Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Penktadienis Sausio 06, 2017
Renginio pradžia: 06/01/2017 18:00

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Šeštadienis Sausio 07, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Sekmadienis Sausio 08, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Pirmadienis Sausio 09, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Antardienis Sausio 10, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Trečiadienis Sausio 11, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Ketvirtadienis Sausio 12, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Renginio pradžia: 12/01/2017 18:00
Pabaiga: 12/01/2017 19:00

12 d. (ketvirtadienį) 18 val. „Atminimo laužai“ uždegami Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Bus prisimenami, pagerbiami žuvę bei nukentėję valstybės gynėjai. Esant blogoms lauko sąlygoms renginys vyks viduje.

Penktadienis Sausio 13, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Šeštadienis Sausio 14, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Sekmadienis Sausio 15, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Pirmadienis Sausio 16, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Antardienis Sausio 17, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Trečiadienis Sausio 18, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Ketvirtadienis Sausio 19, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Penktadienis Sausio 20, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Šeštadienis Sausio 21, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Sekmadienis Sausio 22, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Pirmadienis Sausio 23, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Antardienis Sausio 24, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Trečiadienis Sausio 25, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Renginio pradžia: 25/01/2017 18:00
Pabaiga: 25/01/2017 19:00

Kviečiame Juodkrantės bendruomenę susipažinti su parengta Gintaro įlankos detaliojo plano koncepcija. Susitikimas įvyks sausio 25 d. (trečiadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Susitikime dalyvaus plano rengėjai, Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai.
Jūsų nuomonė labai svarbi!

Ketvirtadienis Sausio 26, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Penktadienis Sausio 27, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Šeštadienis Sausio 28, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Sekmadienis Sausio 29, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Pirmadienis Sausio 30, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Antardienis Sausio 31, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Trečiadienis Vasario 01, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Ketvirtadienis Vasario 02, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Penktadienis Vasario 03, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Šeštadienis Vasario 04, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Sekmadienis Vasario 05, 2017

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Pirmadienis Vasario 06, 2017
Renginio pradžia: 06/01/2017 18:00
Pabaiga: 06/02/2017 12:41

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Antardienis Vasario 07, 2017
Renginio pradžia: 07/02/2017 17:00

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Trečiadienis Vasario 08, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Ketvirtadienis Vasario 09, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Penktadienis Vasario 10, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Šeštadienis Vasario 11, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Renginio pradžia: 11/02/2017 17:30
Pabaiga: 11/02/2017 18:40

Maloniai kviečiame visus vasario 11 d. (šeštadienį) 17.30 val. į kavos edukacinę - skanavimo popietę su kavos žinovais UAB "Kavos architektais". Susitikimo metu sužinosite kur ir kaip auga kavamedžiai, kaip kava apdorojama, kaip skrudinama, kokie argumentai lemia kavos gerumą ir skonį, taip pat paragausite skirtingų kavos rūšių.
Kavos kelio pristatymas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Organizatoriai: Juodkrantės bendruomenė ir Liudviko Rėzos kultūros centras.

Sekmadienis Vasario 12, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Pirmadienis Vasario 13, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Antardienis Vasario 14, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Trečiadienis Vasario 15, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Renginio pradžia: 15/02/2017 18:00
Pabaiga: 15/02/2017 19:15

Koncertas „Tai mano kraštas – Lietuva!“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
Šventinę nuotaiką dovanos: Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė R. Rušinskienė, solistas (Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos 12 klasės dainavimo specialybės moksleivis tenoras) Marius Balsys, koncertmeisteris Aidas Macevičius ir Neringos gimnazijos mokiniai.

Ketvirtadienis Vasario 16, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Penktadienis Vasario 17, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Šeštadienis Vasario 18, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Renginio pradžia: 18/02/2017 13:00
Pabaiga: 18/02/2017 18:00

Visus visus, didelius ir mažus, vasario 18d. 13.00 val. kviečiame į žiemos sporto šventę, kuri vyks ant marių kranto prie "Raganų kalno". Jūsų lauks sportiniai žaidimai ir rungtys, karšta arbata su vaišėmis, bei puiki galimybė smagiai praleisti laiką.

Sekmadienis Vasario 19, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Pirmadienis Vasario 20, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Antardienis Vasario 21, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Renginio pradžia: 21/02/2017 18:00

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Trečiadienis Vasario 22, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Renginio pradžia: 22/02/2017 18:00
Pabaiga: 22/02/2017 19:00

Vasario 22 d., trečiadienį, 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos susitikimas su Juodkrantės gyventojais. Susitikimo metu bus pristatyti 2016-aisiais nuveikti darbai ir išleistos knygos „Kelionių vadovas po Kuršių neriją“, „Kuršių nerija kaip sąžinė“.

