Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Penktadienis Vasario 02, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Šeštadienis Vasario 03, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Sekmadienis Vasario 04, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Pirmadienis Vasario 05, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Antardienis Vasario 06, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Trečiadienis Vasario 07, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Ketvirtadienis Vasario 08, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Renginio pradžia: 02/08/2018 14:00
Pabaiga: 02/08/2018 16:00
Penktadienis Vasario 09, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Šeštadienis Vasario 10, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Sekmadienis Vasario 11, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Pirmadienis Vasario 12, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Antardienis Vasario 13, 2018

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Renginio pradžia: 02/13/2018 18:00
Pabaiga: 02/13/2018 19:20

Vasario 13 d. (antradienį) 18 val. kviečiame visus į "Užgavėnių šiupinio šventę" Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).
Vaišinsimės šiupiniu paruoštu pagal Kristijono Donelaičio „Metuose“ aprašytą senąjį lietuvininkų receptą, kepsime blynus, žaisime ir visais įmanomai būdais smagiai žiemą iš kiemo varinėsime. Laukiame visų su kaukėmis ir be jų...

Klaipėdos krašte šiupinio šventės labdaros tradicija gimė daugiau kaip prieš 100 metų. Ši šventė vadinta ne Užgavėnėm, o Šiupinio vakaru. Būta ir pasilinksminimo programos su dainomis, šokiais, vaidinimu ir pan. Dar vienas Šiupinio vakaro bruožas – aukų rinkimas arba tam tikrų bilietų pardavimas. Surinktas pelnas būdavo skiriamas labdaringiems tikslams – kultūrai, meno draugijoms remti.

Trečiadienis Vasario 14, 2018
Renginio pradžia: 01/19/2018 18:00
Pabaiga: 02/14/2018 12:00

2018 m. sausio 19 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Viganto Giedraičio fotoalbumo „TARP VĖJŲ IR VANDENŲ“
pristatymas ir fotonuotraukų paroda.

Knygos autorių kalbins ir renginį ves Raimonda Meyer – Ravaitytė
Muzikuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė)
Fotoalbumą bus galima įsigyti.

Renginio pradžia: 01/30/2018 16:00
Pabaiga: 02/14/2018 09:51

Sausio 30 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje atidaryta fotografijos studentės Jolitos Balaišytės paroda "Sau nepameluosi". Menininkei labai įdomu dirbti analogine kamera, nes tokiu būdu labiau atsiskleidžia žmonės, smulkios detalės bei šviesų efektai.
"Darbas šia technika sujungia tiek modernias technologijas, tiek senesnius fotgrafijos mokyklų mokymus. Tikslas – palikti gyvą ir tikrą emociją, kurią atspindi fotografuojamas objektas. Siekiu, kad mano fotografijose išliktų realybė.
Fotografijose mėgstu pabrėžti bei parodyti minimalizmą. Šis būdas palieka interpretacijos laisvę nuotraukų stebėtojui. Pastarasis gali kurti savo naratyvus ir savaip interpretuoti pavaizduotus objektus. Minimalizmas buvo akcentuojamas ir mano darbų cikle: "F.A.T.E.” (“Likimas”), kuris buvo eksponuotas ,,Prague photo”, Prahoje ir UJEP, Usti nad Labem, Čekijoje, 2017 metais. Suteikdama kūrybos laisvę stebėtojui, taip jį įtraukiu į fotografijos procesą ir padarau lygiaverčiu meniniu partneriu. Lakoniškai pavaizduoti objektai padeda labiau atsiskleisti žiūrovo fantazijai ir tokiu būdu sukuriama daug įdomių istorijų." (J. Balaišytė)

https://jolitabalaisyte.weebly.com/kas-nu382ud279-plekscaronn281.html

Ketvirtadienis Vasario 15, 2018
Renginio pradžia: 02/15/2018 16:30
Pabaiga: 02/15/2018 18:10

16.30 val. Etnokultūrinio projekto ,,Ritin kalne smiltatę" atidarymas (projekto tema: Prieškario Lietuva Kuršių nerijoje - Nidos sklandymo mokykla 1923-1939). Po jo akcija „100 minučių skaitymo“. Skaitysime visi savo atsineštų mėgiamų autorių, poetų ir rašytojų eilėraščius bei knygų ištraukas, kuriomis smagu pasidalinti su kitais. Kviečiame visus prisijungti prie akcijos, skirtos Lietuvos laisvės atkūrimo 100-mečiui. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Penktadienis Vasario 16, 2018
Renginio pradžia: 02/16/2018 14:00
Pabaiga: 02/16/2018 15:00

Vasario 16 d.
14.00 val. Šventinis koncertas „VIENYBĖ TEŽYDI...“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)
Švęsti laisvės 100-metį kviečia Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė ir Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“, Choro vadovė J. Kiaulakytė.

Šeštadienis Vasario 17, 2018
Renginio pradžia: 02/17/2018 13:00
Pabaiga: 02/17/2018 17:00

Vasario 17 d. (šeštadienį) 13.00 val. Juodkrantės bendruomenė kviečia visus į "Žiemos sporto šventę", kuri vyks Juodkrantės marių krantinėje šalia Raganų kalno. Burkite šeimos, kiemo kaimynų ar draugų komandas, jas registruokite el. paštu juodkrantiskis@gmail.com ir kartu dalyvaukite smagiose rungtyse. Komandą gali sudaryti nuo 3 iki 5 asmenų.

Trečiadienis Vasario 21, 2018
Renginio pradžia: 02/21/2018 18:00

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Ketvirtadienis Vasario 22, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Penktadienis Vasario 23, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Šeštadienis Vasario 24, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Sekmadienis Vasario 25, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Pirmadienis Vasario 26, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Antardienis Vasario 27, 2018

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Trečiadienis Vasario 28, 2018
Renginio pradžia: 02/21/2018 18:00
Pabaiga: 02/28/2018 19:40

Vasario 14, 21, 28 d. (trečiadieniais) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės "Laumės skraistė".
Kviečiame įsitraukti į šią iniciatyvą visus norinčius išmokti nerti vąšeliu kvadratėlius ir kartu sunerti skraistę laumei.
Atsineškite siūlų kamuoliukus ir vąšelius.

Penktadienis Kovo 02, 2018
Renginio pradžia: 03/02/2018 11:00
Pabaiga: 03/02/2018 12:00

2018 m. kovo 2 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus į Liudviko Rėzos kultūros centrą (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kartu rašyti Nacionalinį diktantą.

Šeštadienis Kovo 10, 2018
Renginio pradžia: 03/10/2018 17:00
Pabaiga: 03/10/2018 18:20

Spektaklis „Krintant žvaigždei la la la“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė). Sceninė kompozicija su dainomis ir giesmėmis pastatyta pagal J.Tumo-Vaižganto, K.Binkio ir J. Žlabio-Žengės kūrybą. Režisierė - Regina Steponavičiūtė.
Keliaujantis po Lietuvą Naisių vasaros teatro jauni, talentingi ir kūrybingi aktoriai propaguoja lietuvių kultūrą, skleidžia tautiškumą per lietuvių autorių bei dramaturgų kūrinius.

