekmadienis Rugpjūčio 19, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/19/2018 19:00
Pabaiga: 08/19/2018 20:00

Rugpjūčio 19 d. (sekmadienį) 19 val. pianisto Viktoro Paukštelio koncertas „Šokančių paveikslų rečitalis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai.
Koncertas mokamas

Šis pianistas neretai vadinamas unikaliu, nes publikai pateikia dviejų savo talentų - tapybos ir skambinimo fortepijonu - jungtį. Jis sukūrė analogų klasikinėje scenoje neturinčią dviejų meno šakų sintezę. „Šokančių paveikslų rečitalis“ - tai neįprastas renginys, kurio metu pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai. Tokiu būdu vizualinė įtaiga praplečia garsų skalę, o vaizdai įgauna akustinio virpesio. Po itin sėkmingo pasirodymo Niujorko „Carnegie Hall“ 2015 metų rugsėjį, „The New York Concert Review“ pažymėjo „aukščiausios klasės“ Viktoro ritmo pojūtį, o jo muzikavimą vadino nuoširdžiu, tvirtu ir uždegančiu.

Pianistas koncertuoja JAV, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos, Lietuvos ir Prancūzijos publikai, kuri visuomet lieka sužavėta tuo, ką išgirdo ir pamatė.

Muzika ir dailė šiam menininkui - tai du persipinantys ir vienas kitą papildantys komponentai: nenušlifuotas jo tapybos impulsyvumas prideda eksperimentinės drąsos scenoje, o vizualinis darbas spalvomis kuriant formą tampa girdėjimu, kuris perkeliamas į pianizmo plotmę.

Pirmadienis Rugpjūčio 20, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/20/2018 19:00
Pabaiga: 08/20/2018 20:10

Rugpjūčio 20 d. (pirmadienį) 19 val. koncertas "Rugpjūčio rapsodija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) Senoviniai rusų romansai ir neapolietiškos dainos.
Atlikėjai Zita Martinavičiūtė-sopranas
Nijolė Baranauskaitė f-nas
Irena Žilinskienė -koncerto vedėja
Bilietus galite įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė),
likus valandai iki koncerto, bilietai parduodami koncerto vietoje atsiskaityti galima tik grynais.

Bilieto kaina 6 eurai.

Antardienis Rugpjūčio 21, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/21/2018 20:00
Pabaiga: 08/21/2018 21:00

Rugpjūčio 21 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Tikėti tikrove (2006)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Tikėti tikrove (2006)

Parašyk man, 10 min.
Deganti linija, 9 min.
Šarka, 7 min.
Kryžių kalnas, 8 min.
Ragas, 7 min.
Ir 3 šaukštai cukraus, 12 min.
Leonas, 8 min.
Graduated Skirts, 9 min.
Shade of Light, 5 min.

Trečiadienis Rugpjūčio 22, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 23, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/23/2018 19:00
Pabaiga: 08/23/2018 20:30

Nuoširdžiai kviečiame visus kartu paminėti Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną. Rugpjūčio 23 d. (ketvirtadienį) 19.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9, Juodkrantė), įvyks meninio filmo (dramos) „Jausmai“ peržiūra. Filmas su angliškais subtitrais.

Meninis filmas „Jausmai“ pagal latvių rašytojo Egono Lyvo romano „Velniakaulio dvyniai“ motyvą (1968 m.).
Režisieriai:
Almantas Grikevičius ,
Algirdas Dausa

Aktoriai:
Regimantas Adomaitis,
Gediminas Girdvainis,
Juozas Budraitis,
Bronius Babkauskas,
Algimantas Masiulis,
Vytautas Paukštė,
Gediminas Karka,
Eugenija Bajorytė,
Regina Paliukaitytė,
Laimonas Noreika,
Kazimieras Valaitis,
Juozas Jaruševičius,
Balys Barauskas,
Henrikas Kurauskas