Ketvirtadienis Vasario 23, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Renginio pradžia: 23/02/2017 18:00
Pabaiga: 23/02/2017 19:30

Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė mokys gaminti Užgavėnių kaukes.
Laukiame ne tik vaikų, bet ir suaugusių. Atėję į Etnomokyklėlę išgirsite daug naudingų patarimų, kaip pasiruošti Užgavėnių kaukę. Senovėje kaukės buvo gaminamos iš medžio, žievių, seno kailio, vėliau - ir iš popieriaus. Kokia kaukė gims jūsų rankose priklausys tik nuo Jūsų išmonės ir vaizduotės.

Penktadienis Vasario 24, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Renginio pradžia: 24/02/2017 10:00
Pabaiga: 24/02/2017 11:00

Kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus vasario 24 d. (penktadienį) 10 val. į Liudviko Rėzos kultūros centrą rašyti jau dešimtą kartą organizuojamą Nacionalinį diktantą.
Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.
Tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai.

Šeštadienis Vasario 25, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Sekmadienis Vasario 26, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Pirmadienis Vasario 27, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Renginio pradžia: 21/02/2017 18:00
Pabaiga: 27/02/2017 19:20

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Antardienis Vasario 28, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Trečiadienis Kovo 01, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Ketvirtadienis Kovo 02, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Penktadienis Kovo 03, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Renginio pradžia: 03/03/2017 08:15
Pabaiga: 03/03/2017 11:40

Skaitysime Lietuvių liaudies pasakas ir dalinsimės savo įspūdžiais.
Renginys skirtas lietuvių kalbai ir jos sklaidai

Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai ir Neringos gimnazijos mokytojai ir mokiniai.

Šeštadienis Kovo 04, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Sekmadienis Kovo 05, 2017

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Pirmadienis Kovo 06, 2017
Renginio pradžia: 07/02/2017 17:00
Pabaiga: 06/03/2017 09:53

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Trečiadienis Kovo 08, 2017
Renginio pradžia: 08/03/2017 17:00

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Ketvirtadienis Kovo 09, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Kovo 10, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 10/03/2017 18:00
Pabaiga: 10/03/2017 19:00

Paskaita, skirta 210 metų sukakčiai pažymėti, kuomet Klaipėdos krašte rezidavo Karalienės Luizės ir Prūsijos karaliaus Wilhelmo III karališka šeima. (Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila", Liudviko Rėzos kultūros centras)

Renginio pradžia: 10/03/2017 19:00
Pabaiga: 10/03/2017 19:59

Šventinę nuotaiką dovanos Liudviko Rėzos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, meno vadovė D. Tregub, Neringos meno mokyklos choreografijos skyriaus mokiniai, mokytoja Danguolė Dapšytė, Neringos gimnazijos Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus ugdytiniai.

Šeštadienis Kovo 11, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Sekmadienis Kovo 12, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Pirmadienis Kovo 13, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Antardienis Kovo 14, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Trečiadienis Kovo 15, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Ketvirtadienis Kovo 16, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Kovo 17, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Šeštadienis Kovo 18, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Sekmadienis Kovo 19, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Pirmadienis Kovo 20, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 20/03/2017 11:00
Pabaiga: 20/03/2017 12:00
Antardienis Kovo 21, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 21/03/2017 18:00
Pabaiga: 21/03/2017 19:25