Vaidina Naisių vasaros teatro aktoriai:
GAIDYS, senbernis - Tomas Montvila
PETRUTĖ, arbatinės šeimininkė - Gerda Vilimaitė
RUDYS, piršlys - Remigijus Pelenis
PELĖ, PELAGĖJA GRAŽIENĖ – Gintarė Daniusevičiūtė - Vaitkevičienė
GRAŽYS, jos vyras - Arūnas Jokubauskas
KARUSĖ, jo sesuo – Jūratė Levickaitė
PANELĖ –Vaida Kavaliauskaitė
KAVALIERIAI - Valdas Vaitiškis, Paulius Budrys, Karolis Liaučius

Režisierė - Regina Steponavičiūtė
Scenos judesys - Vesta Grabštaitė
Scenografas - Galius Kličius

Spektaklio trukmė – 1 val. 20 min.

Sekmadienis Kovo 11, 2018
Renginio pradžia: 03/11/2018 13:00
Pabaiga: 03/11/2018 14:10

2018 m. kovo 11 d., sekmadienį, 13:00 val. Šv. Mišios, Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56). Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė R. Rušinskienė. Muzikuos D. Tregub (altas) ir Rimutė Tamošiūnaitė.

Antardienis Kovo 13, 2018
Renginio pradžia: 03/13/2018 18:00
Pabaiga: 03/13/2018 19:10

Kovo 13 d. (antradienį) kviečiame į dainų, giesmių ir pašnekesių vakarą „Susitaikymo laikas su Dievu, kitu, savimi ir visa kūrinija“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Gavėnios vakaras
Svečiuose Arūnas Raudonius su žmona Lina. Jis šlovina Viešpatį savo kūrybos giesmėmis, savo ir kitų poetų eiles dainuoja pritardamas gitara, dalijasi šeimyninio gyvenimo patirtimi su trokštančiais geriau pažinti tarpusavio bendrystės meną.

Antardienis Kovo 20, 2018
Renginio pradžia: 03/20/2018 17:30
Pabaiga: 03/20/2018 18:30

2018 m. kovo 20 d. 17.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks penktojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas. Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos leidinys leidžiamas nuo 2010 m. Pirmąją sukaktį pažymintis leidinys liudija ne tik apie tęstinumą, bet ir apie sutelktą autorių kolektyvą bei pasiryžimą aktualiomis Prūsijos (Mažosios) Lietuvos istorijos, kultūros atminties temomis kalbėti nepaviršutiniškai ir kompetentingai. Be kita ko, „Dorė“ yra vienintelis leidinys fiksuojantis Neringos kultūrinio gyvenimo vyksmą (rašoma metų kultūros įvykių apžvalga). MALONIAI LAUKSIME VISŲ ŠVENTĖJE.

Šeštadienis Kovo 24, 2018
Renginio pradžia: 03/24/2018 16:00

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 03/24/2018 16:40
Pabaiga: 03/24/2018 18:00

Kovo 24 d. (šeštadienį) 16.40 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks kaligrafijos - šrifto meno pamoka, skirta Knygnešio dienai. Kursime pirmosios lietuviškos knygos viršelį
“Martyno Mažvydo Katekizmas 1547 m.”

Sekmadienis Kovo 25, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Pirmadienis Kovo 26, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Antardienis Kovo 27, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Trečiadienis Kovo 28, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Ketvirtadienis Kovo 29, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Penktadienis Kovo 30, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 03/30/2018 10:00
Pabaiga: 03/30/2018 13:00

Kovo 30 d. (penktadienį) nuo 10 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks tautodailės užsiėmimas „Velykų margutis“. Bus rašomi vašku ir dažomi kiaušiniai. Prašome atsinešti porą kietai virtų kiaušinių. Užsiėmimą ves Ramunė Pečiukonytė.

Šeštadienis Kovo 31, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Sekmadienis Balandžio 01, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Pirmadienis Balandžio 02, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Antardienis Balandžio 03, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Trečiadienis Balandžio 04, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Ketvirtadienis Balandžio 05, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Penktadienis Balandžio 06, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 04/06/2018 18:00
Pabaiga: 04/06/2018 19:10

Balandžio 6 d. (penktadienį) 18.00 val. kviečiame pasiklausyti klasikinės gitaros muzikos koncerto, kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Programoje skambės L. Legnani, L. Brouwer, R. Dyens, F. Chopin, M. Giuliani, M. Castelnuovo-Teresco, I. Albeniz kūriniai.
Koncertuos Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos gitaros specialybės mokinys Nidas Danilevičius.
Klasikine gitara groti pradėjo Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje pas mokytoją Vidmantą Lūžą. Šiuo metu tęsia studijas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje pas doc. Julių Kurauską. Dalyvauja respublikiniuose, bei tarptautiniuose gitaros konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Mokėsi gitaros meistriškumo pas Eugene Gridiushko, Mark Eden
Pagrindiniai laimėjimai :
GRAND PRIX tarptautiniame klasikines gitaros konkurse Vilnius 2017
I Vieta tarptautiniame baltijos gitaros festivalyje ir konkurse, Birštonas 2017
I Vieta VI Respublikiniame klasikinės gitaros konkurse "Cantabile"

Šeštadienis Balandžio 07, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Sekmadienis Balandžio 08, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Pirmadienis Balandžio 09, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Antardienis Balandžio 10, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Trečiadienis Balandžio 11, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 04/11/2018 18:00
Pabaiga: 04/11/2018 20:00

NERINGOS SAVIVALDYBĖS MERO SUSITIKIMAI SU GYVENTOJAIS
Balandžio 10, 11, 12 dienomis Neringos savivaldybės meras savivaldybės bendruomenei teikia praėjusių metų veiklos ataskaitą už savivaldybės ir tarybos veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:
Balandžio 10 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)
Balandžio 11 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54).
Balandžio 12 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8 469 52665.

Renginio pradžia: 04/11/2018 19:00
Pabaiga: 04/11/2018 20:00

Balandžio 11 d. (trečiadienį) 19 val. charizmatiško dainininko Simono Donskovo koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Ketvirtadienis Balandžio 12, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Penktadienis Balandžio 13, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Šeštadienis Balandžio 14, 2018

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Renginio pradžia: 04/14/2018 17:00
Pabaiga: 04/14/2018 19:00

Balandžio 14 d. (šeštadienį) 17.00 val. kviečiame į paskaitą „Kokį Dievą tikiu?“, kurią skaitys Tomas Viluckas, knygų „Malonės versmės“ ir „Laikas po dangumi” autorius, Liudviko Rėzos kultūros centre ( L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Vakaro metu bus galima įsigyti rašytojo knygų su autografu.
Dalyvaus šlovinimo grupė iš Kauno: Julija Rušinskytė (pianinas, vokalas), Gintaras Eidukaitis (bosinė gitara), Paulius Palionis (perkusija), Viktorija Bičkovaitė (gitara, vokalas).
Po renginio lauks suneštinės vaišės, arbata bus pasirūpinta.