Filmo aprašymas
Per 1997 metų žiūrovų ir kritikų apklausą "Jausmai" buvo Lietuvoje pripažinti geriausiu lietuvių filmu. Filme vaidina nepakartojamas aktorių duetas - Regimantas Adomaitis ir Juozas Budraitis. Išskyrus Lietuvą, filmas buvo uždraustas rodyti visoje Sovietų sąjungoje.
Šiam filmui, pasakojančiam apie žvejo Kasparo jausmų dramą, būdingas ryškus nacionalinis koloritas. Meilės, ištikimybės, pareigos, sudėtingų vidinių pergyvenimų tema plėtojama pirmųjų pokario metų fone. Pasakojimas apie intymius tarpusavio santykius pereina kone į epinį paveikslą apie laiką, apie jo poveikį žmonėms.
Filmas apdovanotas specialiu žiuri prizu San Remo'76 festivalyje.

Penktadienis Rugpjūčio 24, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/24/2018 19:00
Pabaiga: 08/24/2018 20:00

Rugpjūčio 24 d. (penktadienį) 19 val.
EDUARDAS GIZEVIJUS – LIETUVININKŲ TRADICIJŲ PUOSELĖTOJAS
Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, L. Rėzos g. 56, Juodkrantė.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai doc. dr. Nijolei Strakauskaitei už kelis dešimtmečius vykdomus Kuršių nerijos praeities tyrinėjimus ir populiarinimą skirta Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija. Išskirtinį dėmesį savo darbais skirianti Kuršių nerijos praeičiai. Tyrinėja Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos kultūros istorija ir identiteto problematika XIX a. pab. – XX a., Kuršių nerijos multikultūrinė istorija XVI-XX a. Kuršių nerija besidomintiems puikiai pažįstami mokslininkės darbai – „Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių“, studija „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“. Doc. dr. N. Strakauskaitė yra kelionių vadovų po Klaipėdą, Kuršių neriją ir Karaliaučių, kelių dešimčių mokslinių straipsnių lietuvių, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis autorė. Didžiulio visuomenės dėmesio nuolat susilaukia doc. dr. N. Strakauskaitės skaitomos paskaitos Kuršių nerijos istorijos tematika.
Įvertinus Kuršių nerijai ir Baltijos regionui reikšmingą ilgametę mokslinę tiriamąją veiklą, leidinius ir iniciatyvas, garsinančias Neringos miestą šalyje ir užsienyje doc. dr. Nijolė Strakauskaitė apdovanota Neringos savivaldybės Garbės ženklu.

Renginio pradžia: 08/24/2018 20:00
Pabaiga: 08/24/2018 21:20

Kviečiame į režisieriaus, operatoriaus, prodiuserio Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ pristatymą ir peržiūrą, kuri įvyks rugpjūčio 24 d., penktadienį, 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje L. Rėzos g. 54 C -9, Juodkrantėje. Pristato autorius Arvydas Barysas.
Filmas „Išbarstyti žodžiai“ skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti. Kuršių nerijos išskirtinė vertė yra neatsiejama nuo žmogaus, jo artimos aplinkos, gyvensenos bei tradicijų tarpusavio ryšių. Per ilgus metus susiformavęs žmogaus ir gamtos sambūvis, veiklos tradicijos, specifinės kuršėnų kultūros raiškos formos kūrė ir tebekuria Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį.
Filmo pagrindiniai herojai – broliai Sakuth, kurie su tūkstančiais Vokietijos civilių 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją. Vieną audringą 1948 m. rudens naktį jie su tėvais žvejų valtele pabėgo iš sovietų valdomos zonos Rytų Vokietijoje. Vargingai pasiekę Švedijos krantus paprašė prieglobsčio ir liko ten visam gyvenimui. Kartu su senaisiais gyventojais iš Kuršių nerijos visiems laikams iškeliavo ir unikali marių žvejų kultūra, išsibarstę po pasaulį kopininkai netrukus nebeturėjo su kuo kalbėtis savo kalba.
Šis filmas yra autentiškas tarpukario Kuršių nerijos žvejų gyvenimo liudininkas. Jo kūrėjams teliko tik sujungti brolių prisiminimų fragmentus. Jame nedaug muzikos, vietoje jos – paskutines dienas gyvenančios baltų kalbos garsų, intonacijų ir žodžių prasmės.
Nufilmuoti Kuršių nerijos gamtos vaizdai įvairiais metų laikais, architektūra, žvejyba, etnografija, panaudota kino kronika, archyvinės nuotraukos.
Renginyje dalyvaus filmo kūrėjas A. Barysas
Kviečiame dalyvauti!
Filmo ištrauka: Broliai Sakuth

IŠBARSTYTI ŽODŽIAI. Dokumentinis filmas, skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti.

