Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Trečiadienis Gegužės 24, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 24/05/2017 17:00

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Gegužės 25, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 25/05/2017 17:00
Pabaiga: 25/05/2017 20:00
n/d
Penktadienis Gegužės 26, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Gegužės 27, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 27/05/2017 12:51
Sekmadienis Gegužės 28, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 27/05/2017 12:51
Pabaiga: 28/05/2017 19:00
Pirmadienis Gegužės 29, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Gegužės 30, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Gegužės 31, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Birželio 01, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Birželio 02, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Birželio 03, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Birželio 04, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Birželio 05, 2017
Renginio pradžia: 09/05/2017 17:00
Pabaiga: 05/06/2017 12:00

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Birželio 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Birželio 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 07/06/2017 10:00

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Ketvirtadienis Birželio 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Penktadienis Birželio 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Renginio pradžia: 09/06/2017 18:00

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Šeštadienis Birželio 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 10/06/2017 12:30
Pabaiga: 10/06/2017 12:30

Paskaita žygio žingsniu
(M. L. Rėzos asmenybės briaunos 9 stotelėse)
1. Minėjimas prie M. L. Rėzos paminklo Pervalkoje.
2. Liudvikėlio likimas kopų šaly.
3. Link mokslo aukštumų, atsiremiant į Dievą (gimnazija, universitetas, teologija)
4. Napoleonmetis. Asmenybės transformacija „Kapeliono užrašai“.
5. Alma Mater ramstis. (asmenybės, Prūsija, Europa. Darbai ir intencijos, II ir III Biblijos leidimai lietuvių kalba).
6. Karvaičių kaimas (pagrindinė dalis) (Lietuvių kalba Prūsijoje ir M. L. Rėzos santykis su ja. „Dainos“, Donelaičio „Metai“, Lietuvių kalbos seminaras, tekstai lietuvių kalba. Liudininkas: tautos ir kalbos nykimo nuojautos).
7. Stotelė – mirtis tik kelio tąsa. (Mirtis, palikimas – viltis ateičiai: biblioteka, bendrabutis, stipendijos. Veiklos reikšmė ir prasmė šiandienos perspektyvoje: seminaras, absolventai, parama Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais).
8. M. L. Rėzos asmenybė šiuolaikiniame kultūros kontekste, Europos civilizacijos šviesoje. Eduardas Jonušas ir M. L. Rėza sovietmečio audrose.
9. Preila – M. L. Rėza dabarties Kuršių nerijoje (Karvaičių kopa, gatvė, paminklai Kuršių nerijoje ir Karaliaučiuje, Liudviko Rėzos kultūros centras, Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, jos laureatai, Rėzos raštai, M. L. Rėzos metai, šiandienos renginiai minint M. L. Rėzą Juodkrantėje).

Afišai panaudotas
Kretingos raj. Salantų meno mokyklos mokinės Nedos Varpukauskaitės darbas.

Renginio pradžia: 10/06/2017 18:00

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Sekmadienis Birželio 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 10/06/2017 18:00
Pabaiga: 11/06/2017 15:00

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Pirmadienis Birželio 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Antardienis Birželio 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Trečiadienis Birželio 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Ketvirtadienis Birželio 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 15/06/2017 19:00
Pabaiga: 15/06/2017 20:00

Susitikimo tema:
Kas toks yra „karštas“ krikščionis?
Susitikimo metu pagilinsite ne tik savo žinias apie
krikščionybę, bet ir sutvirtinsite tikėjimą.