Sekmadienis Balandžio 15, 2018
Renginio pradžia: 03/24/2018 16:00
Pabaiga: 04/15/2018 11:05

Kovo 24 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma kretingiškės Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos darbų paroda „Diena po lietaus“.

Tapyti R. Lazdauskaitė pradėjo, būdama 15-kos ir besimokydama Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – jos dailės mokytoja buvo Valdonija Karaliūnienė. Anot D. Bieliauskienės, Rasa yra sakiusi, kad tuomet pajuto gavusi iš Dievo ypatingą dovaną, už kurią esanti atsakinga, nes talentas, jei juo nesidalijama, gali išnykti.
„Rasa niekuomet savo kūrybai neatidavė skausmo ar liūdesio, jos darbuose nėra pilkų, niūrių emocijų, vien – meilė, džiaugsmas, viltis“, – kalbėjo D. Bieliauskienė.
Pirmieji plunksna ir tušu nuštrichuoti R. Lazdauskaitės darbai buvo surinkti ir eksponuoti 2007 m. parodoje „Plunksnos linija“. O po pusmečio surengta antroji paroda „Kelionė“, į kurią atrinkti darbai iš mokykloje laikyto dailės egzamino. Ankstyvuose menininkės paveiksluose šalia juodos-baltos spalvų jau atsirado ir mėlyna bei sidabro linijos.
Dar po metų kretingiškiai galėjo išvysti trečiąją R. Lazdauskaitės parodą „Vaivorykštės pasaka“, kurioje spalvos, liejamos akvarele, jau žaidžia tarpusavyje, tačiau dominante vis vien išlieka juoda plunksna nubrėžtos išlakios jausmingos linijos.

Paroda „Diena po lietaus“ tarsi pasiekia spalvų kulminaciją – baltoji dykra tarsi pražydo ir tiesiog apsipylė spalvomis, o ją įvertinti kūrėja pakvietė pačius lankytojus. „Ši paroda gimė per gana ilgą laiką – nuo 2009-ųjų ligi 2017-ųjų, tačiau tarp jos buvo ir kitokių darbų. Visus savo paveikslus kuriu ekspromtu, nes taip ir neišmokau daryti eskizų“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Ketvirtadienis Balandžio 19, 2018
Renginio pradžia: 04/19/2018 17:30

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 04/19/2018 17:30

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Renginio pradžia: 04/19/2018 18:00
Pabaiga: 04/19/2018 19:00

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia į susitikimą su bendruomene!
Balandžio 19 d. Juodkrantėje 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristatys svarbiausius darbus ir naujienas. Vyks diskusija su gyventojais apie Lankytojų centro kūrimą, verslo idėjas. Ieškosime bendrų sprendimų „Pasaulio kavinėje“.

Penktadienis Balandžio 20, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Šeštadienis Balandžio 21, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Sekmadienis Balandžio 22, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Pirmadienis Balandžio 23, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Antardienis Balandžio 24, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Trečiadienis Balandžio 25, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Ketvirtadienis Balandžio 26, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Penktadienis Balandžio 27, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Šeštadienis Balandžio 28, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Sekmadienis Balandžio 29, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Pirmadienis Balandžio 30, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Antardienis Gegužės 01, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Trečiadienis Gegužės 02, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Ketvirtadienis Gegužės 03, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Renginio pradžia: 05/03/2018 19:00
Pabaiga: 05/03/2018 20:20

Gegužės 3 d. 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) vyks nemokama Izraelio filmų peržiūra
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Ši komedija apie moteris armijoje tapo lankomiausiu Izraelio filmu 2014 m. Juosta pasakoja apie geriausias drauges Zohar ir Dafi, atliekančias karinę tarnybą armijos administracijoje. Merginos pavydi kitoms būrio kolegėms ir leidžia laiką žaisdamos kompiuterinius žaidimus. Dafi nori kuo skubiau persikelti iš, pasak jos, nepakenčiamos ir nuobodžios bazės į išsvajotą Tel Avivo skyrių, kur patenka geriausios, stropiausios ir labiausiai nusipelniusios karininkės. Tuo tarpu Zohar nesvarbi vieta, į kurią dabar ją nubloškė likimas. Jos didžiausias rūpestis – prarasti nekaltybę. Zohar netgi nusižiūrėjo kandidatą, bet drovisi prie jo prieiti. Išgirdusi apie Dafi svajones ir išsigandusi likti viena, Zohar daro viską, kad geriausia draugė niekur neišvyktų. Tačiau aukštesnio rango pareigūnei Ramai šių skyrybų idėja visai patinka.

Penktadienis Gegužės 04, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 04/19/2018 17:30
Pabaiga: 05/04/2018 11:41

Balandžio 19 d. 17,30 val., Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) atidarysime Romo Dalinkevičiaus tapybos darbų parodą. Prieš 17 metų lapkritį amžinybėn išėjusio dailininko draugai Romanas Borisovas ir Julius Jurginis, jausdami pagarbą savo anksti išėjusiam draugui, surinko jo tapytus paveikslus ir suorganizavo ne vieną parodą jo atminimui.
Romas Dalinkevičius gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 d.
1963-1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Jo mokytojai buvo prof. Sofija Veiverytė, prof. Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.
1973 m. baigė institutą ir atsidėjo kūrybai. Su pirmaisiais darbais dalyvavo respublikinėse parodose.
1975 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
1977 m. kartu su Nijole Vilutyte Vilniuje sukūrė kompoziciją „Iš ugniagesių istorijos“, taip pat freskas „Audėjos“ ir „Šokis“ (Alytus, 1980 m.).
1981 m. pradėjo dirbti Dailės institute vyresniuoju dėstytoju.
Ryškūs to meto monumentaliosios dailės darbai - „Teatro gimimas“ (Vilnius, Jaunimo teatras, 1980 m.) ir „Krintanti plunksna“ (Vilnius, A. Mickevičiaus biblioteka, 1988 m.).
1982-1987 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko prof. Konstantino Bogdano pavaduotojas, Dailės fondo pirmininkas.
1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1988 m. suteiktas pedagoginis docento, kiek vėliau - profesoriaus laipsnis.
1989-1993 m., 1995-2001 m. vadovavo naujai suformuotai Monumentaliosios dailės katedrai.
2001 m. lapkričio 3 d., būdamas 51-erių metų, mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalvelėje.

Šeštadienis Gegužės 05, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 05/05/2018 17:00
Pabaiga: 05/05/2018 20:30

Gegužės 5 d. (šeštadienį) nuo 17 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centro/Neringos gimnazijos vidiniame kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B) prasidės intelektualusis orientacinis, kurio metu iš kurorto gyventojų ir svečių sudarytos komandos varžysis spręsdamos logines, teorines, komandines užduotis.