Šeštadienis Rugpjūčio 25, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/25/2018 20:30
Pabaiga: 08/25/2018 23:00

Rugpjūčio 25 d. 20:30 val. „Senovinė ugnies naktis“ kviečia susiburti prie simbolinių vienybės ir draugystės šimtmečio laužų Juodkrantės paplūdimyje ties Mažąja gelbėjimo stotimi.

„Senovinė ugnies naktis“ – paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegami simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai, kurie simbolizuoja draugystę, vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūrinį paveldą. Uždegami simboliniai laužai primena ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms.

„Senovinė ugnies naktis“ iniciatyva kviečia švęsti Baltijos jūros šalių šimtmečius ir rugpjūčio 25 d. 20:30 val. uždegti simbolinius vienybės ir draugystės šimtmečio laužus Baltijos jūros pakrantėje.

Žemėlapį su konkrečiomis laužų vietomis rasite čia: http://www.ancientlights.eu/lt

Sekmadienis Rugpjūčio 26, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/16/2018 14:00
Pabaiga: 08/26/2018 18:00

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Pirmadienis Rugpjūčio 27, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/27/2018 12:00

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Antardienis Rugpjūčio 28, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Renginio pradžia: 08/28/2018 20:00
Pabaiga: 08/28/2018 21:30

Rugpjūčio 28 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Laike, svajonėse, tikrovėse (2008-2009)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.
Trukmė apie 77 min.

Vita, 9 min., 2008
The Wizard, 10 min., 2009
Elapse, 11 min., 2008
For Sal, 11 min., 2008
Konstantinas, 9 min., 2009
Lenino pr. 40, 7 min., 2009
Upside down, 11 min., 2009
My life as a dog, 9 min., 2008

Trečiadienis Rugpjūčio 29, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 30, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Penktadienis Rugpjūčio 31, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Šeštadienis Rugsėjo 01, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Sekmadienis Rugsėjo 02, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Pirmadienis Rugsėjo 03, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Renginio pradžia: 09/03/2018 18:00

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Renginio pradžia: 09/03/2018 18:00

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Antardienis Rugsėjo 04, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Renginio pradžia: 09/04/2018 20:00
Pabaiga: 09/04/2018 21:20

Rugsėjo 4 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Įkvėpimai. Judesiai. Jausmai“(2016-2017)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje ir lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C – 9).
Renginys nemokamas. Trukmė apie 83 min.
Place with no Walls (2017) 8 min.
Ref Reality (2016) 6 min.
They Can Almost See Me (2017) 10min.
Borders (2016) 7 min.
Vacation is not Forever (2017) 11 min.
The Vitreous (2017) 10 min.
Thr Watchers (2016) 7 min.
Ripplings (2017) 8 min.
Two or half fragments of the life of Tilė (2016) 7
The Sourse of Light (2017) 9 min.

Trečiadienis Rugsėjo 05, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Renginio pradžia: 09/05/2018 20:00
Pabaiga: 09/05/2018 21:15

Rugsėjo 5 d. (trečiadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Atėjau. Pamačiau. Nufilmavau (2013-2014) “. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Trukmė apie 81 min.