Ketvirtasis kultūros almanachas „Dorė“ – periodinis neringiškių leidinys, leidžiamas nuo 2010 –ųjų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Pradžioje jis išeidavo kas dveji metai, dabar bus leidžiamas kasmet. Šio leidinio tiražas – 700 egz., atspausdino „Druka“.
Išskirtinis ketvirtosios „Dorės“ bruožas – jos aktualumas. Pirmą kartą leidinyje pateikiama Neringos kultūrinio gyvenimo apžvalga – užfiksuoti svarbiausi įvykiai, iniciatyvos, nuomonės ( šeši trumpi interviu su Neringos kultūros žmonėmis) . Praėjusius jubiliejinius M. L. Rėzos metus apžvelgia Juodkrantėje veikiančio M.L.Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) pirmininkė prof.dr. Jolanta Zabarskaitė primindama, kad Rėzos samprata Lietuvoje daugelį metų buvo tendencingai susiaurinta, kaip svarbu šiandien laužyti „nacionalinio“ Rėzos stereotipą ir grąžinti šią iškilią Kuršių nerijos asmenybę į mūsų sąmonę.
Skatindama gilesnę pažintį su tikruoju Rėza, „Dorė“ skelbia dviejų mokslininkių publikacijas – Kuršių nerijos istorijos tyrinėtojos doc.dr. Nijolės Strakauskaitės (apie Rėzos įtaką žymiems Rytų Prūsijos veikėjams) bei vilnietės prof.dr. Dainoros Pociūtės ( apie mažai nagrinėtą kapeliono Rėzos karo meto dienoraštį).
Tradiciškai pristatomi kasmetinės Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai - klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas (2015m premija) ir nidiškių folkloro ansamblis „Giedružė“ (2016m. premija).
Prof. Dr. Vladas Žulkus „Dorės“ puslapiuose pasakoja burlaivio „Ocean Queen“ dramą, prieš 150 metų įvykusią Baltijos jūroje ir turinčią tiesioginį ryšį su Nida. V.Žulkus viliasi, jog minėto laivo nuolaužų nidiškiai galėtų būti radę, o tai archeologams - neįkainojama tiriamoji medžiaga.

Trečiadienis Kovo 22, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Ketvirtadienis Kovo 23, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Kovo 24, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Šeštadienis Kovo 25, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Sekmadienis Kovo 26, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Pirmadienis Kovo 27, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Antardienis Kovo 28, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Trečiadienis Kovo 29, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 29/03/2017 18:00
Pabaiga: 29/03/2017 19:00

Neringos gyventojai kviečiami į susitikimus su Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato pareigūnais aptarti Neringos bendruomenei rūpimus klausimus viešojo saugumo srityje.
Susitikimai vyks:
š.m. kovo 29 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8 B, Juodkrantė);
š.m. kovo 30 d. 18.00 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" (Taikos g. 4, Nida).

Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK informacija
tel. informacijai - 8700 62013, 8 700 62010.

Ketvirtadienis Kovo 30, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Kovo 31, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Šeštadienis Balandžio 01, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Sekmadienis Balandžio 02, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Pirmadienis Balandžio 03, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Antardienis Balandžio 04, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Trečiadienis Balandžio 05, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 05/04/2017 18:00
Pabaiga: 05/04/2017 19:21

Gerbiami Neringos gyventojai,
Balandžio 4, 5, 6 dienomis Neringos savivaldybės meras atsiskaito visai savivaldybės bendruomenei už savivaldybės veiklą per kalendorinius metus. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, įmonių ir įstaigų vadovai.
Susitikimai vyks:

Balandžio 4 d. (antradienį) 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)

Balandžio 5 d. (trečiadienį) 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9)
Po susitikimo Jums koncertuos dainininkė Asta Pilypaitė

Balandžio 6 d. (ketvirtadienį) 18. 00 val. Nidoje
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)
Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kuriuos norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: (8 469) 52665.

Ketvirtadienis Balandžio 06, 2017

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Penktadienis Balandžio 07, 2017
Renginio pradžia: 08/03/2017 17:00
Pabaiga: 07/04/2017 12:00

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Renginio pradžia: 07/04/2017 17:00

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Šeštadienis Balandžio 08, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Sekmadienis Balandžio 09, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Balandžio 10, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Balandžio 11, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 11/04/2017 17:00

Maloniai kviečiame 2017 m. balandžio 11 d., antradienį, 17 val. į pažintinę ekskursiją „Juodkrantės švyturio link“. Ekskursiją ves Arūnas Balna.

Trečiadienis Balandžio 12, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 12/04/2017 17:00
Pabaiga: 12/04/2017 17:00

