Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Trečiadienis Kovo 08, 2017
Renginio pradžia: 08/03/2017 17:00

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Ketvirtadienis Kovo 09, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Kovo 10, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 10/03/2017 18:00
Pabaiga: 10/03/2017 19:00

Paskaita, skirta 210 metų sukakčiai pažymėti, kuomet Klaipėdos krašte rezidavo Karalienės Luizės ir Prūsijos karaliaus Wilhelmo III karališka šeima. (Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila", Liudviko Rėzos kultūros centras)

Renginio pradžia: 10/03/2017 19:00
Pabaiga: 10/03/2017 19:59

Šventinę nuotaiką dovanos Liudviko Rėzos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, meno vadovė D. Tregub, Neringos meno mokyklos choreografijos skyriaus mokiniai, mokytoja Danguolė Dapšytė, Neringos gimnazijos Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus ugdytiniai.

Šeštadienis Kovo 11, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Sekmadienis Kovo 12, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Pirmadienis Kovo 13, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Antardienis Kovo 14, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Trečiadienis Kovo 15, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Ketvirtadienis Kovo 16, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Kovo 17, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Šeštadienis Kovo 18, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Sekmadienis Kovo 19, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Pirmadienis Kovo 20, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 20/03/2017 11:00
Pabaiga: 20/03/2017 12:00
Antardienis Kovo 21, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 21/03/2017 18:00
Pabaiga: 21/03/2017 19:25

Ketvirtasis kultūros almanachas „Dorė“ – periodinis neringiškių leidinys, leidžiamas nuo 2010 –ųjų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Pradžioje jis išeidavo kas dveji metai, dabar bus leidžiamas kasmet. Šio leidinio tiražas – 700 egz., atspausdino „Druka“.
Išskirtinis ketvirtosios „Dorės“ bruožas – jos aktualumas. Pirmą kartą leidinyje pateikiama Neringos kultūrinio gyvenimo apžvalga – užfiksuoti svarbiausi įvykiai, iniciatyvos, nuomonės ( šeši trumpi interviu su Neringos kultūros žmonėmis) . Praėjusius jubiliejinius M. L. Rėzos metus apžvelgia Juodkrantėje veikiančio M.L.Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) pirmininkė prof.dr. Jolanta Zabarskaitė primindama, kad Rėzos samprata Lietuvoje daugelį metų buvo tendencingai susiaurinta, kaip svarbu šiandien laužyti „nacionalinio“ Rėzos stereotipą ir grąžinti šią iškilią Kuršių nerijos asmenybę į mūsų sąmonę.
Skatindama gilesnę pažintį su tikruoju Rėza, „Dorė“ skelbia dviejų mokslininkių publikacijas – Kuršių nerijos istorijos tyrinėtojos doc.dr. Nijolės Strakauskaitės (apie Rėzos įtaką žymiems Rytų Prūsijos veikėjams) bei vilnietės prof.dr. Dainoros Pociūtės ( apie mažai nagrinėtą kapeliono Rėzos karo meto dienoraštį).
Tradiciškai pristatomi kasmetinės Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai - klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas (2015m premija) ir nidiškių folkloro ansamblis „Giedružė“ (2016m. premija).
Prof. Dr. Vladas Žulkus „Dorės“ puslapiuose pasakoja burlaivio „Ocean Queen“ dramą, prieš 150 metų įvykusią Baltijos jūroje ir turinčią tiesioginį ryšį su Nida. V.Žulkus viliasi, jog minėto laivo nuolaužų nidiškiai galėtų būti radę, o tai archeologams - neįkainojama tiriamoji medžiaga.

Trečiadienis Kovo 22, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Ketvirtadienis Kovo 23, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Kovo 24, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Šeštadienis Kovo 25, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Sekmadienis Kovo 26, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Pirmadienis Kovo 27, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Antardienis Kovo 28, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Trečiadienis Kovo 29, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 29/03/2017 18:00
Pabaiga: 29/03/2017 19:00

Neringos gyventojai kviečiami į susitikimus su Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato pareigūnais aptarti Neringos bendruomenei rūpimus klausimus viešojo saugumo srityje.
Susitikimai vyks:
š.m. kovo 29 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8 B, Juodkrantė);
š.m. kovo 30 d. 18.00 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" (Taikos g. 4, Nida).

Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK informacija
tel. informacijai - 8700 62013, 8 700 62010.

Ketvirtadienis Kovo 30, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Kovo 31, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Šeštadienis Balandžio 01, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Sekmadienis Balandžio 02, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Pirmadienis Balandžio 03, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Antardienis Balandžio 04, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Trečiadienis Balandžio 05, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 05/04/2017 18:00
Pabaiga: 05/04/2017 19:21

Gerbiami Neringos gyventojai,
Balandžio 4, 5, 6 dienomis Neringos savivaldybės meras atsiskaito visai savivaldybės bendruomenei už savivaldybės veiklą per kalendorinius metus. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, įmonių ir įstaigų vadovai.
Susitikimai vyks:

Balandžio 4 d. (antradienį) 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)

Balandžio 5 d. (trečiadienį) 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9)
Po susitikimo Jums koncertuos dainininkė Asta Pilypaitė

Balandžio 6 d. (ketvirtadienį) 18. 00 val. Nidoje
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)
Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kuriuos norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: (8 469) 52665.

Ketvirtadienis Balandžio 06, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Balandžio 07, 2017
Renginio pradžia: 08/03/2017 17:00
Pabaiga: 07/04/2017 12:00

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 07/04/2017 17:00

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Šeštadienis Balandžio 08, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Sekmadienis Balandžio 09, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Balandžio 10, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Balandžio 11, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 11/04/2017 17:00

Maloniai kviečiame 2017 m. balandžio 11 d., antradienį, 17 val. į pažintinę ekskursiją „Juodkrantės švyturio link“. Ekskursiją ves Arūnas Balna.

