Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Penktadienis Lapkričio 17, 2017 »
Pen

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

Renginio pradžia: 17/11/2017 15:00
Pabaiga: 17/11/2017 17:15

Nuoširdžiai visus kviečiame į skulptūrinės kompozicijos Adalbertui Bezzenbergeriui atidengimo iškilmes. Skulptūrinės kompozicijos autoriai broliai Kęstutis (skulptorius) ir Vytautas (menininkas) Musteikiai.
15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B., Juodkrantė, Neringa) doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą „Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui”;
16 val. šalia viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11, Juodkrantė, Neringa) bus atidengiama skulptūrinė kompozicija žymiam vokiečių mokslininkui–etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Adalbertui Bezzenbergeriui (1851-1922).

Prof. A. Bezzenbergeris (1851-1922 m.) žymus vokiečių mokslininkas – etnografas, archeologas, kultūros istorikas, akademinės baltistikos pradininkas, didžiulį dėmesį skyręs Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams. Su šiuo regionu jis susisaisto nuo 1880 m., kai tampa Kionigsbergo/Karaliaučiaus universiteto profesoriumi. Jo moksliniai darbai tapo svariu indėliu į lituanistinės tradicijos plėtotę Kionigsbergo universitete.
Prof. A. Bezzenbergeris yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Jis rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.

Surinktas turinys