The Big Fish, 7 min., 2014
Synchro, 8 min., 2013
Ferryman, 5 min., 2014
The Bell, 11 min., 2013
The Tiger and The Crocodile, 10 min., 2014
The 5 Stages of Breakup, 5 min., 2014
Withes’ brew, 6 min., 2014
Paparčio žiedas, 9 min., 2014
The Rig, 11 min., 2014
Faked David (Deivido fiksija), 9 min., 2013

Ketvirtadienis Rugsėjo 06, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Renginio pradžia: 09/06/2018 20:07
Pabaiga: 09/06/2018 21:16

Rugsėjo 6 d. (ketvirtadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Atostogos. Tik atostogos? (2010 -2011)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Atostogos. Tik atostogos? (2010 -2011). Trukmė apie 84 min.

Lost Passport, 8 min., 2011
Holiday, 10 min., 2010
Rūdys (Rust), 6 min., 2011
Breakfasters, 5 min., 2010
I’ll be home later, 11 min., 2011
Survivor, 8 min., 2010
Šaro ratai, 7 min., 2011
Dune Guards, 7 min., 2011
B. Friend, 11 min., 2010
The Jump, 11 min., 2011

Penktadienis Rugsėjo 07, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Renginio pradžia: 09/07/2018 20:00
Pabaiga: 09/07/2018 21:11

Rugsėjo 7 d. (penktadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Tikėti tikrove (2006)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Tikėti tikrove (2006)

Parašyk man, 10 min.
Deganti linija, 9 min.
Šarka, 7 min.
Kryžių kalnas, 8 min.
Ragas, 7 min.
Ir 3 šaukštai cukraus, 12 min.
Leonas, 8 min.
Graduated Skirts, 9 min.
Shade of Light, 5 min.

Šeštadienis Rugsėjo 08, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Sekmadienis Rugsėjo 09, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Pirmadienis Rugsėjo 10, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Renginio pradžia: 09/10/2018 18:00
Pabaiga: 09/10/2018 19:19

Rugsėjo 10 dieną (pirmadienį), 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks susitikimas su Neringos savivaldybės atstovais, kuriame bus aptartos Juodkrantės lopšelio darželio pastato sutvarkymo bei jo įveiklinimo galimybės.

Renginio pradžia: 09/10/2018 20:00
Pabaiga: 09/10/2018 21:10

Rugsėjo 10 d. (pirmadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Laike, svajonėse, tikrovėse (2008-2009) “ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.
Laike, svajonėse, tikrovėse (2008-2009) Trukmė apie 77 min.

Vita, 9 min., 2008
The Wizard, 10 min., 2009
Elapse, 11 min., 2008
For Sal, 11 min., 2008
Konstantinas, 9 min., 2009
Lenino pr. 40, 7 min., 2009
Upside down, 11 min., 2009
My life as a dog, 9 min., 2008

Antardienis Rugsėjo 11, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Renginio pradžia: 09/11/2018 20:00
Pabaiga: 09/11/2018 21:10

Rugsėjo 11 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Today’s Special (2004, 2007)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Today’s Special (2004, 2007) Trukmė apie 88 min.

Once upon a time, 7 min., 2004
Elevator, 7 min., 2004
Dedicated, 8 min., 2004
Sightseeing, 8 min., 2004
Out of focus, 12 min., 2007
The EEL, 9 min, 2007
Spring with a difference, 9 min., 2004
Today’s Special,11 min., 2007
Yoink, 7 min., 2004
A perfect day to banana fish, 10 min., 2007

Trečiadienis Rugsėjo 12, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Renginio pradžia: 09/12/2018 19:00
Pabaiga: 09/12/2018 20:20

Rugsėjo 12 d. (trečiadienį) 19 val. flamenko muzikos koncertas "El espacio flamenco" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas (Ispanija)
Valerio Chacon (kompozitorius, gitara) ir Xenia Chacon (perkusija)
Programoje – tradicinė bei šiuolaikinė flamenko muzika.
Pirmą kartą gitarą į rankas paėmęs būdamas devynerių, Valerio Chacon šiandien yra vienas ryškiausių andalūziškosios gitaros mokyklos atstovų – virtuozas, kurio gitaros skambesiui būdingas rytietiškai subtilus melodingumas. Jis atlieka tradicinę flamenko muziką, daug kuria pats.

