Liudviko Rėzos kultūros centras

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Pristatomi kūrybinių dirbtuvių metu sukurti trumpametražiai filmai apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Tema "Muzika kine" ir filmas apie šių metų "Vasaros Media Studiją"

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Atlikėjas Šarūnas Meškys (fortepijonas)
Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams
LINKĖJIMAI IŠ MONTMARTRO
ŠARŪNAS MEŠKYS (klavišiniai)

Paprastai atlikėjai pristatomi, išvardinant jų kūrybinius pasiekimus. Tačiau apie šį muziką geriausiai kalba vaizdas: pianistas, skambinantis melancholišką melodiją. Nidoje. Ant tuščio molo...
Pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys fortepijonu groja nuo mažumės. Jam pažįstamas konkursinis jaudulys ir pergalių skonis, geriausios Europos koncertų salės ir didžiausi šalies orkestrai, o pastaruoju metu klausytojus sužavėjo atlikėjo debiutinis vaizdo klipas, apjungęs stulbinantį Nidos grožį bei šiaurietiškos melancholijos kupiną Yanno Tierseno muziką.
Dar šiemet Šarūnas nuskynė šio prancūzų kompozitoriaus konkurso laurus, pelnė geriausio atlikėjo titulą bei laimėjo specialų prizą už išskirtinį pasirodymą.
Y. Tiersenas daugelio pamiltas ir žinomas dėl savo nepakartojamos muzikos kino filmams. Būtent savo rečitalyje Š. Meškys atliks įstabiausius jo kūrinius klavišiniams instrumentams, siųsdamas linkėjimus iš Montmartro.

KONCERTAS VYKS LIEPOS 1 DIENĄ 19:00 VAL. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO PARODŲ SALĖJE (L. RĖZOS G. 8 B, JUODKRANTĖ)
Programoje skambės Yanno Tierseno kompozicijos klavišiniams instrumentams.

Koncerto trukmė 1.20 val.
Šarūno Meškio muzikinis vaizdo klipas.
https://vimeo.com/197684642

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Skambės populiariausi ir gražiausi kūriniai violončelės repertuare. Koncertuos Onutė Gražinytė (fortepijonas) ir Augustas Gocentas (violončelė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Bardai
Dainuojamosios poezijos vakaras, kuriame dalyvaus:
Kristijonas Ribaitis, Justas Tertelis, Gediminas Storpirštis, Vladas Bagdonas.
21 val. TAUTIŠKOS GIESMĖS GIEDOJIMAS

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

„Tango karo metu“

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

„Vaikų kambarys“
Atlikėjai: Stein, Rasa, Edvinas, Sonata
PROGRAMA
Robert Schumann. „Svajonė“ (Sonata)
Giya Kancheli. Miniatiūros (Rasa, Sonata)
Modest Mussorgsky. „Vaikų kambarys“ (Stein, Sonata)
Maurice Ravel. „Mano motina Žąsis“ (Rasa, Edvinas, Sonata)
Alain Ridout. „Jautukas Ferdinandas“ (Stein, Rasa, Edvinas)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Išgirskite kiek daug apie Kuršių nerijos raidą galima sužinoti tyrinėjant jos dirvožemius ir apie įvairiomis spalvomis žibantį smėlį. Kavos kviečia doc. dr. Jonas Volungevičius ir dr. Laurynas Jukna - Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai, tyrinėjantys kraštovaizdžio struktūrą ir jo raidą, besigilinantys į dirvožemį ir geomorfologinius procesus. Pastaruosius tris metus jie vykdo Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir jo komponentų detalų kartografavimą.
Kavinėje „Pamario takas“, L. Rėzos g. 42, Juodkrantėje

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Aleksandro Makejevo - dainų autorius ir atlikėjas, pristato savo pirmą labai linksmą knygą ŠVEDIŠKAS GIMTADIENIS ir kviečia į savo autorinį vakarą, kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje liepos 17 d. (pirmadienį) 18.30 val. Ateikite pabendrauti su autoriumi, jūsų laukia nuotaikingi pasakojimai, nemažiau nuotaikingos dainos bei gerų emocijų užtaisas.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

LMTA Kamerinio ansamblio katedros šiuolaikinės muzikos programa
Atlikėjai: Dominykas Besakirskas (perkusija), Dominykas Norkūnas (elektrinė gitara)
Daugiau informacijos
http://kintaimusicfestival.com/festivalis/

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Liepos 25 d. (antradienį) 20 val. pianistės Guodos Gedvilaitės koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56).