Užsiregistravusi komanda prieš žaidimo startą gaus žemėlapį, kuris padės rasti skirtingose vietose išdėstytus ir paslėptus punktus. Juos radusi komanda turės atlikti įvairias užduotis. Registracijos vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras. Komanda turi susidaryti ne mažiau 3 ir ne daugiau 5 dalyvių. Komandos iki gegužės 5 d. 17 val. registruojamos ir el. adresu labas@najs.lt. Laiške įvardinkite komandos pavadinimą, dalyvių skaičių bei amžių.

Daugiau informacijos - http://najs.lt/.

Sekmadienis Gegužės 06, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 05/06/2018 13:00
Pabaiga: 05/06/2018 14:30

Gegužės 6 d. (sekmadienį)
13 val. Šv. Mišios Motinos dienos proga
14 val. koncertas
Dalyvaus:
Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, Neringos meno mokyklos moksleivių vokalinis ansamblis „Jūrasmiltė“, solistas Tautvydas Streckis vadovė Rita Rušinskienė.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
(L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Pirmadienis Gegužės 07, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Antardienis Gegužės 08, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Renginio pradžia: 05/08/2018 17:00

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Trečiadienis Gegužės 09, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Ketvirtadienis Gegužės 10, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Renginio pradžia: 05/10/2018 19:00

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Renginio pradžia: 05/10/2018 19:00
Pabaiga: 05/10/2018 20:30

Gegužės 10 d. (ketvirtadienį) 19 val. bus rodomas Izraelio ambasados kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ antrasis filmas „Vestuvių lėlė“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.

Vestuvių lėlė, 2015, rež. Nitzan Gilady, 82 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=gs9CeLe71pA
Angliški subtitrai
Tai romantinė drama, pasakojanti apie Šiaurės Izraelyje gyvenančią jauną, talentingą merginą Hagit, kuri turi lengvą psichikos sutrikimą. Hagit gyvena su mama mažame priemesčio miestelyje dykumoje. Ji dirba pusę etato tuoletinio popieriaus fabrike ir siekia būti nepriklausoma, svajoja vieną dieną ištekėti. Paslapčia ir be mamos žinios, Hagit įsimyli fabriko, kuriame dirba, savininko sūnų, kuris taip pat palaipsniui įsimyli Hagit. Žinia apie fabriko uždarymą sudrebina jos ir mamos gyvenimą bei sukelia pavojų Hagit meilės istorijai. Ši kino juosta Jeruzalės kino festivalyje pelnė apdovanojimus kategorijose: geriausia aktorė, geriausias debiutinis filmas, geriausias Izraelio filmas. Taip pat ši kino juosta buvo įvertinta trimis Izraelio kino Oskarais „Ophir“ kategorijose: geriausias filmas, geriausias režisierius, geriausia aktorė.

Įėjimas yra nemokamas.

Penktadienis Gegužės 11, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Renginio pradžia: 05/11/2018 17:00

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Šeštadienis Gegužės 12, 2018

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Gegužės 13, 2018
Renginio pradžia: 04/19/2018 17:30
Pabaiga: 05/13/2018 09:57

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Gegužės 14, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Gegužės 15, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Gegužės 16, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Ketvirtadienis Gegužės 17, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/17/2018 17:30
Pabaiga: 05/17/2018 18:20

Gegužės 17 d. (ketvirtadienį) 17.30 „Poezijos pavasaris“ – tarptautinis poezijos festivalis, kurio metu Juodkrantėje vyks tradiciniai Onos Dovidavičiūtės-Pučenios skaitymai „Aš noriu gyventi tik čia“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)
Eiles skaitys poetai:
Rita Latvėnaitė-Kairienė
Elena Karnauskaitė
Danielius Milašauskas
Daiva Molytė-Lukauskienė
Jurgis Raudys
Dainius Sobeckis

Tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas nuo 1965 m., yra iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja kritikai, literatūrologai, vertėjai, aktoriai, muzikai, fotografai, dailininkai. Per penkiolika festivalio dienų įvyksta daugiau nei 150 pačių įvairiausių renginių: poezijos skaitymai, „Poezijos pavasario“ laureatų vakarai, autoriniai iškiliausių poetų vakarai, jaunųjų poetų skaitymai ir dainuojamosios poezijos vakarai, moksleivių skaitymai, poezijos spektakliai, festivalio svečių vakarai. Festivalio renginiai sutraukia klausytojus ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse (kuriose yra didelės lietuvių bendruomenės). Kasmet rengiama tarptautinė poetų ir kritikų konferencija, kurioje diskutuojama aktualiomis literatūrinio pasaulio temomis, apdovanojamas Maironio premijos laureatas – šiemet ąžuolo vainiku pasipuoš Almis Grybauskas.

Informacija iš ttps://www.lrytas.lt
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2018/05/06/news/-poezijos-pavas...

Renginio pradžia: 05/17/2018 19:00
Pabaiga: 05/17/2018 20:25

Gegužės 17 d. (ketvirtadienį) 19 val. bus rodomas Izraelio ambasados kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ trečiasis filmas "Pavėluotos mintys" Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais.

Pavėluotos mintys, 2015, rež. Elad Keidan, 105 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=nriSGV3O8g0

Tai – filmas kuriame susipina egzistencinės komedijos ir poetinės, filosofinės dramos žanrai. Juosta kupina unikalių Viduržemio jūros miesto uosto vaizdų. Siužeto centre – saulėta diena Haifoje ir du vyrai keliaujantys miesto Karmelio kalno laiptais. Vienas leidžiasi aukštyn, kitas – žemyn. Jaunas poetas Uri ir vidutinio amžiaus Mošė išgyvena savotišką nuosmukį savo asmeniniuose gyvenimuose. Vienas bando palikti miestą ir pabėgti nuo karo tarnybos prievolės, kas gresia kalėjimu, o kitas – kurioziškai išeina ieškoti žmonos pamesto auskaro ir bando suvokti, kodėl jo vedybinis gyvenimas nesusisekė. Filmas, debiutavęs 2015 m. prestižiniame Kanų kino festivalyje, pelnė tris aukščiausius Izraelio kino Oskarus „Ophir“ kategorijose už: geriausią scenarijų, geriausią montažą, geriausią garso dizainą.

Penktadienis Gegužės 18, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/18/2018 10:00
Pabaiga: 05/18/2018 18:00

Kviečiame aplankyti parodų sales ir istorinę ekspoziciją!

Šeštadienis Gegužės 19, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Gegužės 20, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Gegužės 21, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Gegužės 22, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Gegužės 23, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Ketvirtadienis Gegužės 24, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/24/2018 19:00
Pabaiga: 05/24/2018 20:30

Gegužės 24 d. (ketvirtadienį) 19 val. bus rodomas Izraelio ambasados kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ ketvirtasis filmas „Betliejus“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.