“LIETUVOS ŠVYTURIŲ ISTORIJA” – tai išsamus veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esamus dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Skaitytoją nustebins laivybos ir švyturių istorijos faktų gausa, sukaupta keliolika metų kruopščiai tyrinėjant farologijos sritį. Autorius neapsiriboja Lietuvos teritorija, pateikia netikėtai platų švyturių istorijos paveikslą, nagrinėja įvairius temos aspektus. Tai vienintelė, išsami, su meile švyturiams parašyta knyga, kada nors išleista Lietuvoje. Gausybė iliustracijų ir netikėtos istorinės žnios nepaliks abejonių - tai vertingas istorinis leidinys, turintis didelę išliekamąją vertę.
AIDAS JURKŠTAS (g.1966) – farologas, švyturių istorijos tyrinėtojas, kolekcionierius, aistringas švyturių ir jūrinės kultūros puoselėtojas. Rengdamas „Baltijos švyturių istoriją“ yra nupiešęs 1500 Baltijos jūros švyturių. Surengęs 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tradicinio, tarptautinio renginio „Pasaulinė Švyturių Diena“ iniciatorius ir organizatorius Lietuvoje. Atvirukų rinkinio „Senieji Lietuvos švyturiai“(2010) , bei knygos „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“ (2015) autorius. Dalyvavo eilėje radijo, televizijos laidų. Populiarindamas švyturius, dalyvauja konferencijose, skaito pranešimus. Daug keliauja, renka istorinę medžiagą švyturių tema. Svajoja įkurti Baltijos švyturių muziejų. Gyvena Palangoje. 2013 m. įkūrė VšĮ „Aido švyturiai“, veikiančią marinistikos, švyturių bei jūrinio paveldo srityse.

Ketvirtadienis Balandžio 13, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Penktadienis Balandžio 14, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 14/04/2017 10:00
Pabaiga: 14/04/2017 13:00

Pagal senąsias lietuvių tradicijas bus rašomi vašku ir dažomi kiaušiniai.

Šeštadienis Balandžio 15, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Sekmadienis Balandžio 16, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Balandžio 17, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Balandžio 18, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Trečiadienis Balandžio 19, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Ketvirtadienis Balandžio 20, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Penktadienis Balandžio 21, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Šeštadienis Balandžio 22, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Sekmadienis Balandžio 23, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Balandžio 24, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Balandžio 25, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Trečiadienis Balandžio 26, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Ketvirtadienis Balandžio 27, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Penktadienis Balandžio 28, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Šeštadienis Balandžio 29, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Sekmadienis Balandžio 30, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Gegužės 01, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Gegužės 02, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Trečiadienis Gegužės 03, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Ketvirtadienis Gegužės 04, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 04/05/2017 18:00
Pabaiga: 04/05/2017 19:15

Tema ,,Ekspresija mene ir gyvenime - teigiama įtampos pusė"

2017-05-04 Paroda-susitikimas su menininku G. Beržiniu

Penktadienis Gegužės 05, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 05/05/2017 19:00
Pabaiga: 05/05/2017 20:00
n/d
Šeštadienis Gegužės 06, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Renginio pradžia: 06/05/2017 18:00
Pabaiga: 06/05/2017 21:00

Pažink Kuršių nerija, Lietuvą, Europą!
Intelektualus orientacinis žaidimas Juodkrantėje skirtas patiems mažiausiems (darželinukams su tėveliais), vaikams, suaugusiems ir senjorams.
Žaidimo taisyklės: Reikalavimus atitikusi ir užsiregistravusi komanda prieš startą gaus žemėlapį. Skirtingose miesto vietose bus išdėstyti ir paslėpti punktai. Į vietą atbėgusiai komandai gaus vykdyti logines, teorines, komandines užduotis. Įvykdžius užduotį ar atsakiusi į klausimą komanda gaus kitą užuominą kuri ves prie sekančio…
Registracijos vieta:
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Registracijos pradžia: 17:30.

Startas 18:00.

✓ Reikalavimai komandoms:

• Komanda turi susidaryti iš ne mažiau 3 ir ne daugiau 5 dalyvių.

✪ Komandos iki gegužės 6 d. 18.00 val. registruojamos el. adresu labas@najs.lt. Laiške įvardinkite komandos pavadinimą, dalyvių skaičių bei amžių. Taip pat registruotis bus galima ir prieš renginį STARTO vietoje.

Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Iki susitikimo Juodkrantėje!

Sekmadienis Gegužės 07, 2017

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pirmadienis Gegužės 08, 2017
Renginio pradžia: 07/04/2017 17:00
Pabaiga: 08/05/2017 10:00

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Antardienis Gegužės 09, 2017
Renginio pradžia: 09/05/2017 17:00

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Trečiadienis Gegužės 10, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Ketvirtadienis Gegužės 11, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Penktadienis Gegužės 12, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Šeštadienis Gegužės 13, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 13/05/2017 18:00
Pabaiga: 13/05/2017 18:00

Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?