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Aldonos Kazlauskaitės Balsevičienės knyga apie medžio skulptūrų ansamblį Juodkrantėje.
RAGANŲ KALNO PASAKOS
Pedagogė Aldona Kazlauskaitė Balsevičienė, nuo pokario gyvenanti ir dirbanti Juodkrantėje, aktyviai rūpinosi Neringos kultūra, o visus darbus bei įvykius fiksavo gausiai nuotraukomis iliustruojamuose metraščiuose. Juose kruopščiai atspindėtas prieš tris dešimtmečius pradėtas ir daugelį metų vykęs Raganų kalno skulptūrų ansamblio kūrimas. Būtent metraščiai autorei labai pasitarnavo rašant šią knygą, kuri yra ir išsamiausia studija, ir vaizdingas pasakojimas, atskleidžiantis liaudies meistrų kūrybinių stovyklų dvasią.
Raganų kalnas Juodkrantėje – labiausiai lankoma Neringos vieta. Joje susikaupė ir susiliejo lietuvių liaudies pasakos, padavimai, legendos su medžio meistrų ir kalvių kūriniais bei jų aiškinimais. Ši knyga skirta ir mažam, ir dideliam, ji kelionę po gražųjį kalną pavers dar turiningesne, įdomesne.
Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Genovaitės Krogertaitės-Aniūnienės poezijos, prozos knygos ir fotografijų parodos
„Nepalikime marių vienų“ pristatymas.

Vlado Kovaliovo Jubiliejinis akustinis koncertas su draugais Indre Launikonyte ir Aurelijum Globiu
Rugpjūčio 3 d. 20.00 Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras
Rugpjūčio 4 d. 20.00 Nida Katalikų bažnyčia

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Rugpjūčio 4 d. (penktadienį) 19:00 val. duetas „Dolce Amor" kviečia jus į gražiausių dainų, romansų ir fortepijoninio solo vakarą!
Dalyvauja Loreta Haidari (fortepijonas) ir Anvar Haidari (tenoras).
Vakaro programoje skambės gražiausi rusų kompozitorių romansai, neapolietiškos, vokiškos bei lietuviškos dainos. Ispanų ir argentiniečių šokių fortepijoniniai solo. (G.Bononcini, G.Paisiello, G.F.Handel, F.Schubert, R.Schumann, A.Varlamov, P.Bulachov, R.Shchedrin, М.Glinka, N.Rimsky-Korsakov, P.Tchaikovsky, S.Rachmaninoff, M.Mussorgsky, M.de Falla, A.Ginastera, M.Petrausko, A.Raudonikio, V.Bellini, V.Chiara, C.A.Bixio, F.P.Tosti ir V.Meglio kūriniai.)

Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - buvę Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos auklėtiniai, respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais. Dainininkas, kartu su žmona, pianiste Loreta Haidari, dalyvauja įvairiuose konkursuose ir festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor", rengia kamerinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje.

Penktadienio vakarą atlikėjai sušildys jūsų širdis gražiausiomis arijomis, romansais, dainomis ir skambiomis žinomiausiomis lietuvių bei užsienio kompozitorių melodijomis. Programą pradės išdidžiu baroko stiliumi (G.Bononcini, G.Paisiello), tęs širdį suvirpinančiu romantizmu (F.Schubert, R.Schumann, A.Varlamov, P.Bulachov, M.Glinka, N.Rimsky-Korsakov, P.Tchaikovsky, S.Rachmaninoff), supažindins su ispanų bei argentiniečių šokių šedevrais ir temperamentu (M. de Falla, A. Ginastera), nepraleis uždegančių neapolietiškų dainų (V.Chiara, C.A.Bixio, F.P.Tosti) ir baigs šių dienų muzika (M.Petrauskas, A.Raudonikis, R.Shchedrin).

