Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Šeštadienis Gegužės 13, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 13/05/2017 18:00
Pabaiga: 13/05/2017 18:00

Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?

Pašėlusio smagumo spektaklis ,,Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ neabejotinai paveiks žiūrovus. Tiems, kurie norės pasijuokti, gerai valandai užmirš problemas, karjeros spąstus, pinigų stygių ir visokius kitokius blogus dalykus. Bet svarbiausia, po humoro skraiste galės pajusti giluminius tautosakos klodus, semti liaudies išmintį iš gilesnių šulinių.
Dzūkės , profesionalios aktorės, Vitalija Mockevičiūtė (Lietuvos Nacionalinis dramos teatras), Neringa Varnelytė (Valstybinis Jaunimo teatras), vaidinančios ir televizijoj „Dviračio šuo“, seriale „Moterys meluoja geriau“, tarmiškai pasakojant dzūkiškas sakmes ir legendas, virstant tai dviem kelis amžius žmonių pasaulį stebinčiomis Laumėmis, tai savo istorijų veikėjais, juolab palydint šiuos pasakojimus dainomis, bei gyvai Dariaus Mockevičiaus ir Pauliaus Kovalenko atliekama muzika, įkvėps tiek energijos, kad jos užteks visiems metams į priekį.
Kaip apie šį spektaklį rašė teatro kritikė Rasa Vasinauskaitė , „Gal tikrai dzūkai turi ypatingą humoro jausmą, kylantį iš pačios jų prigimties, dainų ir tautosakos, kad sugalvojo būtent tokį spektaklį?“..
Spektaklis sukurtas pagal tautosakininko P.Zalansko, R. Sabaliauskienės ir kt. užrašytą tautosaką.
Nuotraukos iš spektaklio
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/486

Sekmadienis Gegužės 14, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Pirmadienis Gegužės 15, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Antardienis Gegužės 16, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 16/05/2017 15:00
Pabaiga: 16/05/2017 16:10

Poetės Onos Dovidavičiūtės-Pučenios kūrybos skaitymai ir konkurso nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimai
Nuotraukos
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/487

Trečiadienis Gegužės 17, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Ketvirtadienis Gegužės 18, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Penktadienis Gegužės 19, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Šeštadienis Gegužės 20, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Sekmadienis Gegužės 21, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Pirmadienis Gegužės 22, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 22/05/2017 18:00
Pabaiga: 22/05/2017 20:00

Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį bei rasti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Čia yra galimybe pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus bei rasti bendraminčių. Jis skirtas ir netikintiems, ir tikintiems, kurie nori geriau pažinti krikščionybę bei gilintis į jos tiesas. Dėl savo paprastumo ir metodinės medžiagos aiškumo, jie gali buti toliau vedami kurso dalyvių savo aplinkoje: parapijoje, maldos grupėje, bendruomenėje arba tiesiog savo pažįstamų rate. Alfa kursas prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, centriniame Londono rajone, Bromptone, Šventosios Trejybės anglikonu bažnyčioje XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje. Pirminis kurso tikslas buvo neformalioje aplinkoje naujiesiems krikščionims pateikti pagrindinius krikščionybės principus. 1990 m. buvęs teisininkas Nicky Gumbel perėme kurso vedima. Jis pastebėjo, kad toks kursas galėtų buti naudingas nelankantiems bažnyčios žmonėms, ir adaptavo medžiaga šiai klausytojų grupei. Po 1990 m. Alfa kursas ėmė sparčiai plisti Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų. Vis daugiau bažnyčių ir bendruomenių atrado šio kurso verte perteikiant esmines krikščionybės tiesas neformalioje aplinkoje. Šiuo metu 166 šalyse kasmet vyksta daugiau nei 55 500 kursu. Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek tiems, kurie praktikuoja krikščioniškąjį tikėjimą.
http://alfakursas.lt/index.php/2011-11-22-07-38-48/kas-yra-alfa-kursas

Antardienis Gegužės 23, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Trečiadienis Gegužės 24, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 24/05/2017 17:00

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Gegužės 25, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 25/05/2017 17:00
Pabaiga: 25/05/2017 20:00
n/d
Penktadienis Gegužės 26, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Gegužės 27, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 27/05/2017 12:51
Sekmadienis Gegužės 28, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 27/05/2017 12:51
Pabaiga: 28/05/2017 19:00
Pirmadienis Gegužės 29, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Gegužės 30, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Gegužės 31, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Birželio 01, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Birželio 02, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Birželio 03, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Birželio 04, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Birželio 05, 2017
Renginio pradžia: 09/05/2017 17:00
Pabaiga: 05/06/2017 12:00