Pašėlusio smagumo spektaklis ,,Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ neabejotinai paveiks žiūrovus. Tiems, kurie norės pasijuokti, gerai valandai užmirš problemas, karjeros spąstus, pinigų stygių ir visokius kitokius blogus dalykus. Bet svarbiausia, po humoro skraiste galės pajusti giluminius tautosakos klodus, semti liaudies išmintį iš gilesnių šulinių.
Dzūkės , profesionalios aktorės, Vitalija Mockevičiūtė (Lietuvos Nacionalinis dramos teatras), Neringa Varnelytė (Valstybinis Jaunimo teatras), vaidinančios ir televizijoj „Dviračio šuo“, seriale „Moterys meluoja geriau“, tarmiškai pasakojant dzūkiškas sakmes ir legendas, virstant tai dviem kelis amžius žmonių pasaulį stebinčiomis Laumėmis, tai savo istorijų veikėjais, juolab palydint šiuos pasakojimus dainomis, bei gyvai Dariaus Mockevičiaus ir Pauliaus Kovalenko atliekama muzika, įkvėps tiek energijos, kad jos užteks visiems metams į priekį.
Kaip apie šį spektaklį rašė teatro kritikė Rasa Vasinauskaitė , „Gal tikrai dzūkai turi ypatingą humoro jausmą, kylantį iš pačios jų prigimties, dainų ir tautosakos, kad sugalvojo būtent tokį spektaklį?“..
Spektaklis sukurtas pagal tautosakininko P.Zalansko, R. Sabaliauskienės ir kt. užrašytą tautosaką.
Nuotraukos iš spektaklio
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/486

Sekmadienis Gegužės 14, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Pirmadienis Gegužės 15, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Antardienis Gegužės 16, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 16/05/2017 15:00
Pabaiga: 16/05/2017 16:10

Poetės Onos Dovidavičiūtės-Pučenios kūrybos skaitymai ir konkurso nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimai
Nuotraukos
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/487

Trečiadienis Gegužės 17, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Ketvirtadienis Gegužės 18, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Penktadienis Gegužės 19, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Šeštadienis Gegužės 20, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Sekmadienis Gegužės 21, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Pirmadienis Gegužės 22, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 22/05/2017 18:00
Pabaiga: 22/05/2017 20:00

Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį bei rasti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Čia yra galimybe pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus bei rasti bendraminčių. Jis skirtas ir netikintiems, ir tikintiems, kurie nori geriau pažinti krikščionybę bei gilintis į jos tiesas. Dėl savo paprastumo ir metodinės medžiagos aiškumo, jie gali buti toliau vedami kurso dalyvių savo aplinkoje: parapijoje, maldos grupėje, bendruomenėje arba tiesiog savo pažįstamų rate. Alfa kursas prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, centriniame Londono rajone, Bromptone, Šventosios Trejybės anglikonu bažnyčioje XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje. Pirminis kurso tikslas buvo neformalioje aplinkoje naujiesiems krikščionims pateikti pagrindinius krikščionybės principus. 1990 m. buvęs teisininkas Nicky Gumbel perėme kurso vedima. Jis pastebėjo, kad toks kursas galėtų buti naudingas nelankantiems bažnyčios žmonėms, ir adaptavo medžiaga šiai klausytojų grupei. Po 1990 m. Alfa kursas ėmė sparčiai plisti Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų. Vis daugiau bažnyčių ir bendruomenių atrado šio kurso verte perteikiant esmines krikščionybės tiesas neformalioje aplinkoje. Šiuo metu 166 šalyse kasmet vyksta daugiau nei 55 500 kursu. Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek tiems, kurie praktikuoja krikščioniškąjį tikėjimą.
http://alfakursas.lt/index.php/2011-11-22-07-38-48/kas-yra-alfa-kursas

Antardienis Gegužės 23, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Trečiadienis Gegužės 24, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Renginio pradžia: 24/05/2017 17:00

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Gegužės 25, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 25/05/2017 17:00
Pabaiga: 25/05/2017 20:00
n/d
Penktadienis Gegužės 26, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Gegužės 27, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 27/05/2017 12:51
Sekmadienis Gegužės 28, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 27/05/2017 12:51
Pabaiga: 28/05/2017 19:00
Pirmadienis Gegužės 29, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Gegužės 30, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Gegužės 31, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Birželio 01, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Birželio 02, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Birželio 03, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Birželio 04, 2017

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Birželio 05, 2017
Renginio pradžia: 09/05/2017 17:00
Pabaiga: 05/06/2017 12:00

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Birželio 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Birželio 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 07/06/2017 10:00