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Maloniai kviečiame rugpjūčio 5 d. (šeštadienį) 18 val. į žymios juodkrantiškės, gyvenvietės metraštininkės, Aldonos Balsevičienės knygos „Raganų kalno pasakos“ pristatymą. Leidinio pristatymas vyks Preilos-Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27, Preila), kuriame dalyvaus autorė ir leidėjai. Šventinę nuotaiką kurs Kretingos kultūros centro
Darbėnų skyriaus liaudiška kapela "ONTREP", vadovas Artūras Juška. Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą su nuolaida ir autorės autografu.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Maloniai kviečiame rugpjūčio 9 d. (trečiadienį) 19 val. į žymios juodkrantiškės, gyvenvietės metraštininkės, Aldonos Balsevičienės knygos „Raganų kalno pasakos“ pristatymą Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje (Pamario g. 53, Nida). Dalyvaus autorė ir leidėjai. Šventinę nuotaiką dovanos folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė. Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą su nuolaida ir autorės autografu.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Kompaktinės plokštelės ir giesmyno pristatymas jubiliejinių renginių cikle Lietuvoje, skirtų Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų (1517-2017)
Skambės gražiausios evangelikų liuteronų ir reformatų giesmės bei Vakarų Europos kompozitorių kūriniai.
Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Hop Hop Dixieland- tai tradicinio džiazo grupė iš Vakarų Lietuvos!
Pastebėjus, kad Klaipėdoje daugėja Lindy Hop šokio stiliumi susidomėjusių žmonių, atsirado poreikis suburti gyvą tradicinio džiazo grupę.

Grupės nariai:
Julija Rušinskytė - kazu / vokalas
Audrius Zalcas - kornetas/ tenorinis trombonas
Vidas Saudargis - trombonas
Vykintas Jasaitis - gitara
Tadas Jurėnas - kontrabosas
Viačeslav Krasnopiorov - skalbimo lenta

Žanras
Tradicinis džiazas / regtaimas / bliuzas / spiričiuelis

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Pianistas Viktoras Paukštelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be muzikos. Užaugęs muzikų šeimoje jis nuo penkerių groja fortepijonu, o laisvalaikiu imasi teptuko ir pasineria į tapybą. Jam tai – ir darbas, ir meditacija, ir savęs pažinimas. Viktoro seneliai – muzikos akademijos profesoriai, Viktoras Radovičius – žinomas lietuvių smuikininkas, močiutė – garsi pianistė Marija Azizbekova. Mama – taip pat pianistė. „Nuo vaikystės buvau supamas muzikos garsų, visi aplink grodavo, muzika buvo įaugusi į mane“, – Žmonės.lt sakė Viktoras. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau baigė Balio Dvariono muzikos mokyklą, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje keletą metų mokėsi atlikimo meno, tapo aspirantu. Ketverius metus gyveno ir tobulino grojimo techniką pas vieną garsiausių prancūzų pianistų Jeana Marca Louisada Paryžiuje. "Esu įsitikinęs, kad labai sveika pagyventi dideliame mieste, kuriame verda kultūrinis gyvenimas. Koncertų, galerijų, muziejų lankymas – visa tai labai praplečia pasaulėžiūrą. Turėjau galimybę pasilikti, tačiau esu įsitikinęs, kad menininkas turi būti ten, kur jis galėtų kurti. Šiuo metu man geriausia kūrybinė aikštelė, kur galiu save realizuoti, yra Lietuvoje", - sakė V. Paukštelis.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Aleksandro Makejevo - dainų autorius ir atlikėjas, pristato savo pirmą labai linksmą knygą ŠVEDIŠKAS GIMTADIENIS ir kviečia į savo autorinį vakarą-koncertą, kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje rugpjūčio18 d. (penktadienį) 18 val. Ateikite pabendrauti su autoriumi, jūsų laukia nuotaikingi pasakojimai, nemažiau nuotaikingos dainos bei gerų emocijų užtaisas.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Š.m. rugpjūčio 21 dieną 20 val. kviečiame į muzikinę kelionę per šimtmečius

su duetu "Vėjas tarp stygų": Kathrin Kark (fleita), Katja Vonhausen (gitara)
atvykusiu iš Fehmarno salos (Vokietija) - Neringos miesto partnerio.