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Birželio 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Birželio 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 07/06/2017 10:00

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Ketvirtadienis Birželio 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Penktadienis Birželio 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Renginio pradžia: 09/06/2017 18:00

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Šeštadienis Birželio 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 10/06/2017 12:30
Pabaiga: 10/06/2017 12:30

Paskaita žygio žingsniu
(M. L. Rėzos asmenybės briaunos 9 stotelėse)
1. Minėjimas prie M. L. Rėzos paminklo Pervalkoje.
2. Liudvikėlio likimas kopų šaly.
3. Link mokslo aukštumų, atsiremiant į Dievą (gimnazija, universitetas, teologija)
4. Napoleonmetis. Asmenybės transformacija „Kapeliono užrašai“.
5. Alma Mater ramstis. (asmenybės, Prūsija, Europa. Darbai ir intencijos, II ir III Biblijos leidimai lietuvių kalba).
6. Karvaičių kaimas (pagrindinė dalis) (Lietuvių kalba Prūsijoje ir M. L. Rėzos santykis su ja. „Dainos“, Donelaičio „Metai“, Lietuvių kalbos seminaras, tekstai lietuvių kalba. Liudininkas: tautos ir kalbos nykimo nuojautos).
7. Stotelė – mirtis tik kelio tąsa. (Mirtis, palikimas – viltis ateičiai: biblioteka, bendrabutis, stipendijos. Veiklos reikšmė ir prasmė šiandienos perspektyvoje: seminaras, absolventai, parama Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais).
8. M. L. Rėzos asmenybė šiuolaikiniame kultūros kontekste, Europos civilizacijos šviesoje. Eduardas Jonušas ir M. L. Rėza sovietmečio audrose.
9. Preila – M. L. Rėza dabarties Kuršių nerijoje (Karvaičių kopa, gatvė, paminklai Kuršių nerijoje ir Karaliaučiuje, Liudviko Rėzos kultūros centras, Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, jos laureatai, Rėzos raštai, M. L. Rėzos metai, šiandienos renginiai minint M. L. Rėzą Juodkrantėje).

Afišai panaudotas
Kretingos raj. Salantų meno mokyklos mokinės Nedos Varpukauskaitės darbas.

Renginio pradžia: 10/06/2017 18:00

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Sekmadienis Birželio 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 10/06/2017 18:00
Pabaiga: 11/06/2017 15:00

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Pirmadienis Birželio 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Antardienis Birželio 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Trečiadienis Birželio 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Ketvirtadienis Birželio 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 15/06/2017 19:00
Pabaiga: 15/06/2017 20:00

Susitikimo tema:
Kas toks yra „karštas“ krikščionis?
Susitikimo metu pagilinsite ne tik savo žinias apie
krikščionybę, bet ir sutvirtinsite tikėjimą.

Penktadienis Birželio 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Šeštadienis Birželio 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Sekmadienis Birželio 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 18/06/2017 08:40

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 18/06/2017 13:00
Pabaiga: 18/06/2017 14:20

Birželio18 d. (sekmadienį) 13 val. Juodkrantės bažnyčioje vyks Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Šv. Mišios, koncertuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Pirmadienis Birželio 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 19/06/2017 17:00

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Antardienis Birželio 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Trečiadienis Birželio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Ketvirtadienis Birželio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Penktadienis Birželio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 19/06/2017 17:00
Pabaiga: 23/06/2017 18:20

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Renginio pradžia: 23/06/2017 12:00
Pabaiga: 23/06/2017 13:31
Renginio pradžia: 23/06/2017 19:00
Pabaiga: 23/06/2017 21:30

Joninių pasidainavimai

Kviečiame sutikti Jonines Juodkrantėje birželio 23 d. (penktadienį) nuo 19 val. iki 21.30 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Dalyvaus: Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub ir svečiuosis Klaipėdos kapelija „Mingė", vadovas R. Bučmys. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)

Šeštadienis Birželio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Sekmadienis Birželio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Pirmadienis Birželio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 26/06/2017 15:00
Pabaiga: 26/06/2017 21:00
Antardienis Birželio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Trečiadienis Birželio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Ketvirtadienis Birželio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Penktadienis Birželio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 18/06/2017 08:40
Pabaiga: 30/06/2017 08:40