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Ketvirtadienis Birželio 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Penktadienis Birželio 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Renginio pradžia: 09/06/2017 18:00

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Šeštadienis Birželio 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 10/06/2017 12:30
Pabaiga: 10/06/2017 12:30

Paskaita žygio žingsniu
(M. L. Rėzos asmenybės briaunos 9 stotelėse)
1. Minėjimas prie M. L. Rėzos paminklo Pervalkoje.
2. Liudvikėlio likimas kopų šaly.
3. Link mokslo aukštumų, atsiremiant į Dievą (gimnazija, universitetas, teologija)
4. Napoleonmetis. Asmenybės transformacija „Kapeliono užrašai“.
5. Alma Mater ramstis. (asmenybės, Prūsija, Europa. Darbai ir intencijos, II ir III Biblijos leidimai lietuvių kalba).
6. Karvaičių kaimas (pagrindinė dalis) (Lietuvių kalba Prūsijoje ir M. L. Rėzos santykis su ja. „Dainos“, Donelaičio „Metai“, Lietuvių kalbos seminaras, tekstai lietuvių kalba. Liudininkas: tautos ir kalbos nykimo nuojautos).
7. Stotelė – mirtis tik kelio tąsa. (Mirtis, palikimas – viltis ateičiai: biblioteka, bendrabutis, stipendijos. Veiklos reikšmė ir prasmė šiandienos perspektyvoje: seminaras, absolventai, parama Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais).
8. M. L. Rėzos asmenybė šiuolaikiniame kultūros kontekste, Europos civilizacijos šviesoje. Eduardas Jonušas ir M. L. Rėza sovietmečio audrose.
9. Preila – M. L. Rėza dabarties Kuršių nerijoje (Karvaičių kopa, gatvė, paminklai Kuršių nerijoje ir Karaliaučiuje, Liudviko Rėzos kultūros centras, Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, jos laureatai, Rėzos raštai, M. L. Rėzos metai, šiandienos renginiai minint M. L. Rėzą Juodkrantėje).

Afišai panaudotas
Kretingos raj. Salantų meno mokyklos mokinės Nedos Varpukauskaitės darbas.

Renginio pradžia: 10/06/2017 18:00

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Sekmadienis Birželio 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 10/06/2017 18:00
Pabaiga: 11/06/2017 15:00

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.

Pirmadienis Birželio 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Antardienis Birželio 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Trečiadienis Birželio 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Ketvirtadienis Birželio 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 15/06/2017 19:00
Pabaiga: 15/06/2017 20:00

Susitikimo tema:
Kas toks yra „karštas“ krikščionis?
Susitikimo metu pagilinsite ne tik savo žinias apie
krikščionybę, bet ir sutvirtinsite tikėjimą.

Penktadienis Birželio 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Šeštadienis Birželio 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Sekmadienis Birželio 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 18/06/2017 08:40

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 18/06/2017 13:00
Pabaiga: 18/06/2017 14:20

Birželio18 d. (sekmadienį) 13 val. Juodkrantės bažnyčioje vyks Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Šv. Mišios, koncertuos Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Pirmadienis Birželio 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 19/06/2017 17:00

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Antardienis Birželio 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Trečiadienis Birželio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Ketvirtadienis Birželio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Penktadienis Birželio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 19/06/2017 17:00
Pabaiga: 23/06/2017 18:20

Lietuvos Kultūros Tarybos
programos „Kultūros edukacija“ projektas

„Kūrybinės dirbtuvės: MOZAIKOS TILTAS – 2017“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Viešoji įstaiga „Kultūros kiemas“

Kviečiame visus, norinčius išmokti "lipdyti" mozaiką!
Kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su mozaikos menu bei mozaikos kūrimo technika, įrankiais bei medžiagomis. Naudodami mozaikos trencadis techniką dekoruosite 3D objektus– statybinius blokelius iš kurių bus sudėtas Mozaikos tiltas.
Medžiagos, priemonės ir mokymai nemokami.
Renkama mišri grupė: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.
Registruokitės iki 2017 birželio 14 d. telefonu: 8 469 53448, mob. 8 682 17432
el. paštas kultura@lrezoskc.lt

Užsiėmimai vyks 2017 06 19-23 dienomis Liudvikos Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa)