Penktadienis Birželio 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Šeštadienis Birželio 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Sekmadienis Birželio 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 18/06/2017 08:40

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 18/06/2017 13:00
Pabaiga: 18/06/2017 14:20

Birželio18 d. (sekmadienį) 13 val. Juodkrantės bažnyčioje vyks Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Šv. Mišios, koncertuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Pirmadienis Birželio 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 19/06/2017 17:00

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Antardienis Birželio 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Trečiadienis Birželio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Ketvirtadienis Birželio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Penktadienis Birželio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 19/06/2017 17:00
Pabaiga: 23/06/2017 18:20

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Renginio pradžia: 23/06/2017 12:00
Pabaiga: 23/06/2017 13:31
Renginio pradžia: 23/06/2017 19:00
Pabaiga: 23/06/2017 21:30

Joninių pasidainavimai

Kviečiame sutikti Jonines Juodkrantėje birželio 23 d. (penktadienį) nuo 19 val. iki 21.30 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Dalyvaus: Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub ir svečiuosis Klaipėdos kapelija „Mingė", vadovas R. Bučmys. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)

Šeštadienis Birželio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Sekmadienis Birželio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Pirmadienis Birželio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 26/06/2017 15:00
Pabaiga: 26/06/2017 21:00
Antardienis Birželio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Trečiadienis Birželio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Ketvirtadienis Birželio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 29/06/2017 18:00
Pabaiga: 29/06/2017 20:00

Pristatomi kūrybinių dirbtuvių metu sukurti trumpametražiai filmai apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Tema "Muzika kine" ir filmas apie šių metų "Vasaros Media Studiją"

Penktadienis Birželio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 18/06/2017 08:40
Pabaiga: 30/06/2017 08:40

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Šeštadienis Liepos 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 01/07/2017 12:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 01/07/2017 19:00
Pabaiga: 01/07/2017 20:20

Atlikėjas Šarūnas Meškys (fortepijonas)
Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams
LINKĖJIMAI IŠ MONTMARTRO
ŠARŪNAS MEŠKYS (klavišiniai)

Paprastai atlikėjai pristatomi, išvardinant jų kūrybinius pasiekimus. Tačiau apie šį muziką geriausiai kalba vaizdas: pianistas, skambinantis melancholišką melodiją. Nidoje. Ant tuščio molo...
Pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys fortepijonu groja nuo mažumės. Jam pažįstamas konkursinis jaudulys ir pergalių skonis, geriausios Europos koncertų salės ir didžiausi šalies orkestrai, o pastaruoju metu klausytojus sužavėjo atlikėjo debiutinis vaizdo klipas, apjungęs stulbinantį Nidos grožį bei šiaurietiškos melancholijos kupiną Yanno Tierseno muziką.
Dar šiemet Šarūnas nuskynė šio prancūzų kompozitoriaus konkurso laurus, pelnė geriausio atlikėjo titulą bei laimėjo specialų prizą už išskirtinį pasirodymą.
Y. Tiersenas daugelio pamiltas ir žinomas dėl savo nepakartojamos muzikos kino filmams. Būtent savo rečitalyje Š. Meškys atliks įstabiausius jo kūrinius klavišiniams instrumentams, siųsdamas linkėjimus iš Montmartro.

KONCERTAS VYKS LIEPOS 1 DIENĄ 19:00 VAL. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO PARODŲ SALĖJE (L. RĖZOS G. 8 B, JUODKRANTĖ)
Programoje skambės Yanno Tierseno kompozicijos klavišiniams instrumentams.

Koncerto trukmė 1.20 val.
Šarūno Meškio muzikinis vaizdo klipas.
https://vimeo.com/197684642

Sekmadienis Liepos 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Pirmadienis Liepos 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Antardienis Liepos 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 07/06/2017 10:00
Pabaiga: 04/07/2017 18:00

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Renginio pradžia: 09/06/2017 18:00
Pabaiga: 04/07/2017 12:00

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 02/07/2017 11:00
Pabaiga: 04/07/2017 23:00
n/d
Trečiadienis Liepos 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 01/07/2017 12:00
Pabaiga: 05/07/2017 21:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 05/07/2017 19:00

Skambės populiariausi ir gražiausi kūriniai violončelės repertuare. Koncertuos Onutė Gražinytė (fortepijonas) ir Augustas Gocentas (violončelė)