Trečiadienis Balandžio 12, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 12/04/2017 17:00
Pabaiga: 12/04/2017 17:00

“LIETUVOS ŠVYTURIŲ ISTORIJA” – tai išsamus veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esamus dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Skaitytoją nustebins laivybos ir švyturių istorijos faktų gausa, sukaupta keliolika metų kruopščiai tyrinėjant farologijos sritį. Autorius neapsiriboja Lietuvos teritorija, pateikia netikėtai platų švyturių istorijos paveikslą, nagrinėja įvairius temos aspektus. Tai vienintelė, išsami, su meile švyturiams parašyta knyga, kada nors išleista Lietuvoje. Gausybė iliustracijų ir netikėtos istorinės žnios nepaliks abejonių - tai vertingas istorinis leidinys, turintis didelę išliekamąją vertę.
AIDAS JURKŠTAS (g.1966) – farologas, švyturių istorijos tyrinėtojas, kolekcionierius, aistringas švyturių ir jūrinės kultūros puoselėtojas. Rengdamas „Baltijos švyturių istoriją“ yra nupiešęs 1500 Baltijos jūros švyturių. Surengęs 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tradicinio, tarptautinio renginio „Pasaulinė Švyturių Diena“ iniciatorius ir organizatorius Lietuvoje. Atvirukų rinkinio „Senieji Lietuvos švyturiai“(2010) , bei knygos „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“ (2015) autorius. Dalyvavo eilėje radijo, televizijos laidų. Populiarindamas švyturius, dalyvauja konferencijose, skaito pranešimus. Daug keliauja, renka istorinę medžiagą švyturių tema. Svajoja įkurti Baltijos švyturių muziejų. Gyvena Palangoje. 2013 m. įkūrė VšĮ „Aido švyturiai“, veikiančią marinistikos, švyturių bei jūrinio paveldo srityse.

Ketvirtadienis Balandžio 13, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Penktadienis Balandžio 14, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 14/04/2017 10:00
Pabaiga: 14/04/2017 13:00

Pagal senąsias lietuvių tradicijas bus rašomi vašku ir dažomi kiaušiniai.

Šeštadienis Balandžio 15, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Sekmadienis Balandžio 16, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Balandžio 17, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Balandžio 18, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Trečiadienis Balandžio 19, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Ketvirtadienis Balandžio 20, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Penktadienis Balandžio 21, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Šeštadienis Balandžio 22, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Sekmadienis Balandžio 23, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Balandžio 24, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Balandžio 25, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Trečiadienis Balandžio 26, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Ketvirtadienis Balandžio 27, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Penktadienis Balandžio 28, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Šeštadienis Balandžio 29, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Sekmadienis Balandžio 30, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Gegužės 01, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Gegužės 02, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Trečiadienis Gegužės 03, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Ketvirtadienis Gegužės 04, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 04/05/2017 18:00
Pabaiga: 04/05/2017 19:15

Tema ,,Ekspresija mene ir gyvenime - teigiama įtampos pusė"

2017-05-04 Paroda-susitikimas su menininku G. Beržiniu

Penktadienis Gegužės 05, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 05/05/2017 19:00
Pabaiga: 05/05/2017 20:00
n/d
Šeštadienis Gegužės 06, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 06/05/2017 18:00
Pabaiga: 06/05/2017 21:00

Pažink Kuršių nerija, Lietuvą, Europą!
Intelektualus orientacinis žaidimas Juodkrantėje skirtas patiems mažiausiems (darželinukams su tėveliais), vaikams, suaugusiems ir senjorams.
Žaidimo taisyklės: Reikalavimus atitikusi ir užsiregistravusi komanda prieš startą gaus žemėlapį. Skirtingose miesto vietose bus išdėstyti ir paslėpti punktai. Į vietą atbėgusiai komandai gaus vykdyti logines, teorines, komandines užduotis. Įvykdžius užduotį ar atsakiusi į klausimą komanda gaus kitą užuominą kuri ves prie sekančio…
Registracijos vieta:
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Registracijos pradžia: 17:30.

Startas 18:00.

✓ Reikalavimai komandoms:

• Komanda turi susidaryti iš ne mažiau 3 ir ne daugiau 5 dalyvių.

✪ Komandos iki gegužės 6 d. 18.00 val. registruojamos el. adresu labas@najs.lt. Laiške įvardinkite komandos pavadinimą, dalyvių skaičių bei amžių. Taip pat registruotis bus galima ir prieš renginį STARTO vietoje.

Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Iki susitikimo Juodkrantėje!

Sekmadienis Gegužės 07, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Gegužės 08, 2017
Renginio pradžia: 07/04/2017 17:00
Pabaiga: 08/05/2017 10:00

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Gegužės 09, 2017
Renginio pradžia: 09/05/2017 17:00

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Trečiadienis Gegužės 10, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Ketvirtadienis Gegužės 11, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Penktadienis Gegužės 12, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Šeštadienis Gegužės 13, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 13/05/2017 18:00
Pabaiga: 13/05/2017 18:00

Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?

Pašėlusio smagumo spektaklis ,,Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ neabejotinai paveiks žiūrovus. Tiems, kurie norės pasijuokti, gerai valandai užmirš problemas, karjeros spąstus, pinigų stygių ir visokius kitokius blogus dalykus. Bet svarbiausia, po humoro skraiste galės pajusti giluminius tautosakos klodus, semti liaudies išmintį iš gilesnių šulinių.
Dzūkės , profesionalios aktorės, Vitalija Mockevičiūtė (Lietuvos Nacionalinis dramos teatras), Neringa Varnelytė (Valstybinis Jaunimo teatras), vaidinančios ir televizijoj „Dviračio šuo“, seriale „Moterys meluoja geriau“, tarmiškai pasakojant dzūkiškas sakmes ir legendas, virstant tai dviem kelis amžius žmonių pasaulį stebinčiomis Laumėmis, tai savo istorijų veikėjais, juolab palydint šiuos pasakojimus dainomis, bei gyvai Dariaus Mockevičiaus ir Pauliaus Kovalenko atliekama muzika, įkvėps tiek energijos, kad jos užteks visiems metams į priekį.
Kaip apie šį spektaklį rašė teatro kritikė Rasa Vasinauskaitė , „Gal tikrai dzūkai turi ypatingą humoro jausmą, kylantį iš pačios jų prigimties, dainų ir tautosakos, kad sugalvojo būtent tokį spektaklį?“..
Spektaklis sukurtas pagal tautosakininko P.Zalansko, R. Sabaliauskienės ir kt. užrašytą tautosaką.
Nuotraukos iš spektaklio
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/486

Sekmadienis Gegužės 14, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Pirmadienis Gegužės 15, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Antardienis Gegužės 16, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 16/05/2017 15:00
Pabaiga: 16/05/2017 16:10

Poetės Onos Dovidavičiūtės-Pučenios kūrybos skaitymai ir konkurso nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimai
Nuotraukos
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/487

Trečiadienis Gegužės 17, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Ketvirtadienis Gegužės 18, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Penktadienis Gegužės 19, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Šeštadienis Gegužės 20, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Sekmadienis Gegužės 21, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Pirmadienis Gegužės 22, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 22/05/2017 18:00
Pabaiga: 22/05/2017 20:00

Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį bei rasti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Čia yra galimybe pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus bei rasti bendraminčių. Jis skirtas ir netikintiems, ir tikintiems, kurie nori geriau pažinti krikščionybę bei gilintis į jos tiesas. Dėl savo paprastumo ir metodinės medžiagos aiškumo, jie gali buti toliau vedami kurso dalyvių savo aplinkoje: parapijoje, maldos grupėje, bendruomenėje arba tiesiog savo pažįstamų rate. Alfa kursas prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, centriniame Londono rajone, Bromptone, Šventosios Trejybės anglikonu bažnyčioje XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje. Pirminis kurso tikslas buvo neformalioje aplinkoje naujiesiems krikščionims pateikti pagrindinius krikščionybės principus. 1990 m. buvęs teisininkas Nicky Gumbel perėme kurso vedima. Jis pastebėjo, kad toks kursas galėtų buti naudingas nelankantiems bažnyčios žmonėms, ir adaptavo medžiaga šiai klausytojų grupei. Po 1990 m. Alfa kursas ėmė sparčiai plisti Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų. Vis daugiau bažnyčių ir bendruomenių atrado šio kurso verte perteikiant esmines krikščionybės tiesas neformalioje aplinkoje. Šiuo metu 166 šalyse kasmet vyksta daugiau nei 55 500 kursu. Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek tiems, kurie praktikuoja krikščioniškąjį tikėjimą.
http://alfakursas.lt/index.php/2011-11-22-07-38-48/kas-yra-alfa-kursas

Antardienis Gegužės 23, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Trečiadienis Gegužės 24, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 24/05/2017 17:00

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Gegužės 25, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 25/05/2017 17:00
Pabaiga: 25/05/2017 20:00
n/d
Penktadienis Gegužės 26, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Gegužės 27, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 27/05/2017 12:51
Sekmadienis Gegužės 28, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 27/05/2017 12:51
Pabaiga: 28/05/2017 19:00
Pirmadienis Gegužės 29, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Gegužės 30, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Gegužės 31, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Birželio 01, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Birželio 02, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Birželio 03, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Birželio 04, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Birželio 05, 2017
Renginio pradžia: 09/05/2017 17:00
Pabaiga: 05/06/2017 12:00

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Birželio 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Birželio 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 07/06/2017 10:00

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Ketvirtadienis Birželio 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Penktadienis Birželio 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Renginio pradžia: 09/06/2017 18:00

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Šeštadienis Birželio 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 10/06/2017 12:30
Pabaiga: 10/06/2017 12:30

Paskaita žygio žingsniu
(M. L. Rėzos asmenybės briaunos 9 stotelėse)
1. Minėjimas prie M. L. Rėzos paminklo Pervalkoje.
2. Liudvikėlio likimas kopų šaly.
3. Link mokslo aukštumų, atsiremiant į Dievą (gimnazija, universitetas, teologija)
4. Napoleonmetis. Asmenybės transformacija „Kapeliono užrašai“.
5. Alma Mater ramstis. (asmenybės, Prūsija, Europa. Darbai ir intencijos, II ir III Biblijos leidimai lietuvių kalba).
6. Karvaičių kaimas (pagrindinė dalis) (Lietuvių kalba Prūsijoje ir M. L. Rėzos santykis su ja. „Dainos“, Donelaičio „Metai“, Lietuvių kalbos seminaras, tekstai lietuvių kalba. Liudininkas: tautos ir kalbos nykimo nuojautos).
7. Stotelė – mirtis tik kelio tąsa. (Mirtis, palikimas – viltis ateičiai: biblioteka, bendrabutis, stipendijos. Veiklos reikšmė ir prasmė šiandienos perspektyvoje: seminaras, absolventai, parama Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais).
8. M. L. Rėzos asmenybė šiuolaikiniame kultūros kontekste, Europos civilizacijos šviesoje. Eduardas Jonušas ir M. L. Rėza sovietmečio audrose.
9. Preila – M. L. Rėza dabarties Kuršių nerijoje (Karvaičių kopa, gatvė, paminklai Kuršių nerijoje ir Karaliaučiuje, Liudviko Rėzos kultūros centras, Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, jos laureatai, Rėzos raštai, M. L. Rėzos metai, šiandienos renginiai minint M. L. Rėzą Juodkrantėje).

Afišai panaudotas
Kretingos raj. Salantų meno mokyklos mokinės Nedos Varpukauskaitės darbas.

Renginio pradžia: 10/06/2017 18:00

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Sekmadienis Birželio 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 10/06/2017 18:00
Pabaiga: 11/06/2017 15:00

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Pirmadienis Birželio 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Antardienis Birželio 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Trečiadienis Birželio 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Ketvirtadienis Birželio 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 15/06/2017 19:00
Pabaiga: 15/06/2017 20:00

Susitikimo tema:
Kas toks yra „karštas“ krikščionis?
Susitikimo metu pagilinsite ne tik savo žinias apie
krikščionybę, bet ir sutvirtinsite tikėjimą.

Penktadienis Birželio 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Šeštadienis Birželio 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Sekmadienis Birželio 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 18/06/2017 08:40

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 18/06/2017 13:00
Pabaiga: 18/06/2017 14:20

Birželio18 d. (sekmadienį) 13 val. Juodkrantės bažnyčioje vyks Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Šv. Mišios, koncertuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Pirmadienis Birželio 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 19/06/2017 17:00

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Antardienis Birželio 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Trečiadienis Birželio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Ketvirtadienis Birželio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Penktadienis Birželio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 19/06/2017 17:00
Pabaiga: 23/06/2017 18:20

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Renginio pradžia: 23/06/2017 12:00
Pabaiga: 23/06/2017 13:31
Renginio pradžia: 23/06/2017 19:00
Pabaiga: 23/06/2017 21:30

Joninių pasidainavimai

Kviečiame sutikti Jonines Juodkrantėje birželio 23 d. (penktadienį) nuo 19 val. iki 21.30 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Dalyvaus: Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub ir svečiuosis Klaipėdos kapelija „Mingė", vadovas R. Bučmys. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)

Šeštadienis Birželio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Sekmadienis Birželio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Pirmadienis Birželio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 26/06/2017 15:00
Pabaiga: 26/06/2017 21:00
Antardienis Birželio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Trečiadienis Birželio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Ketvirtadienis Birželio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 29/06/2017 18:00
Pabaiga: 29/06/2017 20:00

Pristatomi kūrybinių dirbtuvių metu sukurti trumpametražiai filmai apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Tema "Muzika kine" ir filmas apie šių metų "Vasaros Media Studiją"