Įėjimas laisvas.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Rugpjūčio 23 d. 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) vyks
pianistės Gaivilės Simaitytės koncertas "Mozart/Beethoven", skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

LPD dviratininkų žygis
„Per žydintį Neringos kraštą“
Lietuvos atkūrimo 100-mečio garbei

Valstybingumo šventė
Dviratininkų sutikimas
2017 m. rugpjūčio 24 d. 18 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Neringos pasiekimai ir sveikinimas - Neringos meras D. Jasaitis
Sveikina LR Seimo narys A. Vinkus (Kretingos Garbės pilietis,
Lietuvos kurortologų tarybos pirmininkas, LPD Garbės narys)
Žygio „Per žydinčią Lietuvą“ idėja ir misija -LPD pirmininkas J. Dingelis
Patriotines eiles skaitys poetas, advokatas J. Ivoška
Koncertuos folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė;
Josvainių vaikų ir jaunimo tautinės muzikos ansamblis „Auštaras“ (vadovė Aušra Giedrienė).

Organizatoriai:
Lietuvai pagražinti draugija
Neringos savivaldybė

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Rugpjūčio 27 d. 11 val.
Dokumentinio filmo „Mažoji Lietuva“ peržiūra
(režisieriaus Justino Lingio ir prodiuserio Algirdo Žvinakevičiaus. Filmo trukmė – 1 val.
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Atsisveikinimas su vasara
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Rugpjūčio 29 d. – Atvirukas „Prisiminimai iš pajūrio“
Rugpjūčio 30 d. – Peizažas ant akmenuko
Rugpjūčio 31 d. – Smėlio pilys ir paveiksliukai

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Atsisveikinimas su vasara
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Rugpjūčio 29 d. – Atvirukas „Prisiminimai iš pajūrio“
Rugpjūčio 30 d. – Peizažas ant akmenuko
Rugpjūčio 31 d. – Smėlio pilys ir paveiksliukai

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Maloniai kviečiame rugpjūčio 30 d. (trečiadienį) 18 val. į Saulutės Genovaitės Markauskaitės knygų „Skulptorius Bernardas Bučas" ir eilėraščių lyrikos rinktinės „Ilgesio paukščiai“ pristatymą. Knygų pristatymas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristatymo metu galėsite įsigyti knygų su autorės autografu.
Knygos

"Skulptorius Bernardas Bučas"

Knyga aprėpia skulptoriaus gyvenimą nuo pat kūdikystės iki jo gyvenimo pabaigos ir jo palikuonis.
Bernardas Bučas (1903–1979)... Kas jis? Žymus skulptorius, Salomėjos Nėries vyras... Primirštas... neįvertintas. Neįvardytos jo skulptūros puikuojasi miesto aikštėse, vestibiuliuose, kapinėse.
B. Bučas yra sukūręs ištisą meno šedevrų galeriją. Pagrindiniai kūriniai knygoje pateikti iliustracijomis ir trumpomis biografijomis. Skulptorius kūrė tik iškilioms asmenybėms bei svarbiems įvykiams pažymėti: tai – karalius Mindaugas, Vytautas Didysis, A. Smetona, Liudvika ir Stanislovas Didžiuliai, Juozas Tumas-Vaižgantas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Panevėžio nužudyti gydytojai bei kt.
Iš asmeninių archyvų bei prisiminimų sužinosime, kaip būsimasis skulptorius skynėsi kelią į meno pasaulį... Jo pažintis su S. Nėrimi, jų meilė, vestuvės Paryžiuje, karo negandos... Neskelbti asmeniniai laiškai, pokalbiai... Likimo vingiai po S. Nėries mirties... Ir išlikę pėdsakai iki šių dienų...

Ši knyga leis naujai žavėtis skulptoriaus B. Bučo genialia kūryba bei susipažinti su jo rūsčia gyvenimo tikrove.
Knygą sudaro 432 psl., daugiau nei 300 spalvotų bei nespalvotų nuotraukų ir skulptoriaus žymiausi darbai. Knygos redaktorius poetas Robertas Keturakis.
Viršelyje – paskutinis B. Bučo kūrinys „Nevėžis“, kuris stovi Panevėžio vandens nuotekų valymo stotyje, Papušių k., sukurta 1979 m.