Ketvirtadienis Liepos 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 06/07/2017 19:00
Pabaiga: 06/07/2017 21:10

Bardai
Dainuojamosios poezijos vakaras, kuriame dalyvaus:
Kristijonas Ribaitis, Justas Tertelis, Gediminas Storpirštis, Vladas Bagdonas.
21 val. TAUTIŠKOS GIESMĖS GIEDOJIMAS

Penktadienis Liepos 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 07/07/2017 12:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Renginio pradžia: 07/07/2017 16:00

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Renginio pradžia: 07/07/2017 19:00

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Šeštadienis Liepos 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Sekmadienis Liepos 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 07/07/2017 12:00
Pabaiga: 09/07/2017 12:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Renginio pradžia: 07/07/2017 16:00
Pabaiga: 09/07/2017 18:00

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Pirmadienis Liepos 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 10/07/2017 20:00

„Tango karo metu“

Antardienis Liepos 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 11/07/2017 17:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Trečiadienis Liepos 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 07/07/2017 19:00
Pabaiga: 12/07/2017 20:10

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Ketvirtadienis Liepos 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 13/07/2017 18:00
Pabaiga: 13/07/2017 19:30

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 13/07/2017 20:00
Pabaiga: 13/07/2017 21:12

„Vaikų kambarys“
Atlikėjai: Stein, Rasa, Edvinas, Sonata
PROGRAMA
Robert Schumann. „Svajonė“ (Sonata)
Giya Kancheli. Miniatiūros (Rasa, Sonata)
Modest Mussorgsky. „Vaikų kambarys“ (Stein, Sonata)
Maurice Ravel. „Mano motina Žąsis“ (Rasa, Edvinas, Sonata)
Alain Ridout. „Jautukas Ferdinandas“ (Stein, Rasa, Edvinas)

Penktadienis Liepos 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 11/07/2017 17:00
Pabaiga: 14/07/2017 18:30

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Šeštadienis Liepos 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Sekmadienis Liepos 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 16/07/2017 18:00
Pabaiga: 16/07/2017 19:30

Išgirskite kiek daug apie Kuršių nerijos raidą galima sužinoti tyrinėjant jos dirvožemius ir apie įvairiomis spalvomis žibantį smėlį. Kavos kviečia doc. dr. Jonas Volungevičius ir dr. Laurynas Jukna - Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai, tyrinėjantys kraštovaizdžio struktūrą ir jo raidą, besigilinantys į dirvožemį ir geomorfologinius procesus. Pastaruosius tris metus jie vykdo Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir jo komponentų detalų kartografavimą.
Kavinėje „Pamario takas“, L. Rėzos g. 42, Juodkrantėje

Renginio pradžia: 16/07/2017 19:00
Pabaiga: 16/07/2017 20:15

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).

Pirmadienis Liepos 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 17/07/2017 18:30

Aleksandro Makejevo - dainų autorius ir atlikėjas, pristato savo pirmą labai linksmą knygą ŠVEDIŠKAS GIMTADIENIS ir kviečia į savo autorinį vakarą, kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje liepos 17 d. (pirmadienį) 18.30 val. Ateikite pabendrauti su autoriumi, jūsų laukia nuotaikingi pasakojimai, nemažiau nuotaikingos dainos bei gerų emocijų užtaisas.

Antardienis Liepos 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Trečiadienis Liepos 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 19/07/2017 19:00
Pabaiga: 19/07/2017 20:15

LMTA Kamerinio ansamblio katedros šiuolaikinės muzikos programa
Atlikėjai: Dominykas Besakirskas (perkusija), Dominykas Norkūnas (elektrinė gitara)
Daugiau informacijos
http://kintaimusicfestival.com/festivalis/

Ketvirtadienis Liepos 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 20/07/2017 18:00
Pabaiga: 20/07/2017 19:30

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Liepos 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Šeštadienis Liepos 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Sekmadienis Liepos 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Pirmadienis Liepos 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 24/07/2017 17:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Antardienis Liepos 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 25/07/2017 20:00
Pabaiga: 25/07/2017 21:16

Liepos 25 d. (antradienį) 20 val. pianistės Guodos Gedvilaitės koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56).