Penktadienis Birželio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 18/06/2017 08:40
Pabaiga: 30/06/2017 08:40

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Šeštadienis Liepos 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 01/07/2017 12:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 01/07/2017 19:00
Pabaiga: 01/07/2017 20:20

Atlikėjas Šarūnas Meškys (fortepijonas)
Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams
LINKĖJIMAI IŠ MONTMARTRO
ŠARŪNAS MEŠKYS (klavišiniai)

Paprastai atlikėjai pristatomi, išvardinant jų kūrybinius pasiekimus. Tačiau apie šį muziką geriausiai kalba vaizdas: pianistas, skambinantis melancholišką melodiją. Nidoje. Ant tuščio molo...
Pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys fortepijonu groja nuo mažumės. Jam pažįstamas konkursinis jaudulys ir pergalių skonis, geriausios Europos koncertų salės ir didžiausi šalies orkestrai, o pastaruoju metu klausytojus sužavėjo atlikėjo debiutinis vaizdo klipas, apjungęs stulbinantį Nidos grožį bei šiaurietiškos melancholijos kupiną Yanno Tierseno muziką.
Dar šiemet Šarūnas nuskynė šio prancūzų kompozitoriaus konkurso laurus, pelnė geriausio atlikėjo titulą bei laimėjo specialų prizą už išskirtinį pasirodymą.
Y. Tiersenas daugelio pamiltas ir žinomas dėl savo nepakartojamos muzikos kino filmams. Būtent savo rečitalyje Š. Meškys atliks įstabiausius jo kūrinius klavišiniams instrumentams, siųsdamas linkėjimus iš Montmartro.

KONCERTAS VYKS LIEPOS 1 DIENĄ 19:00 VAL. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO PARODŲ SALĖJE (L. RĖZOS G. 8 B, JUODKRANTĖ)
Programoje skambės Yanno Tierseno kompozicijos klavišiniams instrumentams.

Koncerto trukmė 1.20 val.
Šarūno Meškio muzikinis vaizdo klipas.
https://vimeo.com/197684642

Sekmadienis Liepos 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Pirmadienis Liepos 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Antardienis Liepos 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 07/06/2017 10:00
Pabaiga: 04/07/2017 18:00

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Renginio pradžia: 09/06/2017 18:00
Pabaiga: 04/07/2017 12:00

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 02/07/2017 11:00
Pabaiga: 04/07/2017 23:00
n/d
Trečiadienis Liepos 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 01/07/2017 12:00
Pabaiga: 05/07/2017 21:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 05/07/2017 19:00

Skambės populiariausi ir gražiausi kūriniai violončelės repertuare. Koncertuos Onutė Gražinytė (fortepijonas) ir Augustas Gocentas (violončelė)

Ketvirtadienis Liepos 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 06/07/2017 19:00
Pabaiga: 06/07/2017 21:10

Bardai
Dainuojamosios poezijos vakaras, kuriame dalyvaus:
Kristijonas Ribaitis, Justas Tertelis, Gediminas Storpirštis, Vladas Bagdonas.
21 val. TAUTIŠKOS GIESMĖS GIEDOJIMAS

Penktadienis Liepos 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 07/07/2017 12:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Renginio pradžia: 07/07/2017 16:00

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Renginio pradžia: 07/07/2017 19:00

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Šeštadienis Liepos 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Sekmadienis Liepos 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 07/07/2017 12:00
Pabaiga: 09/07/2017 12:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Renginio pradžia: 07/07/2017 16:00
Pabaiga: 09/07/2017 18:00

Pamario krašto žvejo šventė
Liepos 7-9 d. Juodkrantėje
2017 m.

Programa

Liepos 7 d.

17.00 – 19.00 Pažintinė išvyka su žveju į marias. Išankstinė registracija tel. +370 469 53448. Išvykstama nuo užeigos „Žuvelė“ (L. Rėzos g. 1)
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio sėkmės istorija (XIX a. antra pusė)“
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 8 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Tinklų mezgimas
• Žolynukai: žuvelės ir paukštukai
• Žuvienės virimas
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Old City Band“, Kotryna Juodzevičiūtė, „Baltic Balkan“
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 9 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
10.00 – 12.00 Ekspedicija „Ir vorai mezga tinklus“. Ekspedicijos vadovė – dr. Marija Biteniekytė. Keliaujama nuo Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B)
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Koncertuos Genovaitė Bigenytė (sopranas, JAV Čikaga). Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Pirmadienis Liepos 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 10/07/2017 20:00

„Tango karo metu“

Antardienis Liepos 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 11/07/2017 17:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Trečiadienis Liepos 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 07/07/2017 19:00
Pabaiga: 12/07/2017 20:10

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Ketvirtadienis Liepos 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 13/07/2017 18:00
Pabaiga: 13/07/2017 19:30

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 13/07/2017 20:00
Pabaiga: 13/07/2017 21:12

„Vaikų kambarys“
Atlikėjai: Stein, Rasa, Edvinas, Sonata
PROGRAMA
Robert Schumann. „Svajonė“ (Sonata)
Giya Kancheli. Miniatiūros (Rasa, Sonata)
Modest Mussorgsky. „Vaikų kambarys“ (Stein, Sonata)
Maurice Ravel. „Mano motina Žąsis“ (Rasa, Edvinas, Sonata)
Alain Ridout. „Jautukas Ferdinandas“ (Stein, Rasa, Edvinas)

Penktadienis Liepos 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 11/07/2017 17:00
Pabaiga: 14/07/2017 18:30

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Metų laikai Kuršių nerijoje
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Liepos 11 d. – Metų laikų malūnas
Liepos 12 d. – Kurėnai žiemą ir vasarą
Liepos 13 d. – Mėnesiena pajūryje
Liepos 14 d. – Kaip sukurti peizažą. Koliažas
Užsiėmimų pradžia – 17 val., trukmė – 1,5 val.

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Šeštadienis Liepos 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Sekmadienis Liepos 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 16/07/2017 18:00
Pabaiga: 16/07/2017 19:30

Išgirskite kiek daug apie Kuršių nerijos raidą galima sužinoti tyrinėjant jos dirvožemius ir apie įvairiomis spalvomis žibantį smėlį. Kavos kviečia doc. dr. Jonas Volungevičius ir dr. Laurynas Jukna - Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai, tyrinėjantys kraštovaizdžio struktūrą ir jo raidą, besigilinantys į dirvožemį ir geomorfologinius procesus. Pastaruosius tris metus jie vykdo Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir jo komponentų detalų kartografavimą.
Kavinėje „Pamario takas“, L. Rėzos g. 42, Juodkrantėje

Renginio pradžia: 16/07/2017 19:00
Pabaiga: 16/07/2017 20:15

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).