Betliejus, 2013, rež. Yuval Adler, 99 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=RsEMbHHqHmw

Betliejus yra Vakarų Kranto miestas Palestinoje, maždaug 10 kilometrų į pietus nuo Jeruzalės. Trilerio siužetas pasakoja apie Izraelio slaptųjų tarnybų grupės „Betliejus“ bendradarbiavimą su palestiniečiais Vakarų Kranto mieste. Filmo kontekste tai vieno pareigūno ir jo informatoriaus – paauglio palestiniečio – sudėtingi, dramatiški bendradarbiavimo santykiai. Filmas iškelia lojalumo ir pasitikėjimo klausimus. Izraeliečiams reikalingos akys ir ausys, o palestiniečiai, kurie linkę bendradarbiauti, tam tikra prasme išduoda savo šalį, nes yra kamuojami savo nuomonės, nepritarančios daugumui. 2013 m. Venecijos kino festivalio Venecijos dienų programoje filmas laimėjo pagrindinį prizą. Ši kino juosta buvo pristatyta prestižiniame 2013 m. Toronto tarptautiniame kino festivalyje. Filmas laimėjo net 6 aukščiausius Izraelio kino Oskarus „Ophir“.

Penktadienis Gegužės 25, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Šeštadienis Gegužės 26, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/26/2018 17:30

Gegužės 26-27 dienomis Neringoje vyks sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum – 2018“.

2018 m. gegužės 26 d.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
17.30 val.
Festivalio atidarymo koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)

2018 m. gegužės 27 d.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
12.30 val.
Koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)
Festivalio uždarymas

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų: Zarasų, Panevėžio, Kauno, Šakių, Šiaulių, Kretingos, Šilutės, Klaipėdos, Liepojos, Talsi. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Prancičkaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Idėją rengti festivalį palaiko Nidos klebonas R. Adomavičius.
Festivalis skiriamas Tarptautinei šeimos dienai ir Vaikų gynimo dienai paminėti.
Dalyvaus:
1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
2. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
3. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
4. Mosėdžio gimnazijos jaunių choras, vadovė Alina
Gadeikienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mišrus choras, vadovės Jecinta Garbaliauskienė, Zita Pilkauskienė,
7. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Sekmadienis Gegužės 27, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/26/2018 17:30
Pabaiga: 05/27/2018 14:30

Gegužės 26-27 dienomis Neringoje vyks sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum – 2018“.

2018 m. gegužės 26 d.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
17.30 val.
Festivalio atidarymo koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)

2018 m. gegužės 27 d.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
12.30 val.
Koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)
Festivalio uždarymas

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų: Zarasų, Panevėžio, Kauno, Šakių, Šiaulių, Kretingos, Šilutės, Klaipėdos, Liepojos, Talsi. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Prancičkaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Idėją rengti festivalį palaiko Nidos klebonas R. Adomavičius.
Festivalis skiriamas Tarptautinei šeimos dienai ir Vaikų gynimo dienai paminėti.
Dalyvaus:
1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
2. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
3. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
4. Mosėdžio gimnazijos jaunių choras, vadovė Alina
Gadeikienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mišrus choras, vadovės Jecinta Garbaliauskienė, Zita Pilkauskienė,
7. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Pirmadienis Gegužės 28, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Gegužės 29, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Gegužės 30, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/30/2018 18:00
Pabaiga: 05/30/2018 19:00

Gegužės 30 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks populiariausios ir gražiausios praėjusiais metais Klaipėdoje išleistos knygos „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“ pristatymas.
Renginio svečiai: leidinio autorė Jovita Saulėnienė, poete Daiva Molytė, Klaipėdos „Rotary“ klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Jolanta Juškevičienė.

Karalienė Luizė – Prūsijos ikona, kurią amžininkai garbino kaip protingą valdovę, kaip dešimties vaikų sulaukusią motiną, išauginusią du šalies valdovus, kaip dvasingą asmenybę ir tiesiog gražią moterį.

Naujojoje knygoje, skirtingai nuo ankstesnių, siekiama atkurti šios žmonių „širdžių karalienės“ paveikslą jau Mėmelio gyvenimo periodu, kuriuo atsiveria platesnė karalienės veiklos geografija (Karaliaučius, Tilžė, Sankt Peterburgas ir kt.), iškyla karališkos šeimos, ypač sosto įpėdinių, nuopelnai mūsų miestui, išryškėja Klaipėdos, kaip laikinosios Prūsijos sostinės, gyvenimo ir jos žmonių vaizdai. Knygoje spausdinami Klaipėdoje rašyti karalienės Luizės laiškai, taip pat artimųjų ir dvariškių to laiko memuarai. Knyga iliustruota nuotraukomis, dailininkų meniniais darbais, žemėlapiais bei kitokia dokumentine medžiaga.
Knygos leidėjas – spaustuvė „Druka“.

Ketvirtadienis Gegužės 31, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Renginio pradžia: 05/10/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:30

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/31/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:25

Gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ paskutinis filmas „Kapo Jeruzalėje“.
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais. Įėjimas nemokamas.
Kapo Jeruzalėje, 2015, rež. Uri Barbash, 98 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LPPzboziPKw

Istorinė drama, paremta tikra istorja. Filmo siužete vaizduojami 1946 m. Pagrindiniai filmo veikėjai – pora, kuri išgyvenusi Aušvice, atvyksta į Jeruzalę. Bruno yra gydytojas ir Sara – pianistė. Drauge jie bando reabilituoti savo gyvenimus ir meilę apgultame Jeruzalės mieste Nepriklausomybės karo metu. Pasitelkiant Aušvico stovyklos bloko viršininko pavaduotojo ir keleto kalinių iš jo bloko, kurie išgyveno stovyklos baisumus, vaidmenis, filmas iškelia žmogaus moralines ir išgyvenimo dilemas. Filmo herojai, emigravę į Izraelį keturesdešimtaisiais, vis dar kovoja su savimi dėl naujo gyvenimo pradžios naujai gimusioje Izraelio valstybėje.

Renginio pradžia: 05/31/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:30

Gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ paskutinio filmo „Kapo Jeruzalėje“ peržiūra
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Kapo Jeruzalėje, 2015, rež. Uri Barbash, 98 min, Izraelis Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LPPzboziPKw

Istorinė drama, paremta tikra istorja. Filmo siužete vaizduojami 1946 m. Pagrindiniai filmo veikėjai – pora, kuri išgyvenusi Aušvice, atvyksta į Jeruzalę. Bruno yra gydytojas ir Sara – pianistė. Drauge jie bando reabilituoti savo gyvenimus ir meilę apgultame Jeruzalės mieste Nepriklausomybės karo metu. Pasitelkiant Aušvico stovyklos bloko viršininko pavaduotojo ir keleto kalinių iš jo bloko, kurie išgyveno stovyklos baisumus, vaidmenis, filmas iškelia žmogaus moralines ir išgyvenimo dilemas. Filmo herojai, emigravę į Izraelį keturesdešimtaisiais, vis dar kovoja su savimi dėl naujo gyvenimo pradžios naujai gimusioje Izraelio valstybėje.