"Ilgesio paukščiai" (Eilėraščių lyrikos rinktinė, sudaryta iš 6 poetės eilėraščių knygų)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Atsisveikinimas su vasara
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Rugpjūčio 29 d. – Atvirukas „Prisiminimai iš pajūrio“
Rugpjūčio 30 d. – Peizažas ant akmenuko
Rugpjūčio 31 d. – Smėlio pilys ir paveiksliukai

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Rugsėjo 7 d. (ketvirtadienį) 17 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Futbolo turnyras Juodkrantėje

Rugsėjo 9 d. įvyks 15-asis tradicinis futbolo turnyras „ŽVEJO TAUREI LAIMĖTI“. Juodkrantės aikštynas virs tikra šventės vieta. Kiekvienas čia pasijus šventės dalyviu, nes visų lauks žaidimai ir užduotys žiūrovams. Nuobodžiauti neleis įvairūs atrakcijos, judrūs ir ne visai žaidimai futbolo tematika, o pailsę galės atsipūsti ir pakrauti savo baterijas skanaudami žuvienę bei klausydami koncertinių pasirodymų. Vėliau, nuo 15.30 val. kviečiame aktyviai palaikyti komandų atkrintamųjų futbolo varžybų metu. Šiais metais dalyvaus 10 komandų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės ir Neringos. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles. Šventės pradžia 10.30 val. Kviečiame palaikyti mėgstamas komandas!

Futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
2017 m. rugsėjo 9 d.
Futbolo aikštyne Juodkrantėje

PROGRAMA

10.30 Atidarymas
11.00-13.30 Varžybos grupėse
13.30 Grupinio akrobatinio skraidymo komandos ANBO (Rolandas Paksas, Robertas Noreika ir Algimantas Žentelis) pasirodymas su nauja teatralizuota programa „TANGO TILTAI“
14.00-15.30 Linksmos užduotys, žaidimai ir rungtys visiems žiūrovams, žuvienė, koncertas bei prizai
15.30 Atkrintamosios futbolo varžybos
17.00 Uždarymas
18.30 Nugalėtojų apdovanojimas ir grupės „Nerija“ koncertas
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9)

13.30 Grupinio akrobatinio skraidymo komandos ANBO (Rolandas Paksas, Robertas Noreika ir Algimantas Žentelis) pasirodymas su nauja teatralizuota programa „TANGO TILTAI“

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Rugsėjo 14 d. (ketvirtadienį) 17 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Rugsėjo 15 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Neringos meno mokyklos moksleivių darbų paroda, skirta Europos paveldo dienoms.
Mokytojas Albertas Danilevičius

EUROPOS PAVELDO DIENŲ RENGINIAI NERINGOJE

Rugsėjo 15 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Neringos meno mokyklos moksleivių darbų paroda, skirta Europos paveldo dienoms.
Mokytojas Albertas Danilevičius
Rugsėjo 16 d. šeštadienis
10 val.
Pėsčiųjų žygis „Nuo kultūrinio kraštovaizdžio iki karinio paveldo“
(apie 10 km). Organizatoriai – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
Kontaktinis asmuo Edita Aliochno, tel. +370 609 86287, edita.aliochno@nerija.lt
Žygio pradžia - prie Naujosios perkėlos Smiltynėje.
Rugsėjo 17 d. sekmadienis
13 val.
Ekskursija „Nidos dailininkų kolonijos takais“.
Ekskursijos vadovė – doc. dr. Nijolė Strakauskaitė,
Organizatoriai – BĮ „Neringos muziejai“ (kontaktinis asmuo Lina Motuzienė,
Tel. +370 469 52260, info@neringosmuziejai.lt
Ekskursijos pradžia – Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Neringa
16 val.
Plaukimas laivu - kurėnu su gidu.
Organizatoriai – VšĮ Eduardo Jonušo namai
Kontaktinis asmuo Aurelijus Armonavičius, tel. + 370 686 65242)
Būtina išankstinė registracija nurodytu telefonu. Rinktis Nidos uoste.
Pastaba – esant blogoms oro sąlygoms šios priemonės laikas gali būti keičiamas

Europos paveldo dienų renginių Neringoje koordinatorius
Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė Gražina Žemaitienė,
Tel. +370 616 03300, grazina.zemaitiene@neringa.lt

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Rugsėjo 15 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Neringos meno mokyklos moksleivių darbų paroda, skirta Europos paveldo dienoms.
Mokytojas Albertas Danilevičius

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Rugsėjo 15 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Neringos meno mokyklos moksleivių darbų paroda, skirta Europos paveldo dienoms.
Mokytojas Albertas Danilevičius

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Rugsėjo 15 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Neringos meno mokyklos moksleivių darbų paroda, skirta Europos paveldo dienoms.
Mokytojas Albertas Danilevičius

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Rugsėjo 22 dieną, penktadienį, 19.30 val. Rudens lygiadienio šventė, Gintaro įlankoje, Juodkrantėje. Tradicinės šventės metu, ant vandens suliepsnos nendrinės skulptūros, atsisveikinsime su žiemoti iškeliaujančia saule ir paminėsime Baltų vienybės dieną.