Renginio pradžia: 09/12/2018 20:00
Pabaiga: 09/12/2018 21:10

Rugsėjo 12 d. (trečiadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Garso! … ir vaizdo … (2002-2003)“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas. Trukmė apie 82 min.

Garso! … ir vaizdo … (2002-2003) Trukmė apie 82 min.

(neįrašytas pavadinimas, darbas D. Kokanauskio), 10 min., 2002
Ragana, 10 min., 2003
The Curse, 14 min., 2003
Eternity Enlightened, 8 min., 2002
Karjeristas, 11 min., 2002
Liekki (Flame), 8 min., 2003
W, 8 min., 2002
Uksed, 6 min., 2002
Fata Morgana, 7 min., 2003

Ketvirtadienis Rugsėjo 13, 2018
Renginio pradžia: 08/14/2018 18:00
Pabaiga: 09/13/2018 12:50

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Renginio pradžia: 09/13/2018 17:00

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Renginio pradžia: 09/13/2018 18:00
Pabaiga: 09/13/2018 20:00

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta lietuviškoje Kuršių nerijoje - Juodkrantė, nuo 1861 ųjų metų jau turinti valstybės patvirtintus įstatus ir savo vadovus.

Renginio pradžia: 09/13/2018 20:00
Pabaiga: 09/13/2018 21:10

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „A propos de Neringa (1998, 2001) “ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas. Trukmė apie 80 min.

A propos de Neringa (1998, 2001) Trukmė apie 80 min.

A propos de Nida, 5 min., 1998
Love Story and Death Story, 13 min., 1998
The Bright Life of Henry, 3 min., 1998
Welcome to Nida, 7 min., 1998
Out, 6 min., 2001
Zmogus -zuvis, 14 min., 2001
Tips and tricks for selling fish, 5 min., 2001
Chikypow, 7 min., 2001
Crossing the line, 4 min., 2001
Sweet dreams, 3 min., 2001
Larry & Windy, 3min., 2001
Footprint tree, 8 min., 2001

Penktadienis Rugsėjo 14, 2018

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Renginio pradžia: 09/03/2018 18:00
Pabaiga: 09/14/2018 21:00

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Renginio pradžia: 09/14/2018 18:00
Pabaiga: 09/14/2018 22:00

JUBILIEJINĖJE „VASAROS MEDIA STUDIJOJE“ SUKURTI AŠTUONI FILMAI

Rugsėjo 14 d. (penktadienį) 18 val. kasmetinio tarptautinio projekto „Vasaros MEDIA Studija“ („Summer Media Studio“) jaunieji kino kūrėjai kviečia visus į Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro salę (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė), kurioje nuo 18:00 valandos bus demonstruojami šių metų kūrybinių dirbtuvių metu sukurti studentų darbai. 21:00 renginys persikels į amfiteatrą, kuriame įvyks geriausių darbų ir kūrėjų apdovanojimo ceremonija.
Renginys nemokamas.

„VASAROS MEDIA STUDIJOJE“ ĮVERTINTI GERIAUSI KŪRĖJAI

Rugsėjo 14 d. baigėsi tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Vasaros MEDIA Studija“ (ang. „Summer Media Studio“), skirtos aukštųjų kino mokyklų studentams ir jauniesiems industrijos profesionalams. Renginys subūrė 37 kūrėjus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Dvi savaites apsistoję Neringoje, dalyviai gilinosi į kino dramaturgijos meną, dalyvavo paskaitose, individualiose konsultacijose. Nuo 1998 m. rengiamos dirbtuvės šiais metais žymėjo 20-mečio jubiliejų. Šiai progai paminėti, rugsėjo 3-14 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro amfiteatre vyko festivalis „Vasaros MEDIA Studija: dvidešimtmetis“, kuriame kas vakarą prisiminti geriausi projekte sukurti filmai. Paskutinįjį festivalio vakarą buvo pristatyti šių metų „vaisiai“ – šeši vaidybiniai filmai, vienas šokio ir vienas dokumentinis filmas apie dirbtuvių užkulinius.