PROJEKTO APRAŠYMAS

IDĖJA: Projektas bendram darbui apjungia vietos bendruomenes iš 5 savivaldybių bei 5 skirtingų institucijų. Dalyvių grupės (po 10-12 žmonių) skirtinguose Lietuvos regionuose naudodamos mozaikos trencadís techniką, dekoruoja 3D objektus– statybinius blokelius. Darbo rezultatas – bendras grupės darbas – iš mozaika dekoruotų statybinių blokelių sudėtas „Mozaikos tiltas“ (paroda vietos bendruomenei). Parengiamas ir išspausdinamas visų grupų darbų katalogas bei surengiama virtuali paroda „Mozaikos Tiltas per Lietuvą". Tokiu būdu „Mozaikos tiltas“ sujungia atskirus individus, skirtingas amžiaus grupes, skirtingas institucijas, skirtingus Lietuvos regionus ir tampa gražiu kultūrinės komunikacijos pavyzdžiu bei institucijų bendradarbiavimo tęstinumo pagrindu.

PARTNERIAI: Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Liudvikos Rėzos kultūros centras, VDU Menų fakultetas, Konstantino studija.

Renginio pradžia: 23/06/2017 12:00
Pabaiga: 23/06/2017 13:31
Renginio pradžia: 23/06/2017 19:00
Pabaiga: 23/06/2017 21:30

Joninių pasidainavimai

Kviečiame sutikti Jonines Juodkrantėje birželio 23 d. (penktadienį) nuo 19 val. iki 21.30 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Dalyvaus: Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub ir svečiuosis Klaipėdos kapelija „Mingė", vadovas R. Bučmys. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)

Šeštadienis Birželio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Sekmadienis Birželio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Pirmadienis Birželio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Renginio pradžia: 26/06/2017 15:00
Pabaiga: 26/06/2017 21:00
Antardienis Birželio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Trečiadienis Birželio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Ketvirtadienis Birželio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Penktadienis Birželio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 18/06/2017 08:40
Pabaiga: 30/06/2017 08:40

Birželio 18-30 d. jaunieji kino profesionalai ir kino bei medijų aukštųjų mokyklų studentai devynioliktąjį kartą rinksis Kuršių Nerijoje kūrybinėse dirbtuvėse “Vasaros Media Studija”. Šiais metais laukiamiausias jaunųjų kinematografininkų edukacinis renginys “Vasaros Media Studija” skatins visus projekto dalyvius išskirtinį dėmesį skirti garso režisierių ir kino kompozitorių darbui nagrinėjant temą “Muzika kine”. Tad šiemet dalyvaus projekte ne tik režisieriai, kino operatoriai, garso režisieriai, scenaristai ir kino vadybininkai, bet ir kompozitoriai bei muzikos atlikėjai. Dvi savaites truksiančios kūrybinės dirbtuvės suburs per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Tradiciškai suformavę penkias tarptautines komandas ir konsultuojami dėstytojų iš Italijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyviai kurs trumpametražius filmus apie Neringos krašto kultūrinį paveldą. Daugiau informacijos – www.summermediastudio.lt

Šeštadienis Liepos 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Renginio pradžia: 01/07/2017 12:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 01/07/2017 19:00
Pabaiga: 01/07/2017 20:20

Atlikėjas Šarūnas Meškys (fortepijonas)
Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams

https://vimeo.com/197684642

Sekmadienis Liepos 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Pirmadienis Liepos 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Antardienis Liepos 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 07/06/2017 10:00
Pabaiga: 04/07/2017 18:00

LAIMUTĖ ŠIRVYDIENĖ

Vilnietė. Gimiau 1960 m. Mokiausi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą, ten pat baigiau ir anglų kalbos studijas.
Jau daugybę metų priklausau 45-metį neseniai atšventusiai studijai „Paletė“. Pradžioje mane žavėjo aliejinė tapyba, kurį laiką - pastelė, bet galų gale apsistojau ties grafika. 2005 m. man suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Šį savo darbų formatą (13x19 cm) aš atradau Indijoje prieš kelerius metus, kur buvau išvykus studijuoti anglų šnekamosios kalbos. Pavogė fotoaparatą, teko viską nusipiešti. Indijoje sukurti darbeliai puošė Seimo rūmų galeriją, buvo eksponuoti Pultusko vyskupų rezidencijoje Lenkijoje, galerijoje „Galiorka“ Vilniuje, Antakalnio ir Pilaitės bilbliotekose, Žurnalistų sąjungoje, K. Čiurlionio namuose, STT .
Labai mėgstu keliauti. Pastarųjų metų kelionės į Pirėnus Ispanijoje, Korsiką, Kretą, Azorų salas, kruizas po Viduržemio jūrą užfiksuotos mano grafikos darbeliuose. Dažniausiai pasibaigus kelionei toje šalyje surengiu darbų parodėlę. Tie labai greiti kelionių reportažai man kaip nuotraukos.
Ilgėliau galiu ir mėgstu piešti koncertų metu. Ypač mėgstu GM Gyvai koncertus, erdves Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Gariūnų koncertų salėje.
Kasmet surengiu ne vieną parodą įvairiose galerijose, muziejuose bei netradicinėse erdvėse, supažindindama vis platesnę auditoriją su savo kūryba. Tikiuosi, jog ši paroda, antroji šiais metais, taip pat įneš naują šviežio oro gūsį į lankytojų mintis ir juos sušildys.