Pirmadienis Liepos 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 17/07/2017 18:30

Aleksandro Makejevo - dainų autorius ir atlikėjas, pristato savo pirmą labai linksmą knygą ŠVEDIŠKAS GIMTADIENIS ir kviečia į savo autorinį vakarą, kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje liepos 17 d. (pirmadienį) 18.30 val. Ateikite pabendrauti su autoriumi, jūsų laukia nuotaikingi pasakojimai, nemažiau nuotaikingos dainos bei gerų emocijų užtaisas.

Antardienis Liepos 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Trečiadienis Liepos 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 19/07/2017 19:00
Pabaiga: 19/07/2017 20:15

LMTA Kamerinio ansamblio katedros šiuolaikinės muzikos programa
Atlikėjai: Dominykas Besakirskas (perkusija), Dominykas Norkūnas (elektrinė gitara)
Daugiau informacijos
http://kintaimusicfestival.com/festivalis/

Ketvirtadienis Liepos 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 20/07/2017 18:00
Pabaiga: 20/07/2017 19:30

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Liepos 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Šeštadienis Liepos 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Sekmadienis Liepos 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Pirmadienis Liepos 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 24/07/2017 17:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Antardienis Liepos 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 25/07/2017 20:00
Pabaiga: 25/07/2017 21:16

Liepos 25 d. (antradienį) 20 val. pianistės Guodos Gedvilaitės koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56).

Trečiadienis Liepos 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Ketvirtadienis Liepos 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 27/07/2017 16:30
Pabaiga: 27/07/2017 18:00

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 27/07/2017 18:00
Pabaiga: 27/07/2017 18:30

Aldonos Kazlauskaitės Balsevičienės knyga apie medžio skulptūrų ansamblį Juodkrantėje.
RAGANŲ KALNO PASAKOS
Pedagogė Aldona Kazlauskaitė Balsevičienė, nuo pokario gyvenanti ir dirbanti Juodkrantėje, aktyviai rūpinosi Neringos kultūra, o visus darbus bei įvykius fiksavo gausiai nuotraukomis iliustruojamuose metraščiuose. Juose kruopščiai atspindėtas prieš tris dešimtmečius pradėtas ir daugelį metų vykęs Raganų kalno skulptūrų ansamblio kūrimas. Būtent metraščiai autorei labai pasitarnavo rašant šią knygą, kuri yra ir išsamiausia studija, ir vaizdingas pasakojimas, atskleidžiantis liaudies meistrų kūrybinių stovyklų dvasią.
Raganų kalnas Juodkrantėje – labiausiai lankoma Neringos vieta. Joje susikaupė ir susiliejo lietuvių liaudies pasakos, padavimai, legendos su medžio meistrų ir kalvių kūriniais bei jų aiškinimais. Ši knyga skirta ir mažam, ir dideliam, ji kelionę po gražųjį kalną pavers dar turiningesne, įdomesne.
Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą.
Kaina, įskaitant siuntimą Lietuvos ribose ir 9 proc. PVM = 11,99 EUR

Knygos užsisakymo būdas:
Išsirinktosios knygos pavadinimas ir pirkėjo rekvizitai (vardas ir pavardė arba įmonės pavadinimas su įmonės kodu ir PVM mokėtojo kodu) bei tikslus adresas parašomi adresu: editor@egles-leidykla.lt
Jūs gausite knygą su PVM sąskaita-faktūra, pagal kurią sumokėsite Jums patogiu keliu.
EGLĖ
Juodkrantė – Klaipėda
ISBN 978-609-432-103-0
2017

Penktadienis Liepos 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 24/07/2017 17:00
Pabaiga: 28/07/2017 18:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Išgirsk, interpretuok, sukurk
Užsiėmimus veda muziejininkė Diana Stravinskienė
Liepos 24 d. – Kuršių nerijos milžinai
Liepos 26 d. – Pamario krašto vandenys ir jų dovanos
Liepos 28 d. – Kuršių nerijos kopos

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Šeštadienis Liepos 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Sekmadienis Liepos 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Pirmadienis Liepos 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Antardienis Rugpjūčio 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 01/08/2017 12:00

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Trečiadienis Rugpjūčio 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Renginio pradžia: 02/08/2017 20:00

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00
Pabaiga: 03/08/2017 18:00

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda
Rimantas Dichavičius – garsus Lietuvos dailininkas ir fotomenininkas, gimė 1937m. Kelmės rajone, Grimzlės kaime. Kelias į meną nebuvo lengvas. Valgęs sprangią tremtinio ir našlaičio duoną, visą gyvenimą veržėsi link šviesos, gėrio ir grožio. Dar vaikystėje pradėjęs piešti, rimčiau su menu susiejo savo gyvenimą 1952–1957 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Toliau studijas tęsė Vilniaus dailės instituto Grafikos fakultete, dirbo leidykloje „Mintis“ meniniu redaktoriumi, vėliau, kaip kūrybinis darbuotojas, bendradarbiavo su leidyklomis, redakcijomis, galerijomis. Fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970m.
Fotografuoti pradėjo studijų metais. Pradžioje fotografavo reportažus įvairioms redakcijoms, vėliau ieškojo įdomių ir nematytų siužetų, daiktų ir gamtos formų. Fotografija ir grafika susipynė: dar daugiau, jos viena kitą papildė tematika, raiškos priemonėmis ir formomis.
Prieš dvidešimt septynerius metus buvo išleistas jo fotografijų albumas – „Žiedai tarp žiedų“, kuris sukėlė tikrą ažiotažą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvo išleistas rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rimantas Dichavičius išaukštino moters kūno grožį, suteikė jam sakralios prasmės. Fotografijose – nuostabus jaunystės žydėjimas, jaunystės šventė, kuri visgi yra tokia trumpa, palyginus su visu likusiu žmogaus gyvenimu. Fotonuotraukose – gamtos ir moters grožio ir kartu didingumo sugretinimas, pakelia fotomenininko darbus aukštai virš kasdienybės šurmulio. Mes nustembame ir gėrimės žmogaus kūnu kaip Dievo kūriniu: siela taip pat pasidaro skaidresnė ir švaresnė.

KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 03/08/2017 18:00
Pabaiga: 03/08/2017 19:00

Genovaitės Krogertaitės-Aniūnienės poezijos, prozos knygos ir fotografijų parodos
„Nepalikime marių vienų“ pristatymas.