Šeštadienis Rugsėjo 15, 2018

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Renginio pradžia: 09/03/2018 18:00
Pabaiga: 09/15/2018 12:00

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Renginio pradžia: 09/15/2018 11:00
Pabaiga: 09/15/2018 21:00

Futbolo turnyras Juodkrantėje

Rugsėjo 15 d. įvyks 16-asis tradicinis futbolo turnyras „ŽVEJO TAURĖ“. Juodkrantės aikštynas nuo 10.40 val. virs tikra šventės vieta. Nuobodžiauti neleis įvairios atrakcijos, judrūs ir ne visai žaidimai futbolo tematika, o pailsę galės atsipūsti ir pakrauti savo baterijas kirsdami tikrą kareivišką košę ir skanaudami žuvienę. Vėliau, nuo 15.30 val. kviečiame aktyviai palaikyti komandų atkrintamųjų futbolo varžybų metu. Šiais metais dalyvaus 8 mėgėjų veteranų komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Neringos ir Kaliningrado. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles. Šventės pradžia 11 val. Kviečiame palaikyti mėgstamas komandas!

Futbolo turnyras Juodkrantėje – šventė visai bendruomenei

Futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
2018 m. rugsėjo 15 d. (šeštadienį)
Futbolo aikštyne Juodkrantėje

PROGRAMA

10.40 Futbolo turnyro atidarymas
11.00 Varžybos grupėse
13.30 Pertrauka: žuvienės ir pasieniečių košės skanavimas
14.00 Atkrintamosios futbolo varžybos
17.00 Uždarymas, vėliavos nuleidimas
18.30 Nugalėtojų apdovanojimas ir grupės „Dar“ koncertas
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Sekmadienis Rugsėjo 16, 2018

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Pirmadienis Rugsėjo 17, 2018

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Antardienis Rugsėjo 18, 2018

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Trečiadienis Rugsėjo 19, 2018

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Ketvirtadienis Rugsėjo 20, 2018

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Penktadienis Rugsėjo 21, 2018
Renginio pradžia: 08/27/2018 12:00
Pabaiga: 09/21/2018 12:00

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Šeštadienis Rugsėjo 22, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Renginio pradžia: 09/22/2018 19:30
Pabaiga: 09/22/2018 21:00

Rugsėjo 22 d. 19.30 val. Baltų vienybės dieną Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, nuskambės A. Smilgevičiūtės ir grupės "Skylė" muzikinė-mitologinė drama "Dūšelės", palydima liepsnomis ant vandens atgijusių penkių įspūdingų nendrinių skulptūrų.

Sukurtos Lietuvos ir Latvijos menininkų, jos visą vasarą puošia Gintaro įlanką, o per Rudens lygiadienį suliepsnos sukurdamos jaukią ir prasmingą šventę. Šiemet nendrinių skulptūrų tema skirta paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Žvelgiant į tai, kas Kuršių nerija buvo prieš šimtą metų, pasirinkta tema „Virsmas“, atspindinti pusiasalio transformaciją iš žvejų kaimo į turistų lankomą kurortą.

Šiais metais ugnis apsigyvens šiose skulptūrose: Povilas Šorys „Vėlelės spiečiasi“, Andrius Sirtautas „Saga“, Kazys Venclova „Valtininkai“, Zigmunds Vilnis „Gėlės metinėms“, Agnese Rudzite-Kirillova – „Derliaus laivas“.

Rudens lygiadienio šventės metu autoriai pristatys savo skulptūras, o renginį atidarys Pamario krašto folkloro ansamblis „Giedružė“.

Kviečiame atvykti į Gintaro įlanką ir stebuklingą Rudens lygiadienio vakarą kartu su "Dūšelėmis" palydėti žiemoti iškeliaujančią saulę, bei paminėti Baltų vienybės dieną.

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Renginys nemokamas. Renginio metu bus platinimas vienkartinis valstybinio parko bilietas už 1 Eur. Įsigydami lankytojo bilietą, Jūs prisidėsite prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių išsaugojimo.

Organizatoriai: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, VšĮ "Via Artis".

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė.