Trečiadienis Liepos 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Ketvirtadienis Liepos 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 27/07/2017 16:30
Pabaiga: 27/07/2017 18:00

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 27/07/2017 18:00
Pabaiga: 27/07/2017 18:30

Aldonos Kazlauskaitės Balsevičienės knyga apie medžio skulptūrų ansamblį Juodkrantėje.
RAGANŲ KALNO PASAKOS
Pedagogė Aldona Kazlauskaitė Balsevičienė, nuo pokario gyvenanti ir dirbanti Juodkrantėje, aktyviai rūpinosi Neringos kultūra, o visus darbus bei įvykius fiksavo gausiai nuotraukomis iliustruojamuose metraščiuose. Juose kruopščiai atspindėtas prieš tris dešimtmečius pradėtas ir daugelį metų vykęs Raganų kalno skulptūrų ansamblio kūrimas. Būtent metraščiai autorei labai pasitarnavo rašant šią knygą, kuri yra ir išsamiausia studija, ir vaizdingas pasakojimas, atskleidžiantis liaudies meistrų kūrybinių stovyklų dvasią.
Raganų kalnas Juodkrantėje – labiausiai lankoma Neringos vieta. Joje susikaupė ir susiliejo lietuvių liaudies pasakos, padavimai, legendos su medžio meistrų ir kalvių kūriniais bei jų aiškinimais. Ši knyga skirta ir mažam, ir dideliam, ji kelionę po gražųjį kalną pavers dar turiningesne, įdomesne.
Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą.
Kaina, įskaitant siuntimą Lietuvos ribose ir 9 proc. PVM = 11,99 EUR

Knygos užsisakymo būdas:
Išsirinktosios knygos pavadinimas ir pirkėjo rekvizitai (vardas ir pavardė arba įmonės pavadinimas su įmonės kodu ir PVM mokėtojo kodu) bei tikslus adresas parašomi adresu: editor@egles-leidykla.lt
Jūs gausite knygą su PVM sąskaita-faktūra, pagal kurią sumokėsite Jums patogiu keliu.
EGLĖ
Juodkrantė – Klaipėda
ISBN 978-609-432-103-0
2017

Penktadienis Liepos 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 24/07/2017 17:00
Pabaiga: 28/07/2017 18:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Šeštadienis Liepos 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Sekmadienis Liepos 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Pirmadienis Liepos 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Antardienis Rugpjūčio 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 01/08/2017 12:00

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Trečiadienis Rugpjūčio 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00
Pabaiga: 03/08/2017 18:00

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Renginio pradžia: 03/08/2017 18:00
Pabaiga: 03/08/2017 19:00

Genovaitės Krogertaitės-Aniūnienės poezijos, prozos knygos ir fotografijų parodos
„Nepalikime marių vienų“ pristatymas.

Renginio pradžia: 03/08/2017 20:00
Pabaiga: 03/08/2017 20:00

Vlado Kovaliovo Jubiliejinis akustinis koncertas su draugais Indre Launikonyte ir Aurelijum Globiu
Rugpjūčio 3 d. 20.00 Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras
Rugpjūčio 4 d. 20.00 Nida Katalikų bažnyčia

Penktadienis Rugpjūčio 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Renginio pradžia: 04/08/2017 18:00

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 04/08/2017 19:00
Pabaiga: 04/08/2017 20:30