Renginio pradžia: 03/08/2017 20:00
Pabaiga: 03/08/2017 20:00

Vlado Kovaliovo Jubiliejinis akustinis koncertas su draugais Indre Launikonyte ir Aurelijum Globiu
Rugpjūčio 3 d. 20.00 Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras
Rugpjūčio 4 d. 20.00 Nida Katalikų bažnyčia

Penktadienis Rugpjūčio 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 04/08/2017 18:00

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 04/08/2017 19:00
Pabaiga: 04/08/2017 20:30

Rugpjūčio 4 d. (penktadienį) 19:00 val. duetas „Dolce Amor" kviečia jus į gražiausių dainų, romansų ir fortepijoninio solo vakarą!
Dalyvauja Loreta Haidari (fortepijonas) ir Anvar Haidari (tenoras).
Vakaro programoje skambės gražiausi rusų kompozitorių romansai, neapolietiškos, vokiškos bei lietuviškos dainos. Ispanų ir argentiniečių šokių fortepijoniniai solo. (G.Bononcini, G.Paisiello, G.F.Handel, F.Schubert, R.Schumann, A.Varlamov, P.Bulachov, R.Shchedrin, М.Glinka, N.Rimsky-Korsakov, P.Tchaikovsky, S.Rachmaninoff, M.Mussorgsky, M.de Falla, A.Ginastera, M.Petrausko, A.Raudonikio, V.Bellini, V.Chiara, C.A.Bixio, F.P.Tosti ir V.Meglio kūriniai.)

Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - buvę Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos auklėtiniai, respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais. Dainininkas, kartu su žmona, pianiste Loreta Haidari, dalyvauja įvairiuose konkursuose ir festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor", rengia kamerinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje.

Penktadienio vakarą atlikėjai sušildys jūsų širdis gražiausiomis arijomis, romansais, dainomis ir skambiomis žinomiausiomis lietuvių bei užsienio kompozitorių melodijomis. Programą pradės išdidžiu baroko stiliumi (G.Bononcini, G.Paisiello), tęs širdį suvirpinančiu romantizmu (F.Schubert, R.Schumann, A.Varlamov, P.Bulachov, M.Glinka, N.Rimsky-Korsakov, P.Tchaikovsky, S.Rachmaninoff), supažindins su ispanų bei argentiniečių šokių šedevrais ir temperamentu (M. de Falla, A. Ginastera), nepraleis uždegančių neapolietiškų dainų (V.Chiara, C.A.Bixio, F.P.Tosti) ir baigs šių dienų muzika (M.Petrauskas, A.Raudonikis, R.Shchedrin).

Šeštadienis Rugpjūčio 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00
Pabaiga: 05/08/2017 12:00

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 05/08/2017 18:00
Pabaiga: 05/08/2017 18:00

Maloniai kviečiame rugpjūčio 5 d. (šeštadienį) 18 val. į žymios juodkrantiškės, gyvenvietės metraštininkės, Aldonos Balsevičienės knygos „Raganų kalno pasakos“ pristatymą. Leidinio pristatymas vyks Preilos-Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27, Preila), kuriame dalyvaus autorė ir leidėjai. Šventinę nuotaiką kurs Kretingos kultūros centro
Darbėnų skyriaus liaudiška kapela "ONTREP", vadovas Artūras Juška. Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą su nuolaida ir autorės autografu.

Sekmadienis Rugpjūčio 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Pirmadienis Rugpjūčio 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Antardienis Rugpjūčio 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Trečiadienis Rugpjūčio 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 09/08/2017 19:00
Pabaiga: 09/08/2017 20:10

Maloniai kviečiame rugpjūčio 9 d. (trečiadienį) 19 val. į žymios juodkrantiškės, gyvenvietės metraštininkės, Aldonos Balsevičienės knygos „Raganų kalno pasakos“ pristatymą Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje (Pamario g. 53, Nida). Dalyvaus autorė ir leidėjai. Šventinę nuotaiką dovanos folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė. Pristatymo metu galėsite įsigyti knygą su nuolaida ir autorės autografu.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 10/08/2017 18:00
Pabaiga: 10/08/2017 19:40

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Rugpjūčio 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 11/08/2017 20:00
Pabaiga: 11/08/2017 21:20

Kompaktinės plokštelės ir giesmyno pristatymas jubiliejinių renginių cikle Lietuvoje, skirtų Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų (1517-2017)
Skambės gražiausios evangelikų liuteronų ir reformatų giesmės bei Vakarų Europos kompozitorių kūriniai.
Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje

Šeštadienis Rugpjūčio 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Sekmadienis Rugpjūčio 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 13/08/2017 20:00
Pabaiga: 13/08/2017 21:00

Hop Hop Dixieland- tai tradicinio džiazo grupė iš Vakarų Lietuvos!
Pastebėjus, kad Klaipėdoje daugėja Lindy Hop šokio stiliumi susidomėjusių žmonių, atsirado poreikis suburti gyvą tradicinio džiazo grupę.

Grupės nariai:
Julija Rušinskytė - kazu / vokalas
Audrius Zalcas - kornetas/ tenorinis trombonas
Vidas Saudargis - trombonas
Vykintas Jasaitis - gitara
Tadas Jurėnas - kontrabosas
Viačeslav Krasnopiorov - skalbimo lenta

Žanras
Tradicinis džiazas / regtaimas / bliuzas / spiričiuelis

Pirmadienis Rugpjūčio 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 14/08/2017 19:00
Pabaiga: 14/08/2017 20:20

Pianistas Viktoras Paukštelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be muzikos. Užaugęs muzikų šeimoje jis nuo penkerių groja fortepijonu, o laisvalaikiu imasi teptuko ir pasineria į tapybą. Jam tai – ir darbas, ir meditacija, ir savęs pažinimas. Viktoro seneliai – muzikos akademijos profesoriai, Viktoras Radovičius – žinomas lietuvių smuikininkas, močiutė – garsi pianistė Marija Azizbekova. Mama – taip pat pianistė. „Nuo vaikystės buvau supamas muzikos garsų, visi aplink grodavo, muzika buvo įaugusi į mane“, – Žmonės.lt sakė Viktoras. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau baigė Balio Dvariono muzikos mokyklą, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje keletą metų mokėsi atlikimo meno, tapo aspirantu. Ketverius metus gyveno ir tobulino grojimo techniką pas vieną garsiausių prancūzų pianistų Jeana Marca Louisada Paryžiuje. "Esu įsitikinęs, kad labai sveika pagyventi dideliame mieste, kuriame verda kultūrinis gyvenimas. Koncertų, galerijų, muziejų lankymas – visa tai labai praplečia pasaulėžiūrą. Turėjau galimybę pasilikti, tačiau esu įsitikinęs, kad menininkas turi būti ten, kur jis galėtų kurti. Šiuo metu man geriausia kūrybinė aikštelė, kur galiu save realizuoti, yra Lietuvoje", - sakė V. Paukštelis.