Penktadienis Birželio 01, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/01/2018 10:00
Pabaiga: 06/01/2018 19:30

Birželio 1 – ąją 15 val. kviečiame į Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradą (L. Rėzos g. 54 C-9), kurioje vyks XII-asis respublikinis šokių festivalis-konkursas „Sveika, vasara!“. Šokėjai varžysis šiuolaikinio, modernaus, klasikinio, džiazo, latino ir gatvės šokių kategorijose, dalyvaus įvairaus amžiaus vaikai ir jaunimas. Šventėje dalyvaus šokėjai iš Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Plungės, Šilutės. Dalyvių pasirodymus vertins Beata Molytė, Danguolė Dapšytė, Eglė Norkevičiūtė, Renaldas Stasiūnaitis. Renginį organizuoja Liudviko Rėzos kultūros centras ir VšĮ „Kūrybos kišenė“.
Kviečiame pasitikti vasarą ir pasisemti geros nuotaikos po nuostabiu Juodkrantės dangumi šokių festivalyje-konkurse „Sveika, vasara! - 2018“

TIKSLAS - sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus modernaus, šiuolaikinio, džiazinio, klasikinio šokio, show ir latino show stiliaus šokėjams pristatyti savo gebėjimus, suteikti galimybę saviraišakai ir skatinti šokio kolektyvų bendravimą, patirties pasidalinimą bei bendradarbiavimą.

KATEGORIJOS (solo, duo, trio, small group 3-7 šokėjai, formation 8-24 šokėjai ir production nuo 25 šokėjų)
Šiuolaikinis šokis;
Modernus šokis;
Klasikinis šokis;
Džiazinis šokis;
Show dance;
Latino dance;
Gatvės šokiai.

AMŽIAUS KATEGORIJOS
Mini kids;
Vaikai;
Jaunimas;
Suaugę.

RENGINIO DATA IR VIETA
2018-06-01 15.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estrada (L. Rėzos g. 54 C-9, 93101 Neringa, Juodkrantė)

REGISTRACIJA
Užpildytą registracijos anketą ir siųsti el. paštu kuryboskisene@gmail.com iki 2018-05-25 11:00 val. arba užpildyti internetinė registraciją :https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScXQRdgTFf0lneg7T_NkAnO0VcH_ujgfHbTHJl5pmd39gJeaQ/viewform

DALYVIO MOKESTIS
6 eurai kiekvienam šokėjui, nesvarbu keliose kategorijose šoka.

RENGINIO PROGRAMA
13:00-14:00 Taškų perbėga scenoje REPETICIJA SCENOJE;
14:00-15:00 Registacija;
15:00-17;15 KONKURSAS (45 min. pertrauka)
18:00-18:30 APDOVANOJIMAI

Šeštadienis Birželio 02, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Birželio 03, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Birželio 04, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/04/2018 12:00

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Antardienis Birželio 05, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Trečiadienis Birželio 06, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Renginio pradžia: 06/06/2018 10:38

Liepos 13 d. (penktadienį) 20 val. smuikininko Martyno Švėgždos von Bekkerio koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56, Juodkrantė). Bilieto kaina 10 eurų.

Ketvirtadienis Birželio 07, 2018
Renginio pradžia: 05/08/2018 17:00
Pabaiga: 06/07/2018 00:00

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Renginio pradžia: 06/07/2018 18:00

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Penktadienis Birželio 08, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Šeštadienis Birželio 09, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/09/2018 19:00
Pabaiga: 06/09/2018 20:20

2018 m. birželio 9 d., šeštadienį, 19 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2018 m. birželio 10 d., sekmadienį, 13 val.
Evangelikų liuteronų bažnyčioje
(Pamario g. 37, Nida)

Koncertas „LATE JUNCTIONS“

Britams gerai pažįstamas žodžių junginys „Late Junction“ – tai melomanų pamėgta ir prestižinių apdovanojimų sulaukusi radijo stoties BBC 3 laida. Šios laidos sudaromų programų patrauklumas – tai unikali klausimosi patirtis, kuomet viduramžių baladės skamba greta XXI a. elektroninės muzikos, o alternatyvus džiazas maišomas su folkloru. Netikėti deriniai stebina ir atveria kitokius muzikos klausymo kontekstus.

Atliepdama garsiosios BBC 3 programos kuriamą klausymo tradiciją, Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia į koncertą „Late Junctions“ – netikėtas, autentiškų garso derinių ir žanrų jungtis. Itin retai Lietuvos koncertų salėse skambantis balso tembras (kontratenoras), dažniau su lietuvių liaudies repertuaru tapatinamas muzikinis instrumentas (kanklės), barokinės arijos bei minimalizmo ir postminimalizmo kūriniai – visa tai taps komponentais, sukursiančiais organišką ir netikėtą koncerto programą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainininkų ir instrumentininkų atliekamų kūrinių jungtys sukurs sakralumo ir misticizmo pojūtį, įprasminantį Neringos unikalumą.

Atlikėjai: Ieva Skorubskaitė (sopranas), Viltė Gineitytė (sopranas), Viktorija Šedbaraitė (sopranas), Kristina Jurevičiūtė (mecosopranas), Milda Zapolskaitė (mecosopranas), Ingrida Alonderė (mecosopranas),Vaidas Bartušas (kontratenoras), Daniel Monteagudo Garcia (baritonas), Tomas Kreimeris (baritonas), Jevgenijus Kovalčukas (bosas), Lina Žilinskaitė (kanklės), Ramunė Balčiūnaitė (kanklės), Anė Lažauninkaitė (kanklės)

Koncerto programoje:
Jonas Tamulionis – Perpetuum Mobile
Giulio Caccini – Amarilli mia bella
Philip Glass – Glassworks: Opening
Francis Poulenc – Ave Verum Corpus
Henri Purcell – Sound The Trumpet

Sekmadienis Birželio 10, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/04/2018 12:00
Pabaiga: 06/10/2018 14:00

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Pirmadienis Birželio 11, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/11/2018 10:00
Pabaiga: 06/11/2018 13:00