Projekto partneriai: Liudviko Rėzos kultūros centras, „Kuršių kiemas“, „Smiltynės perkėla“, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“

<<<<<<<<<<<<<<<>>>>>>>>>>>>>>>

Sekmadienis Rugsėjo 23, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Pirmadienis Rugsėjo 24, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Antardienis Rugsėjo 25, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Trečiadienis Rugsėjo 26, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Ketvirtadienis Rugsėjo 27, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Renginio pradžia: 09/27/2018 10:00
Pabaiga: 09/27/2018 18:00

Maloniai kviečiame rugsėjo 27 d. Pasaulinę turizmo dieną aplankyti ir susipažinti su
Liudviko Rėzos kultūros centro istorine ekspozicija.
Tai savita kelionė į XIX a. pab.-XX a. pr. Juodkrantę (Schwarzort) - žymų Europos kurortą.
Ekspozicijoje pristatoma Martyno Liudviko Rėzos asmenybė ir darbai, unikalūs buvusio Kuršių nerijos pasaulio atšvaitai, gyvenvietės atmosferą tarpukariu reprezentuojančios fotografijos iš čia gimusios E. Kliuvės padovanoto rinkinio.

Penktadienis Rugsėjo 28, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Šeštadienis Rugsėjo 29, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Sekmadienis Rugsėjo 30, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Pirmadienis Spalio 01, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Antardienis Spalio 02, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Trečiadienis Spalio 03, 2018

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Ketvirtadienis Spalio 04, 2018
Renginio pradžia: 09/13/2018 17:00
Pabaiga: 10/04/2018 12:00

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Renginio pradžia: 10/04/2018 10:00
Pabaiga: 10/04/2018 12:00

Š.m. spalio 4 d., nuo 10 iki 12 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemones:
1. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas;
2. Pajamų įvairinimas ir naujų rūšių pajamos;
3. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos.
Jų metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

VPS viešųjų ryšių specialistas dr. Arvydas Švagždys
Asociacija “Vidmarės”
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141,vidmares@gmail.com

Renginio pradžia: 10/04/2018 12:00

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Penktadienis Spalio 05, 2018

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Renginio pradžia: 10/05/2018 18:00

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Renginio pradžia: 10/05/2018 18:00

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Šeštadienis Spalio 06, 2018
Renginio pradžia: 10/04/2018 12:00
Pabaiga: 10/06/2018 17:00

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Sekmadienis Spalio 07, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Pirmadienis Spalio 08, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Antardienis Spalio 09, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Trečiadienis Spalio 10, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Ketvirtadienis Spalio 11, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Penktadienis Spalio 12, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Šeštadienis Spalio 13, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Renginio pradžia: 10/13/2018 12:00

Spalio 13 d. (šeštadienį) nuo 12-16 val. kviečiame visus mylinčius gamtą ir gėles prisidėti prie Juodkrantės gražinimo akcijos Krokų jūra, kurią organizuoja asociacija Juodkrantės bendruomenė.

Siekiant puoselėti Neringos aplinką, Juodkrantės bendruomenės narių iniciatyva surinkta parama 50 000 vnt. krokų svogūnėliams įsigyti, kuriuos susodinus Juodkrantės marių pakrantėje, bus formuojamas bangos fragmentas - "Krokų jūra". Tikimasi, kad kasmet ją papildant ir tęsiant, ji taps natūralia Juodkrantės kraštovaizdžio dalimi.
Su savimi turėti darbo pirštines ir esant galimybei kastuvėlį ar kastuvą.
Dalyvių laukia gardžios vaišės :)
Susitinkame prie centrinės Juodkrantės autobusų stotelės
Daugiau informacijos - https://www.facebook.com/events/847329282143333/

Sekmadienis Spalio 14, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Pirmadienis Spalio 15, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Antardienis Spalio 16, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Trečiadienis Spalio 17, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Ketvirtadienis Spalio 18, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Penktadienis Spalio 19, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Šeštadienis Spalio 20, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Sekmadienis Spalio 21, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Pirmadienis Spalio 22, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Antardienis Spalio 23, 2018

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Trečiadienis Spalio 24,