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Šeštadienis Liepos 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 01/07/2017 12:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 01/07/2017 19:00
Pabaiga: 01/07/2017 20:20

Atlikėjas Šarūnas Meškys (fortepijonas)
Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams

https://vimeo.com/197684642

Sekmadienis Liepos 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Pirmadienis Liepos 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Antardienis Liepos 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 07/06/2017 10:00
Pabaiga: 04/07/2017 18:00

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Renginio pradžia: 09/06/2017 18:00
Pabaiga: 04/07/2017 12:00

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Trečiadienis Liepos 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 01/07/2017 12:00
Pabaiga: 05/07/2017 21:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Liepos 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Renginio pradžia: 06/07/2017 19:00
Pabaiga: 06/07/2017 21:10

Bardai
Dainuojamosios poezijos vakaras, kuriame dalyvaus:
Kristijonas Ribaitis, Justas Tertelis, Gediminas Storpirštis, Vladas Bagdonas.
21 val. TAUTIŠKOS GIESMĖS GIEDOJIMAS

Penktadienis Liepos 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Šeštadienis Liepos 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Renginio pradžia: 08/07/2017 12:00

Kviečiame kurti Žvejo šventę kartu ir drauge

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, liepos 8 dieną jau šešiasdešimtą kartą šurmuliuos Juodkrantės krantinėje Pamario žvejo šventė. Ras joje ką veikti ir garbus senolis, puikiai praleis laiką šeima ir giminė, gviešis įspūdžių poilsiautojas ir turistas. Ir, svarbiausia, visi pagerbsime ir padėkosime priekrantės žvejams ir jų šeimoms, tik jų gyvenimo ir triūso dėka pamaryje gyvuoja ir žvejyba, ir žvejo šventė.

Sekmadienis Liepos 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Renginio pradžia: 08/07/2017 12:00
Pabaiga: 09/07/2017 12:00

Kviečiame kurti Žvejo šventę kartu ir drauge

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, liepos 8 dieną jau šešiasdešimtą kartą šurmuliuos Juodkrantės krantinėje Pamario žvejo šventė. Ras joje ką veikti ir garbus senolis, puikiai praleis laiką šeima ir giminė, gviešis įspūdžių poilsiautojas ir turistas. Ir, svarbiausia, visi pagerbsime ir padėkosime priekrantės žvejams ir jų šeimoms, tik jų gyvenimo ir triūso dėka pamaryje gyvuoja ir žvejyba, ir žvejo šventė.

Pirmadienis Liepos 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Antardienis Liepos 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Trečiadienis Liepos 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Liepos 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Penktadienis Liepos 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Šeštadienis Liepos 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Sekmadienis Liepos 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Pirmadienis Liepos 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Antardienis Liepos 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Trečiadienis Liepos 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Liepos 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Penktadienis Liepos 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Šeštadienis Liepos 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Sekmadienis Liepos 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Pirmadienis Liepos 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Antardienis Liepos 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Trečiadienis Liepos 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Liepos 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Penktadienis Liepos 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Šeštadienis Liepos 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Sekmadienis Liepos 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Pirmadienis Liepos 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Antardienis Rugpjūčio 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Trečiadienis Rugpjūčio 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Rugpjūčio 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00
Pabaiga: 03/08/2017 18:00

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Penktadienis Rugpjūčio 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Šeštadienis Rugpjūčio 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00
Pabaiga: 05/08/2017 12:00

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Sekmadienis Rugpjūčio 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugpjūčio 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 11/08/2017 20:00

Kompaktinės plokštelės ir giesmyno pristatymas jubiliejinių renginių cikle Lietuvoje, skirtų Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų (1517-2017)
Skambės gražiausios evangelikų liuteronų ir reformatų giesmės bei Vakarų Europos kompozitorių kūriniai.
Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje

Šeštadienis Rugpjūčio 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugpjūčio 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugpjūčio 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugpjūčio 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugpjūčio 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugpjūčio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Šeštadienis Rugpjūčio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Sekmadienis Rugpjūčio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00
Pabaiga: 27/08/2017 12:16

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Pirmadienis Rugpjūčio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 24, 2017
Renginio pradžia: 24/05/2017 17:00
Pabaiga: 24/09/2017 10:45

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Surinktas turinys