Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Antardienis Kovo 21, 2017 »
Ant

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 21/03/2017 18:00
Pabaiga: 21/03/2017 19:25

Ketvirtasis kultūros almanachas „Dorė“ – periodinis neringiškių leidinys, leidžiamas nuo 2010 –ųjų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Pradžioje jis išeidavo kas dveji metai, dabar bus leidžiamas kasmet. Šio leidinio tiražas – 700 egz., atspausdino „Druka“.
Išskirtinis ketvirtosios „Dorės“ bruožas – jos aktualumas. Pirmą kartą leidinyje pateikiama Neringos kultūrinio gyvenimo apžvalga – užfiksuoti svarbiausi įvykiai, iniciatyvos, nuomonės ( šeši trumpi interviu su Neringos kultūros žmonėmis) . Praėjusius jubiliejinius M. L. Rėzos metus apžvelgia Juodkrantėje veikiančio M.L.Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) pirmininkė prof.dr. Jolanta Zabarskaitė primindama, kad Rėzos samprata Lietuvoje daugelį metų buvo tendencingai susiaurinta, kaip svarbu šiandien laužyti „nacionalinio“ Rėzos stereotipą ir grąžinti šią iškilią Kuršių nerijos asmenybę į mūsų sąmonę.
Skatindama gilesnę pažintį su tikruoju Rėza, „Dorė“ skelbia dviejų mokslininkių publikacijas – Kuršių nerijos istorijos tyrinėtojos doc.dr. Nijolės Strakauskaitės (apie Rėzos įtaką žymiems Rytų Prūsijos veikėjams) bei vilnietės prof.dr. Dainoros Pociūtės ( apie mažai nagrinėtą kapeliono Rėzos karo meto dienoraštį).
Tradiciškai pristatomi kasmetinės Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai - klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas (2015m premija) ir nidiškių folkloro ansamblis „Giedružė“ (2016m. premija).
Prof. Dr. Vladas Žulkus „Dorės“ puslapiuose pasakoja burlaivio „Ocean Queen“ dramą, prieš 150 metų įvykusią Baltijos jūroje ir turinčią tiesioginį ryšį su Nida. V.Žulkus viliasi, jog minėto laivo nuolaužų nidiškiai galėtų būti radę, o tai archeologams - neįkainojama tiriamoji medžiaga.

Surinktas turinys