Rugpjūčio 4 d. (penktadienį) 19:00 val. duetas „Dolce Amor" kviečia jus į gražiausių dainų, romansų ir fortepijoninio solo vakarą!
Dalyvauja Loreta Haidari (fortepijonas) ir Anvar Haidari (tenoras).
Vakaro programoje skambės gražiausi rusų kompozitorių romansai, neapolietiškos, vokiškos bei lietuviškos dainos. Ispanų ir argentiniečių šokių fortepijoniniai solo. (G.Bononcini, G.Paisiello, G.F.Handel, F.Schubert, R.Schumann, A.Varlamov, P.Bulachov, R.Shchedrin, М.Glinka, N.Rimsky-Korsakov, P.Tchaikovsky, S.Rachmaninoff, M.Mussorgsky, M.de Falla, A.Ginastera, M.Petrausko, A.Raudonikio, V.Bellini, V.Chiara, C.A.Bixio, F.P.Tosti ir V.Meglio kūriniai.)

Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - buvę Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos auklėtiniai, respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais. Dainininkas, kartu su žmona, pianiste Loreta Haidari, dalyvauja įvairiuose konkursuose ir festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor", rengia kamerinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje.

Penktadienio vakarą atlikėjai sušildys jūsų širdis gražiausiomis arijomis, romansais, dainomis ir skambiomis žinomiausiomis lietuvių bei užsienio kompozitorių melodijomis. Programą pradės išdidžiu baroko stiliumi (G.Bononcini, G.Paisiello), tęs širdį suvirpinančiu romantizmu (F.Schubert, R.Schumann, A.Varlamov, P.Bulachov, M.Glinka, N.Rimsky-Korsakov, P.Tchaikovsky, S.Rachmaninoff), supažindins su ispanų bei argentiniečių šokių šedevrais ir temperamentu (M. de Falla, A. Ginastera), nepraleis uždegančių neapolietiškų dainų (V.Chiara, C.A.Bixio, F.P.Tosti) ir baigs šių dienų muzika (M.Petrauskas, A.Raudonikis, R.Shchedrin).

Šeštadienis Rugpjūčio 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00
Pabaiga: 05/08/2017 12:00

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 05/08/2017 18:00
Pabaiga: 05/08/2017 18:00

Maloniai kviečiame rugpjūčio 5 d. (šeštadienį) 18 val. į žymios juodkrantiškės, gyvenvietės metraštininkės, Aldonos Balsevičienės knygos „Raganų kalno pasakos“ pristatymą. Leidinio pristatymas vyks Preilos-Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27, Preila), kuriame dalyvaus autorė ir leidėjai. Šventinę nuotaiką kurs Kretingos kultūros centro
Darbėnų skyriaus liaudiška kapela "ONTREP", vadovas Artūras Juška. Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą su nuolaida ir autorės autografu.

Sekmadienis Rugpjūčio 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Pirmadienis Rugpjūčio 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Antardienis Rugpjūčio 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Trečiadienis Rugpjūčio 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 09/08/2017 19:00
Pabaiga: 09/08/2017 20:10

Maloniai kviečiame rugpjūčio 9 d. (trečiadienį) 19 val. į žymios juodkrantiškės, gyvenvietės metraštininkės, Aldonos Balsevičienės knygos „Raganų kalno pasakos“ pristatymą Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje (Pamario g. 53, Nida). Dalyvaus autorė ir leidėjai. Šventinę nuotaiką dovanos folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė. Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą su nuolaida ir autorės autografu.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 10/08/2017 18:00
Pabaiga: 10/08/2017 19:40

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Rugpjūčio 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 11/08/2017 20:00
Pabaiga: 11/08/2017 21:20

Kompaktinės plokštelės ir giesmyno pristatymas jubiliejinių renginių cikle Lietuvoje, skirtų Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų (1517-2017)
Skambės gražiausios evangelikų liuteronų ir reformatų giesmės bei Vakarų Europos kompozitorių kūriniai.
Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje

Šeštadienis Rugpjūčio 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Sekmadienis Rugpjūčio 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 13/08/2017 20:00
Pabaiga: 13/08/2017 21:00

Hop Hop Dixieland- tai tradicinio džiazo grupė iš Vakarų Lietuvos!
Pastebėjus, kad Klaipėdoje daugėja Lindy Hop šokio stiliumi susidomėjusių žmonių, atsirado poreikis suburti gyvą tradicinio džiazo grupę.