Programoje: Neofolk elektroninės muzikos atlikėjas "Girių dvasios" inspiruotos baltų etnokultūros. Šventės meninę programą papildys ir stebuklą padės sukurti Lino Kutavičiaus šviesos instaliacijos. Laukiame visų stebuklingą vakarą Juodkrantėje!

SKULPTŪROS
Andrius Sirtautas - „Mirusios kopos“
Martynas Gaubas - „Neprarastas ryšys“
Kazys Venclovas - „Mėnesiena“
Viktorija Bitinaitė Stankevičienė - „Krikštas“
Zigmunds Vilnis (Latvija) - „Pilkasis garnys“

MUZIKA
Elektroninės muzikos - Dub, dub techno muzikos atlikėjas inspiruotas Baltų etno kultūros, miškų ir gamtos - GIRIŲ DVASIOS.
Pamario krašto folkloro ansambliai - „Giedružė“, „Aušrinė“.
Lino Kutavičiaus ŠVIESOS INSTALIACIJOS.

DĖMESIO!
Bus papildomas autobuso reisas 21:45 Gintaro įlanka - Smiltynė (22:15 kursuoja keltas į Klaipėdą).
RENGINYS NEMOKAMAS.

Daugiau informacijos apie skulptūrų ekspoziciją http://www.nerija.lt/lt/news/show/1260349321

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Turizmo diena Neringoje
Rugsėjo 27 d.
Laisvas ekspozicijų lankymas muziejuose:
Liudviko Rėzos kultūros centro istorinė ekspozicija, L.Rėzos g. 8B, Juodkrantė, darbo laikas 10:00 – 18:00 val.
Nidos žvejo etnografinė sodyba, Naglių g. 4, Nida, darbo laikas 10:00 – 17:00 val.
Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida, darbo laikas 10:00 - 17:00 val.
Rašytojo T. Manno memorialinis muziejus, Skruzdynės g. 17, Nida, darbo laikas 10:00 - 17:00 val. Ekskursijos po muziejų 11:00 val., 13:00 val., 15:00 val.
V. ir K. Mizgirių gintaro galerija – muziejus, Pamario g. 20, Nida, darbo laikas 10:00 – 19:00 val.

Nemokamos ekskursijos:

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą
15:00 val.
Pradžia L.Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8B, Juodkrantė Ekskursiją veda gidas Arūnas Balna
Ekskursija po Nidą su vietiniu
18:00 val.
Pradžia Nidos kultūros ir turizmo informacija centre „Agila“, Taikos g. 4, Nida Ekskursiją veda Gražina Žemaitienė
Akcija „Linkėjimai Pasauliui iš Neringos“
Išsiųskite atvirlaiškį iš Neringos į bet kurią pasaulio vietą.
Atvirlaiškius rasite Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, Taikos g. 4, Nida, darbo laikas 8:00 – 12:00 val. ir 13:00 – 17:00 val.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 – rašytojos Ievos Simonaitytės metai
Programoje per I. Simonaitytės kūrybą (ištraukos iš romano ,,Vilius Karalius” bei apysakos ,,Pikčiunienė”), jos gyvenimo faktus, prisiminimus skleidžiasi netikėtas, nežinomas aistringos moters ir genialios rašytojos portretas.
I.Simonaitytė (1897 – 1978) savo kūryba, regis, mums sako: gyvenimas nuostabus, jei moki jį mylėti, džiaugtis visu, kas gyva. Ir jei su meile įsijungi į gimtojo krašto gaivinančios jėgos lauką, tai tik tada ir gali išaugti amžinai žaliuojantis kūrybos medis.