Pažintinis žygis su gidu Martyno Liudviko Rėzos gimtaisiais takais, skirtas M. L. Rėzos 242-osioms gimimo metinėms atminti.
Žygis prasideda birželio 11 d. (pirmadienį) 10 val. nuo Rėzos paminklo, esančio ant Skirpsto kopos ties Pervalka.
Žygio maršrutas: Pervalka – Kuršių marių pakrantė – Karvaičiai – Preila. Trukmė 2,5–3 val.
Kviečiame visus žingsniuoti kartu ir daugiau sužinoti apie Rėzos asmenybę.
1. M. L. Rėzos įamžinimas Neringoje.
2. Liudviko vaikystė ir likimo vingiai kopų šaly.
3. Link mokslo aukštumų, atsiremiant į Dievą (gimnazija, universitetas, teologija)
4. Napoleonmetis. Asmenybės transformacija „Kapeliono užrašai“.
5. Alma Mater ramstis. (asmenybės, Prūsija, Europa. Darbai ir intencijos. II ir III Biblijos leidimai lietuvių kalba.
6. Karvaičių kaimas (pagrindinė dalis) (Lietuvių kalba Prūsijoje ir L. Rėzos santykis su ja. „Dainos“, Donelaičio „Metai“, Lietuvių kalbos seminaras, tekstai lietuvių kalba. Liudininkas: tautos ir kalbos nykimo nuojautos.
7. Mirtis tik kelio tąsa. (Mirtis, palikimas – viltis ateičiai: biblioteka, bendrabutis, stipendijos. Veiklos reikšmė ir prasmė šiandienos perspektyvoje: seminaras, absolventai, parama Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais).
8. L. Rėzos asmenybė šiuolaikiniame kultūros kontekste, Europos civilizacijos šviesoje. Eduardas Jonušas ir Liudvikas Rėzas sovietmečio audrose.
9. Preila – L. Rėza dabarties Kuršių nerijoje (Karvaičių kopa, gatvė, paminklai Kuršių nerijoje ir Karaliaučiuje, Liudviko Rėzos kultūros centras, Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, jos laureatai, Liudviko Rėzos raštai, Liudviko Rėzos metai. Šiandienos renginiai minint L. Rėzą Juodkrantėje.
Žygį veda Arūnas Balna.

Antardienis Birželio 12, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Trečiadienis Birželio 13, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Ketvirtadienis Birželio 14, 2018
Renginio pradžia: 05/11/2018 17:00
Pabaiga: 06/14/2018 00:00

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/14/2018 18:00

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Penktadienis Birželio 15, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/15/2018 18:00
Pabaiga: 06/15/2018 19:05

Birželio 15 d. (penktadienį) 18 val. susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyviais, skirtas Gedulo ir Vilties dienai atminti.
„Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba“, – teigia šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. Istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad, tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. „Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus“, – pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.

Istorinė atmintis yra labai reikšminga XXI a. visuomenei. Vienas pačių skaudžiausių įvykių Lietuvos istorijoje, paradoksaliai padėjęs susiformuoti tam tikrai tautinei tapatybei. Tačiau požiūris į tremtį taip pat keičiasi. Seniau daugiau buvo akcentuojamos išlietos ašaros ar pralietas kraujas, o dabar – tremtinių parodyta valios tvirtybė, sugebėjimas itin nepalankiomis sąlygomis išsaugoti tautines tradicijas, lietuvybę. Po itin skaudžios patirties tremtinių sugebėjimas juoktis, mylėti, atjausti, tikėti ir net atleisti yra puikus pavyzdys Lietuvos jaunimui.

RIMGAILĖ DIKŠAITĖ
http://www.bernardinai.lt

Šeštadienis Birželio 16, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/16/2018 14:30
Pabaiga: 06/16/2018 17:30

Unikalus namas ant ratų apsilankys Juodkrantėje

Birželio 16 d. 14.30 val. į Juodkrantę, priešais Liudviko Rėzos kultūros centrą, atvyks iš įvairių senų nenaudojamų daiktų sukurtas namas ant ratų. Šis unikalus mobilus namas, kuris sukurtas įgyvendinant projektą „Darnūs namai“, lankysis 60-tyje Lietuvos savivaldybių. Turo metu gyventojai bus šviečiami apie atsakingą vartojimą, atliekų prevenciją ir tvarkymą.

Renginių metu miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę pamatyti ne tik mobilų namą ant ratų, bet ir pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų nereikalingų rakandų, susikurti naują, įdomų namų interjerą. Taip pat bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs žaidimai. Savo žinias aplinkosaugos srityje bus galima pasitikrinti viktorinoje, dalyvauti diskusijose, pamatyti įdomią instaliaciją, sužinoti, kaip žinomi žmonės savo kasdienybėje laikosi darnaus gyvenimo principų.

Renginių lankytojų taip pat laukia išskirtiniai projekto prizai bei įdomūs pokalbiai su projekto „Darnūs namai“ keliaujančia komanda ir savivaldos specialistais. Socialinių akcijų metu bus kalbama apie atsakingą vartojimą atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, atkreipiamas visuomenės dėmesys į žiedinę ekonomiką, klimato kaitą ir kitus svarbius faktorius.

Šio darnaus namo ant ratų kelionės po Lietuvą organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva. Ministerija siekdama skleisti atsakingo vartojimo idėjas, įgyvendina projektą „Darnūs namai“, kuriame paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais parodo, kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir sukauptas senienas paversti naujais, vertingais daiktais.

Viso projekto „Darnūs namai“ laikotarpiu numatyta net 120 socialinių akcijų visoje Lietuvoje. Unikalios ekspozicijos ir socialinių akcijų turas vyks iki liepos mėn. pabaigos.

Sekmadienis Birželio 17, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Birželio 18, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Antardienis Birželio 19, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Birželio 20, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/20/2018 11:00

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Ketvirtadienis Birželio 21, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Penktadienis Birželio 22, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/20/2018 11:00
Pabaiga: 06/22/2018 20:00

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Šeštadienis Birželio 23, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/23/2018 18:00
Pabaiga: 06/23/2018 21:00

Kviečiame sutikti Jonines Juodkrantėje birželio 23 d. (šeštadienį) 18 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Dalyvaus: Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub ir svečiuosis Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Subatvakaris“, vadovas Antanas Erlickas. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė).

Sekmadienis Birželio 24, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Birželio 25, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Antardienis Birželio 26, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Birželio 27, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Ketvirtadienis Birželio 28, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Penktadienis Birželio 29, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Šeštadienis Birželio 30, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/30/2018 19:00
Pabaiga: 06/30/2018 20:00

Birželio 30 d. 19 val. dvi jaunos muzikantės – smuikininkė Eglė Venslovaitytė ir pianistė Gaivilė Simaitytė kviečia pasiklausyti tarptautinės programos koncerto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Smuikininkė Eglė Venslovaitytė

Eglė Venslovaitytė gimė Šakiuose, Lietuvoje. Smuiko grojimo paslapčių sėmėsi Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, doc. Martyno Švėgždos von Bekker, doc. Rūtos Lipinaitytės smuiko klasėse, doc. Vaidos Paukštienės kamerinio klasėje. Nuo 2017m. Eglė smuiko žinių semiasi Briuselyje pas prof. Philippe Graffin (Prancūzija). Nuo 2012m. Eglė priklauso „Animato Foundation“ simfoniniam orkestrui (diriguojamui Howard Griffiths, Thierry Fischer, Pierre Bleuse, ect.). Su šiuo orkestru simfoninės muzikos koncertus atliko Vienos ir Berlyno „Konzerhaus“, „Mozarteum“ koncertų salėje Salcburge, F.Liszt akademijoje Budapešte, Prahos ir Bratislavos filharmonijų salėje, bei kitur. Eglė kas met dalyvauja Fondation Bell‘Arte kamerinės muzikos meistriškumo kursuose Belgijoje, dėstomo pianisto prof. Nelson Delle Vigne Fabbri (Italija). 2013m. šio fondo pakviesta koncertavo tarptautiniame F.Chopin festivalyje Valldemossa mieste, Maljorkoje, o 2018. West Palm Beach mieste, Floridos valstijoje, JAV.