Grupės nariai:
Julija Rušinskytė - kazu / vokalas
Audrius Zalcas - kornetas/ tenorinis trombonas
Vidas Saudargis - trombonas
Vykintas Jasaitis - gitara
Tadas Jurėnas - kontrabosas
Viačeslav Krasnopiorov - skalbimo lenta

Žanras
Tradicinis džiazas / regtaimas / bliuzas / spiričiuelis

Pirmadienis Rugpjūčio 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 14/08/2017 19:00
Pabaiga: 14/08/2017 20:20

Pianistas Viktoras Paukštelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be muzikos. Užaugęs muzikų šeimoje jis nuo penkerių groja fortepijonu, o laisvalaikiu imasi teptuko ir pasineria į tapybą. Jam tai – ir darbas, ir meditacija, ir savęs pažinimas. Viktoro seneliai – muzikos akademijos profesoriai, Viktoras Radovičius – žinomas lietuvių smuikininkas, močiutė – garsi pianistė Marija Azizbekova. Mama – taip pat pianistė. „Nuo vaikystės buvau supamas muzikos garsų, visi aplink grodavo, muzika buvo įaugusi į mane“, – Žmonės.lt sakė Viktoras. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau baigė Balio Dvariono muzikos mokyklą, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje keletą metų mokėsi atlikimo meno, tapo aspirantu. Ketverius metus gyveno ir tobulino grojimo techniką pas vieną garsiausių prancūzų pianistų Jeana Marca Louisada Paryžiuje. "Esu įsitikinęs, kad labai sveika pagyventi dideliame mieste, kuriame verda kultūrinis gyvenimas. Koncertų, galerijų, muziejų lankymas – visa tai labai praplečia pasaulėžiūrą. Turėjau galimybę pasilikti, tačiau esu įsitikinęs, kad menininkas turi būti ten, kur jis galėtų kurti. Šiuo metu man geriausia kūrybinė aikštelė, kur galiu save realizuoti, yra Lietuvoje", - sakė V. Paukštelis.

Antardienis Rugpjūčio 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 15/08/2017 17:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Kuršių nerijos mozaika
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė
Rugpjūčio 15 d. – Kuršių nerijos gyventojai: kostiumai ir žaislai
Rugpjūčio 17 d. – Kuršių nerijos žvejai, kurėnai, marių žuvys
Rugpjūčio 19 d. – Jūros dovanos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Trečiadienis Rugpjūčio 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Kuršių nerijos mozaika
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė
Rugpjūčio 15 d. – Kuršių nerijos gyventojai: kostiumai ir žaislai
Rugpjūčio 17 d. – Kuršių nerijos žvejai, kurėnai, marių žuvys
Rugpjūčio 19 d. – Jūros dovanos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Ketvirtadienis Rugpjūčio 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Kuršių nerijos mozaika
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė
Rugpjūčio 15 d. – Kuršių nerijos gyventojai: kostiumai ir žaislai
Rugpjūčio 17 d. – Kuršių nerijos žvejai, kurėnai, marių žuvys
Rugpjūčio 19 d. – Jūros dovanos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 17/08/2017 18:00
Pabaiga: 17/08/2017 19:40

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Rugpjūčio 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Kuršių nerijos mozaika
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė
Rugpjūčio 15 d. – Kuršių nerijos gyventojai: kostiumai ir žaislai
Rugpjūčio 17 d. – Kuršių nerijos žvejai, kurėnai, marių žuvys
Rugpjūčio 19 d. – Jūros dovanos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 18/08/2017 18:00
Pabaiga: 18/08/2017 19:10

Aleksandro Makejevo - dainų autorius ir atlikėjas, pristato savo pirmą labai linksmą knygą ŠVEDIŠKAS GIMTADIENIS ir kviečia į savo autorinį vakarą-koncertą, kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje rugpjūčio18 d. (penktadienį) 18 val. Ateikite pabendrauti su autoriumi, jūsų laukia nuotaikingi pasakojimai, nemažiau nuotaikingos dainos bei gerų emocijų užtaisas.