Teatralogė Elvyra Markevičiūtė:

,,Virginija Kochanskytė programoje ,,Ak, buvo visko…” galėtume sakyti, kad aktorė suvaidina pačią rašytoją arba, tiksliau sakant, ištransliuoja žiūrovui jos stulbinančią energiją.
Aktorė sako, kad rengdama įvairias programas — apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Ievą Simonaitytę, Balį Sruogą, dr. Vincą Kudirką ir kt., be kūrybinio džiaugsmo, gavusi ne vieną ir gyvenimo pamoką: „Pavyzdžiui, I. Simonaitytės pamoka - nepalankios aplinkybės gali ne tik gniuždyti, bet ir stiprinti... Stengiuosi atskleisti aistringų - dangų ir pragarą pažinusių, kūrėjų sielas. Ir scenoje viską apgaubti patrauklia teatrine forma. Man svarbu, kad visa tai, ką patiriu prisilietimuose prie išskirtinių asmenybių, prie jų kūrybos, išgirstų ir patirtų kiti. Tie, kuriems
to reikia. Beje, tai ir yra viena iš aktoriaus pareigų. Ir malonumas, kai jauti, kad tavo darbai reikalingi, kad žmonės tampa laimingesni tai išgirdę, pamatę...“
Scenarijaus autorė – Virginija Kochanskytė,
aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto HUMF BFK docentė,
UNICEF Lietuva Geros valios ambasadorė.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 m. spalio 28 d. (šeštadienį) 17 val.
Kviečiame į susitikimą su Selemonu Paltanavičiumi „Iš gamtos ir į gamtą - su knyga“.
Renginio metu galėsite įsigyti knygų su autoriaus autografu.
Apie gamtos tikrąjį ir knygų gyvenimą, kūrybą, Lietuvos gamtą ir mus visus joje savo mintimis dalinsis rašytojas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. (paveikslėlį pridedu)

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai II dalis" veiks nuo spalio 3 d. iki lapkričio 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 m. lapkričio 3 d. 18 val.
Logikos ir intelektualinių žaidimų paroda – šventė
Visus geros valios, džiugios širdies žmones, nuostabaus Neringos krašto gyventojus ir svečius – visus visus, ir mažus, ir didelius – kviečiame į pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Įprasminant Liudviko Rėzos unikalų paveldą ir priesaiką gyventi dorybiškai, harmoningai, prasmingai ir džiugiai, atsiliepiame į didingo Mokytojo pamokymus ir kviečiame visus lavinti savo protą ir intelektualius gebėjimus. Ateikite pamiklinti proto ir pirštų žaisdami įvairių kultūrų rankų darbo šachmatais!
Vystykime loginius gebėjimus, intuiciją keliaudami pirštininiais labirintais!
Dėliokime Leonardo da Vinči techninius stebuklus-dėliones!
Žaiskime pirmuosius Lietuvoje rastus archeologinius žaidimus-rekonstrukcijas!
Įminkime tautos mįsles ir galvosūkius!
Konstruokime medinius modelius-architektūrines formas!
Išbandykime smėlio ir spalvotų stiklo akmenėliu animaciją!
Paklausykime, ką iš praeities išminties klodų papasakos lėlės-marionetės!
Renginį pristato filosofijos ir sielotyros fondas „Silentium”.
Renginys nemokamas

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Kviečiame į neringiškės autorės Justės Zinkevičiūtės knygos „Puodelis kavos prie jūros“ pristatymą lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje.
Knygą sudaro aktorės, kūrėjos Justės Zinkevičiūtės pokalbiai su savimi prie puodelio kavos. „Knyga tarsi kiekvienos dienos priminimas, kad turime rasti laiko auksiniam dienos pusvalandžiui prie kavos puodelio, kur tik mano pačios mintys ir laikas, klausimų iškėlimas ir bandymas rasti atsakymus į juos, grįžimas į ramybės, grožio, estetikos, moteriškumo uostą. O viso šito pasiekus ateina meilė, dėkingumas ir laimė į mūsų gyvenimą. Knyga primena, kad kiekviena esame ypatinga“, – apie savo kūrinį kalbėjo Justė.

Justė Zinkevičiūtė – moteris, dukra, anūkė, sesė, draugė, televizijos serialų ir kino aktorė. Gyvena Neringoje. Vaidina. Tuo, kas įkvepia pačią, dalijasi su kitais.
Pristatyme galėsite įsigyti knygą su autorės autografu. Fortepijonu gros Aidas Macevičius.