Pianistė Gaivilė Simaitytė

Pianistė Gaivilė Simaitytė baigė fortepijono atlikimo meno studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, prof. Petro Geniušo klasėje. Stažavosi Paryžiaus Nacionalinėje Konservatorijoje ir baigė pomagistrines studijas Grazo menų universitete Austrijoje. Gaivilė yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė: N. Rubinsteino -
Paryžiuje, „Pietro Argento“ - Giolia del Colle, Italijoje pelnė sidabro medalį. Taip pat įvairių festivalių dalyvė ( Aurora Chamber Music Festival Švedija, „Impresijos“ Lietuva, „Permainų muzika“ Lietuva).

Sekmadienis Liepos 01, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Liepos 02, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Antardienis Liepos 03, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Liepos 04, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/14/2018 18:00
Pabaiga: 07/04/2018 18:00

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Ketvirtadienis Liepos 05, 2018
Renginio pradžia: 06/07/2018 18:00
Pabaiga: 07/05/2018 18:00

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

18.00 Juodkrantiškių menininkų Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją"

Liepos 6 d.
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją"
Dalyvaus: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 7 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno
10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.00 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Koncertuos grupė "Diksai" (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 8 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Penktadienis Liepos 06, 2018

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

18.00 Juodkrantiškių menininkų Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją"

Liepos 6 d.
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją"
Dalyvaus: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 7 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno
10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.00 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Koncertuos grupė "Diksai" (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 8 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Renginio pradžia: 07/06/2018 19:00
Pabaiga: 07/06/2018 21:15

Liepos 6 d. (penktadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje vyks jungtinis dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją".
21 val. kviečiame visus susiburti Tautiškos giesmės giedojimui.

Neringos miesto savivaldybė ir geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ skelbia džiugią žinią – bardai sugrįžta į Neringą. 2018 metų liepos mėnesį antrus metus iš eilės bus tęsiamas projektas „Pasigavę vėją“, kurį sudarys du renginiai: liepos 5 d. Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios amfiteatre, o liepos 6 d. Liudvikos Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje. Koncertų pradžia – 19 val.
Siekdami sugrąžinti į Neringą bardų muziką su jos prasmingumu ir jautrumu, o ir atiduoti muzikinę duoklę a.a. Vytautui Kernagiui, žanro pradininkui ir skleidėjui, kurio veiklos pėdsakai yra ryškūs, nepamirštami, artimi Neringos miestui.
Koncertuos Andriaus Kaniavos, Olego Ditkovskio ir Nedos Malūnavičiūtės, grupės ,,Baltos varnos" atlikėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės.
Renginiai nemokami.

Šeštadienis Liepos 07, 2018

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

18.00 Juodkrantiškių menininkų Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją"

Liepos 6 d.
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją"
Dalyvaus: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 7 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno
10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.00 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Koncertuos grupė "Diksai" (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 8 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Sekmadienis Liepos 08, 2018
Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00
Pabaiga: 07/08/2018 17:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

18.00 Juodkrantiškių menininkų Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją"

Liepos 6 d.
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją"
Dalyvaus: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 7 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno
10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.00 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Koncertuos grupė "Diksai" (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 8 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Sekmadienis Liepos 22, 2018
Renginio pradžia: 07/22/2018 19:00
Pabaiga: 07/22/2018 20:10

Liepos 22 d. (sekmadienį) 19 val. koncertas „Baltosios naktys“ – pliūpsnis užburiančios muzikos, atversiantis jausmus romantiškam vakarui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Koncerte trys žavios menininkės pristatys romantizmo epochos ir šių dienų muzikos perlus. Skambės gražiausi kamerinės vokalinės muzikos duetai.
Auksė Marija Petroni (sopranas) – dainininkė, pelniusi tarptautinį pripažinimą, savo kūrybinį talentą skleidžianti Vokietijos teatrų bei koncertų scenose.
Giedrė Zeicaitė (sopranas) – daugelį metų kūrybinių žinių ir patirties sėmėsi Austrijoje. Šiuo metu dainininkė aktyviai koncertuoja įvairiuose muzikiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje.
Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė (fortepijonas) – pianistė, puikiai įvaldžiusi akompanavimo meistriškumą, koncertuojanti kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais.
Koncerte skambės F.B. Mendelssohn, J.Brahms, F. Schubert, R. Strauss, M.Glinka, A.Varlamov , P.Tchaikovsky, F.Kampana, C.Sain-Saens , A. Spiro, J.Bašinsko, J.Tallat-Kelpšos, M.Noviko kūriniai.

Penktadienis Rugpjūčio 17, 2018
Renginio pradžia: 08/17/2018 19:00
Pabaiga: 08/17/2018 20:00

Šis pianistas neretai vadinamas unikaliu, nes publikai pateikia dviejų savo talentų - tapybos ir skambinimo fortepijonu - jungtį. Jis sukūrė analogų klasikinėje scenoje neturinčią dviejų meno šakų sintezę. „Šokančių paveikslų rečitalis“ - tai neįprastas renginys, kurio metu pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai. Tokiu būdu vizualinė įtaiga praplečia garsų skalę, o vaizdai įgauna akustinio virpesio. Po itin sėkmingo pasirodymo Niujorko „Carnegie Hall“ 2015 metų rugsėjį, „The New York Concert Review“ pažymėjo „aukščiausios klasės“ Viktoro ritmo pojūtį, o jo muzikavimą vadino nuoširdžiu, tvirtu ir uždegančiu.

Pianistas koncertuoja JAV, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos, Lietuvos ir Prancūzijos publikai, kuri visuomet lieka sužavėta tuo, ką išgirdo ir pamatė.

Muzika ir dailė šiam menininkui - tai du persipinantys ir vienas kitą papildantys komponentai: nenušlifuotas jo tapybos impulsyvumas prideda eksperimentinės drąsos scenoje, o vizualinis darbas spalvomis kuriant formą tampa girdėjimu, kuris perkeliamas į pianizmo plotmę.

Pirmadienis Rugpjūčio 20, 2018
Renginio pradžia: 08/20/2018 19:00
Pabaiga: 08/20/2018 20:10

Rugpjūčio 20 d. (pirmadienį) 19 val. koncertas "Rugpjūčio rapsodija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) Senoviniai rusų romansai ir neapolietiškos dainos.
Atlikėjai Zita Martinavičiūtė-sopranas
Nijolė Baranauskaitė f-nas
Irena Žilinskienė -koncerto vedėja

Surinktas turinys