Antardienis Rugpjūčio 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Trečiadienis Rugpjūčio 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 17/08/2017 18:00
Pabaiga: 17/08/2017 19:40

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Rugpjūčio 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 18/08/2017 18:00
Pabaiga: 18/08/2017 19:10

Aleksandro Makejevo - dainų autorius ir atlikėjas, pristato savo pirmą labai linksmą knygą ŠVEDIŠKAS GIMTADIENIS ir kviečia į savo autorinį vakarą-koncertą, kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje rugpjūčio18 d. (penktadienį) 18 val. Ateikite pabendrauti su autoriumi, jūsų laukia nuotaikingi pasakojimai, nemažiau nuotaikingos dainos bei gerų emocijų užtaisas.

Šeštadienis Rugpjūčio 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 19/08/2017 19:00
Pabaiga: 19/08/2017 20:20

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).

Sekmadienis Rugpjūčio 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Pirmadienis Rugpjūčio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 21/08/2017 20:00
Pabaiga: 21/08/2017 21:00

Š.m. rugpjūčio 21 dieną 20 val. kviečiame į muzikinę kelionę per šimtmečius

su duetu "Vėjas tarp stygų": Kathrin Kark (fleita), Katja Vonhausen (gitara)
atvykusiu iš Fehmarno salos (Vokietija) - Neringos miesto partnerio.

Įėjimas laisvas.

Antardienis Rugpjūčio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Trečiadienis Rugpjūčio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 23/08/2017 19:00
Pabaiga: 23/08/2017 20:00

Rugpjūčio 23 d. 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) vyks
pianistės Gaivilės Simaitytės koncertas "Mozart/Beethoven", skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 23/08/2017 19:00

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 24/08/2017 16:00
Pabaiga: 24/08/2017 18:00

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 24/08/2017 18:00
Pabaiga: 24/08/2017 19:00

LPD dviratininkų žygis
„Per žydintį Neringos kraštą“
Lietuvos atkūrimo 100-mečio garbei

Valstybingumo šventė
Dviratininkų sutikimas
2017 m. rugpjūčio 24 d. 18 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Neringos pasiekimai ir sveikinimas - Neringos meras D. Jasaitis
Sveikina LR Seimo narys A. Vinkus (Kretingos Garbės pilietis,
Lietuvos kurortologų tarybos pirmininkas, LPD Garbės narys)
Žygio „Per žydinčią Lietuvą“ idėja ir misija -LPD pirmininkas J. Dingelis
Patriotines eiles skaitys poetas, advokatas J. Ivoška
Koncertuos folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė;
Josvainių vaikų ir jaunimo tautinės muzikos ansamblis „Auštaras“ (vadovė Aušra Giedrienė).

Organizatoriai:
Lietuvai pagražinti draugija
Neringos savivaldybė

Penktadienis Rugpjūčio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Renginio pradžia: 25/08/2017 19:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Šeštadienis Rugpjūčio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Sekmadienis Rugpjūčio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00
Pabaiga: 27/08/2017 12:16

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Renginio pradžia: 25/08/2017 19:00
Pabaiga: 27/08/2017 18:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Renginio pradžia: 27/08/2017 11:00
Pabaiga: 27/08/2017 12:00

Rugpjūčio 27 d. 11 val.
Dokumentinio filmo „Mažoji Lietuva“ peržiūra
(režisieriaus Justino Lingio ir prodiuserio Algirdo Žvinakevičiaus. Filmo trukmė – 1 val.
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Pirmadienis Rugpjūčio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Antardienis Rugpjūčio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 29/08/2017 17:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Atsisveikinimas su vasara
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Rugpjūčio 29 d. – Atvirukas „Prisiminimai iš pajūrio“
Rugpjūčio 30 d. – Peizažas ant akmenuko
Rugpjūčio 31 d. – Smėlio pilys ir paveiksliukai

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Trečiadienis Rugpjūčio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Atsisveikinimas su vasara
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Rugpjūčio 29 d. – Atvirukas „Prisiminimai iš pajūrio“
Rugpjūčio 30 d. – Peizažas ant akmenuko
Rugpjūčio 31 d. – Smėlio pilys ir paveiksliukai

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 30/08/2017 18:00
Pabaiga: 30/08/2017 19:00

Maloniai kviečiame rugpjūčio 30 d. (trečiadienį) 18 val. į Saulutės Genovaitės Markauskaitės knygų „Skulptorius Bernardas Bučas" ir eilėraščių lyrikos rinktinės „Ilgesio paukščiai“ pristatymą. Knygų pristatymas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristatymo metu galėsite įsigyti knygų su autorės autografu.
Knygos

"Skulptorius Bernardas Bučas"

Knyga aprėpia skulptoriaus gyvenimą nuo pat kūdikystės iki jo gyvenimo pabaigos ir jo palikuonis.
Bernardas Bučas (1903–1979)... Kas jis? Žymus skulptorius, Salomėjos Nėries vyras... Primirštas... neįvertintas. Neįvardytos jo skulptūros puikuojasi miesto aikštėse, vestibiuliuose, kapinėse.
B. Bučas yra sukūręs ištisą meno šedevrų galeriją. Pagrindiniai kūriniai knygoje pateikti iliustracijomis ir trumpomis biografijomis. Skulptorius kūrė tik iškilioms asmenybėms bei svarbiems įvykiams pažymėti: tai – karalius Mindaugas, Vytautas Didysis, A. Smetona, Liudvika ir Stanislovas Didžiuliai, Juozas Tumas-Vaižgantas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Panevėžio nužudyti gydytojai bei kt.
Iš asmeninių archyvų bei prisiminimų sužinosime, kaip būsimasis skulptorius skynėsi kelią į meno pasaulį... Jo pažintis su S. Nėrimi, jų meilė, vestuvės Paryžiuje, karo negandos... Neskelbti asmeniniai laiškai, pokalbiai... Likimo vingiai po S. Nėries mirties... Ir išlikę pėdsakai iki šių dienų...