2017 m. spalio 7 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Ievos Eimutytės-Mikelkevičienės tapybos darbų paroda "Aš paėmiau dažų..."
Dalyvaus: Violeta Montvilaitė, Vilhelmina Jašinskaitė Paniuškienė akordeono garsus skleis duetas iš Klaipėdos Romena Lengvinaitė ir Einaras Petniūnas.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 9 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame didelius ir mažus į eiseną su žibintais „Gerumo ugnelės” nuo Juodkrantės darželio (Ievos kalno g. 9) iki Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8). Išlydėsime rudenį kartu minėdami Šv. Martyno dieną.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

Neringos miestui – 56 m.!
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54 C-9)
Šventinis Gimtadienio koncertas

Dalyvauja:
Neringos meno kolektyvai,
Muzikinė grupė Rolling Box Band,
Audiovizualinis performansas-studija Recream, šokėja Gabrielė Raudytė,
Šventės vedėjas-aktorius, parodijų meistras Vaidas Jočys

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

Nuoširdžiai visus kviečiame į skulptūrinės kompozicijos Adalbertui Bezzenbergeriui atidengimo iškilmes. Skulptūrinės kompozicijos autoriai broliai Kęstutis (skulptorius) ir Vytautas (menininkas) Musteikiai.
15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B., Juodkrantė, Neringa) doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą „Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui”;
16 val. šalia viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11, Juodkrantė, Neringa) bus atidengiama skulptūrinė kompozicija žymiam vokiečių mokslininkui–etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Adalbertui Bezzenbergeriui (1851-1922).

Prof. A. Bezzenbergeris (1851-1922 m.) žymus vokiečių mokslininkas – etnografas, archeologas, kultūros istorikas, akademinės baltistikos pradininkas, didžiulį dėmesį skyręs Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams. Su šiuo regionu jis susisaisto nuo 1880 m., kai tampa Kionigsbergo/Karaliaučiaus universiteto profesoriumi. Jo moksliniai darbai tapo svariu indėliu į lituanistinės tradicijos plėtotę Kionigsbergo universitete.
Prof. A. Bezzenbergeris yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Jis rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.

56 – OJO NERINGOS GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA
2017 M., LAPKRIČIO MĖN.
Programą galite atsisiųsti čia: Programa 1.pdf
Menininkės Evy Jokhova instaliacija ,,Švyturys", Taikos gatvės pradžioje esančiame kioske įžiebta šviesos instaliacija, kuri dedikuota buvusiam švyturiui. Veiks iki lapkričio 26 d.
Lapkričio 8 d. (trečiadienį) 18.00 val. Justės Zinkevičiūtės debiutinės knygos „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ pristatymas, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18.00 val. Juodkrantės gyventojų rankdarbių paroda, Liudviko Rėzos kultūros centras , L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė
Lapkričio 11 d. (šeštadienį) 18.00 val. Šventinis koncertas , Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė, L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė
Lapkričio 13 d. (pirmadienį) 17.00 val. Pristatymas ,,Iš muziejaus lobynų”, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Pamario g. 53, Nida
Lapkričio 14 d. (antradienį) 16.00 val. Rudens šventė - Šv. Martyno diena, skirta Neringos miesto gimtadieniui, Nidos lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“, Taikos g. 9a
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val. ,,Šviesos žibintų šventė", Neringos meno mokykla, Pamario g. 4, Nida
Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. Arvydo Baryso filmo ,,Įsimylėję Kuršių neriją“ pristatymas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras ,,Agila'', Taikos g. 4
Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ sutiktuvės, fotoparodos „Neringiškiai ir ne tik...“ atidarymas, Nidos bendruomenės namai, Kopų g. 2/ Taikos g. 17
Lapkričio 17 d. (penktadienį) 15.00 val. Doc. Dr. N. Strakauskaitės paskaita ,,Profesoriaus A. Bezzenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“, Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė

Lapkričio 10 d. (penktadienį) 18 val.
Juodkrantės gyventojų – dailininkų mėgėjų – kūrybinių darbų parodos „Juodojo kranto lobiai" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Muzikuos juodkrantiškė Emilija Lendraitytė.
„Kūrybiškumo paslaptis yra mokėjimas paslėpti įkvėpimo šaltinius.“ - Albertas Einšteinas
Kiekvienas iš mūsų esame talentingi ir savaip kūrybingi. Vieni galbūt kuklesni, o kiti drąsesni... Ir šį kartą norime visus jus padrąsinti bei pakviesti į parodą atsinešti savo kūrybos darbų, kuriais visi kartu galėsime pasidžiaugti.