Renginio pradžia: 18/08/2017 20:00

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Šeštadienis Rugpjūčio 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 15/08/2017 17:00
Pabaiga: 19/08/2017 19:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Kuršių nerijos mozaika
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė
Rugpjūčio 15 d. – Kuršių nerijos gyventojai: kostiumai ir žaislai
Rugpjūčio 17 d. – Kuršių nerijos žvejai, kurėnai, marių žuvys
Rugpjūčio 19 d. – Jūros dovanos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 19/08/2017 19:00
Pabaiga: 19/08/2017 20:20

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).

Sekmadienis Rugpjūčio 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Pirmadienis Rugpjūčio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 21/08/2017 20:00
Pabaiga: 21/08/2017 21:00

Š.m. rugpjūčio 21 dieną 20 val. kviečiame į muzikinę kelionę per šimtmečius

su duetu "Vėjas tarp stygų": Kathrin Kark (fleita), Katja Vonhausen (gitara)
atvykusiu iš Fehmarno salos (Vokietija) - Neringos miesto partnerio.

Įėjimas laisvas.

Antardienis Rugpjūčio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Trečiadienis Rugpjūčio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 24/08/2017 18:00
Pabaiga: 24/08/2017 19:00

LPD dviratininkų žygis
„Per žydintį Neringos kraštą“
Lietuvos atkūrimo 100-mečio garbei

Valstybingumo šventė
Dviratininkų sutikimas
2017 m. rugpjūčio 24 d. 18 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Neringos pasiekimai ir sveikinimas - Neringos meras D. Jasaitis
Sveikina LR Seimo narys A. Vinkus (Kretingos Garbės pilietis,
Lietuvos kurortologų tarybos pirmininkas, LPD Garbės narys)
Žygio „Per žydinčią Lietuvą“ idėja ir misija -LPD pirmininkas J. Dingelis
Patriotines eiles skaitys poetas, advokatas J. Ivoška
Koncertuos folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė

Organizatoriai:
Lietuvai pagražinti draugija
Neringos savivaldybė

Penktadienis Rugpjūčio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Renginio pradžia: 25/08/2017 19:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Šeštadienis Rugpjūčio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Sekmadienis Rugpjūčio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00
Pabaiga: 27/08/2017 12:16

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Renginio pradžia: 25/08/2017 19:00
Pabaiga: 27/08/2017 18:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Pirmadienis Rugpjūčio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Antardienis Rugpjūčio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Trečiadienis Rugpjūčio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Penktadienis Rugsėjo 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Šeštadienis Rugsėjo 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 18/08/2017 20:00
Pabaiga: 02/09/2017 21:20

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 18 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
„Anglijos barokas ir Williamo Shakespeare’o poezija“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, ansamblis DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Koncerto vedėja ir skaitovė RENATA DUBINSKAITĖ

Programoje – Johann Christian Bach, Henry Purcell, Georg Friedrich Händel,
William Shakespeare

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Sekmadienis Rugsėjo 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Pirmadienis Rugsėjo 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Antardienis Rugsėjo 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 01/08/2017 12:00
Pabaiga: 05/09/2017 17:08

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Renginio pradžia: 04/08/2017 18:00
Pabaiga: 05/09/2017 12:00

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Trečiadienis Rugsėjo 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 24, 2017
Renginio pradžia: 24/05/2017 17:00
Pabaiga: 24/09/2017 10:45

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Surinktas turinys