Ši knyga leis naujai žavėtis skulptoriaus B. Bučo genialia kūryba bei susipažinti su jo rūsčia gyvenimo tikrove.
Knygą sudaro 432 psl., daugiau nei 300 spalvotų bei nespalvotų nuotraukų ir skulptoriaus žymiausi darbai. Knygos redaktorius poetas Robertas Keturakis.
Viršelyje – paskutinis B. Bučo kūrinys „Nevėžis“, kuris stovi Panevėžio vandens nuotekų valymo stotyje, Papušių k., sukurta 1979 m.

"Ilgesio paukščiai" (Eilėraščių lyrikos rinktinė, sudaryta iš 6 poetės eilėraščių knygų)

Ketvirtadienis Rugpjūčio 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 29/08/2017 17:00
Pabaiga: 31/08/2017 19:00

Skirta 5–12 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems...

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) mažiems ir dideliems vėl duris atvers poilsiautojų pamėgtos vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, pasidarysime pasakų aitvarą, sukursime lėlių teatro personažus, piešime ir tapysime, o ilgais žiemos vakarais atostogas prie jūros primins pačių atspaustas atvirukas.
Edukaciniai užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!
Atsisveikinimas su vasara
Užsiėmimus veda Prano Domšaičio galerijos muziejininkės edukatorės

Rugpjūčio 29 d. – Atvirukas „Prisiminimai iš pajūrio“
Rugpjūčio 30 d. – Peizažas ant akmenuko
Rugpjūčio 31 d. – Smėlio pilys ir paveiksliukai

Informacija tel. 8 469 53 323
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 31/08/2017 18:00
Pabaiga: 31/08/2017 19:20

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Rugsėjo 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Šeštadienis Rugsėjo 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Renginio pradžia: 02/08/2017 20:00
Pabaiga: 02/09/2017 21:20

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

„Po baroko skliautais“

SOSTINĖS VARIO KVINTETAS: ALGIRDAS JANUŠEVIČIUS (trimitas), DOMAS MEMĖNAS (trimitas), GINTARAS ŠČERBAVIČIUS (valtorna), PAULIUS BATVINIS (trombonas), DARIUS BAŽANOVAS (tūba)

Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel,
Anton Bruckner, Johann Christoph Pezel, Jeremiah Clarke, Jean-Joseph Mouret

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Sekmadienis Rugsėjo 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 03/09/2017 19:00
Pabaiga: 03/09/2017 20:15

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).

Pirmadienis Rugsėjo 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 23/08/2017 19:00
Pabaiga: 04/09/2017 18:30

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Antardienis Rugsėjo 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 01/08/2017 12:00
Pabaiga: 05/09/2017 17:08

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Renginio pradžia: 04/08/2017 18:00
Pabaiga: 05/09/2017 12:00

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 05/09/2017 16:00

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Renginio pradžia: 05/09/2017 16:00

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Trečiadienis Rugsėjo 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Ketvirtadienis Rugsėjo 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Renginio pradžia: 07/09/2017 17:00
Pabaiga: 07/09/2017 19:00

Rugsėjo 7 d. (ketvirtadienį) 17 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Penktadienis Rugsėjo 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Šeštadienis Rugsėjo 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Renginio pradžia: 09/09/2017 11:00
Pabaiga: 09/09/2017 11:00

Futbolo turnyras Juodkrantėje

Rugsėjo 9 d. įvyks 15-asis tradicinis futbolo turnyras „ŽVEJO TAUREI LAIMĖTI“. Juodkrantės aikštynas virs tikra šventės vieta. Kiekvienas čia pasijus šventės dalyviu, nes visų lauks žaidimai ir užduotys žiūrovams. Nuobodžiauti neleis įvairūs atrakcijos, judrūs ir ne visai žaidimai futbolo tematika, o pailsę galės atsipūsti ir pakrauti savo baterijas skanaudami žuvienę bei klausydami koncertinių pasirodymų. Vėliau, nuo 15.30 val. kviečiame aktyviai palaikyti komandų atkrintamųjų futbolo varžybų metu. Šiais metais dalyvaus 10 komandų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės ir Neringos. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles. Šventės pradžia 10.30 val. Kviečiame palaikyti mėgstamas komandas!

Futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
2017 m. rugsėjo 9 d.
Futbolo aikštyne Juodkrantėje

PROGRAMA

10.30 Atidarymas
11.00-13.30 Varžybos grupėse
13.30 Grupinio akrobatinio skraidymo komandos ANBO (Rolandas Paksas, Robertas Noreika ir Algimantas Žentelis) pasirodymas su nauja teatralizuota programa „TANGO TILTAI“
14.00-15.30 Linksmos užduotys, žaidimai ir rungtys visiems žiūrovams, žuvienė, koncertas bei prizai
15.30 Atkrintamosios futbolo varžybos
17.00 Uždarymas
18.30 Nugalėtojų apdovanojimas ir grupės „Nerija“ koncertas
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9)

Renginio pradžia: 09/09/2017 13:30
Pabaiga: 09/09/2017 13:45

13.30 Grupinio akrobatinio skraidymo komandos ANBO (Rolandas Paksas, Robertas Noreika ir Algimantas Žentelis) pasirodymas su nauja teatralizuota programa „TANGO TILTAI“

Sekmadienis Rugsėjo 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto svečiai bus supažindinti su šių metų plenero dalyvių kūryba, o vėliau čia bus eksponuojami plenero metu sukurti darbai.

Vilniečio fotomenininko Stasio Paškevičiaus fotografijų paroda "Draugų portretai" atidaroma rugsėjo 5 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė)

Pirmadienis Rugsėjo 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre bus atidaryta devynių autorių tapybos paroda „Nepalas – Nida“. Parodos atidarymas – rugsėjo 5 d. 16 val. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eksponuojamose drobėse dominuoja iki šiol mums nematyti ritmai, egzotiniai pagodų siluetai, spalvingi kalnų masyvai.

Š. m. Rugsėjo pradžioje Nidoje jau 23-ą kartą vykstantis tarptautinis tapybos pleneras, tęsiantis ekspresionistines „Brücke“ kartos tradicijas, šiųmetinį menininkų sambūrį Neringoje skiria temai „Ekspresyvi kompozicija“, o pagrindiniu akcentu išskiria svečių – dailininkų iš Indijos ir Nepalo kūrybą.
Renginio metu Nidoje ir Juodkrantėje bus surengtos net keturios parodos – nuo pat plenero pradžios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks „Nepalo mozaikos“ ekspozicija. Čia bus pristatyta Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kūryba. Taip pat tuo metu atskiroje „Agiloje“ veikiančioje parodoje neringiškiai ir kurorto s