Nuoširdžiai,
Laimutė Širvydienė

Renginio pradžia: 09/06/2017 18:00
Pabaiga: 04/07/2017 12:00

Birželio 9 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) konkursinės tekstilės parodos „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.
Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“ yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir – mistinę.
Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė“ paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.
Parodos dalyvės: Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė.

Projekto vadovė Birutė Sarapienė

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Trečiadienis Liepos 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 01/07/2017 12:00
Pabaiga: 05/07/2017 21:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2017. Penktą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Liepos 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Renginio pradžia: 06/07/2017 19:00
Pabaiga: 06/07/2017 21:10

Bardai
Dainuojamosios poezijos vakaras, kuriame dalyvaus:
Kristijonas Ribaitis, Justas Tertelis, Gediminas Storpirštis, Vladas Bagdonas.
21 val. TAUTIŠKOS GIESMĖS GIEDOJIMAS

Penktadienis Liepos 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Šeštadienis Liepos 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Renginio pradžia: 08/07/2017 12:00

Kviečiame kurti Žvejo šventę kartu ir drauge

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, liepos 8 dieną jau šešiasdešimtą kartą šurmuliuos Juodkrantės krantinėje Pamario žvejo šventė. Ras joje ką veikti ir garbus senolis, puikiai praleis laiką šeima ir giminė, gviešis įspūdžių poilsiautojas ir turistas. Ir, svarbiausia, visi pagerbsime ir padėkosime priekrantės žvejams ir jų šeimoms, tik jų gyvenimo ir triūso dėka pamaryje gyvuoja ir žvejyba, ir žvejo šventė.

Sekmadienis Liepos 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Renginio pradžia: 08/07/2017 12:00
Pabaiga: 09/07/2017 12:00

Kviečiame kurti Žvejo šventę kartu ir drauge

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, liepos 8 dieną jau šešiasdešimtą kartą šurmuliuos Juodkrantės krantinėje Pamario žvejo šventė. Ras joje ką veikti ir garbus senolis, puikiai praleis laiką šeima ir giminė, gviešis įspūdžių poilsiautojas ir turistas. Ir, svarbiausia, visi pagerbsime ir padėkosime priekrantės žvejams ir jų šeimoms, tik jų gyvenimo ir triūso dėka pamaryje gyvuoja ir žvejyba, ir žvejo šventė.

Pirmadienis Liepos 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Antardienis Liepos 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Trečiadienis Liepos 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Liepos 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Penktadienis Liepos 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Šeštadienis Liepos 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Sekmadienis Liepos 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Pirmadienis Liepos 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Antardienis Liepos 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Trečiadienis Liepos 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Liepos 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Penktadienis Liepos 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Šeštadienis Liepos 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Sekmadienis Liepos 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Pirmadienis Liepos 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Antardienis Liepos 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Trečiadienis Liepos 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Liepos 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Penktadienis Liepos 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Šeštadienis Liepos 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Sekmadienis Liepos 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Pirmadienis Liepos 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Antardienis Rugpjūčio 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Trečiadienis Rugpjūčio 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Ketvirtadienis Rugpjūčio 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00
Pabaiga: 03/08/2017 18:00

Rimanto Dichavičiaus ir Stasio Paškevičiaus fotografijos paroda

Penktadienis Rugpjūčio 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Šeštadienis Rugpjūčio 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 05/07/2017 18:00
Pabaiga: 05/08/2017 12:00

Appias Albina

(Jevgenija Gluškova, 1985, Vilnius)

2011 m. baigiau Vilniaus Dailės Akademiją, įgijau grafinio dizaino magistro laipsnį. Dar studijų metais pradėjau aktyviai dalyvauti įvairiuose meno projektuose, rengiau asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauju su muzikantais, dalyvauju meno mugėse.

Nuo 2015 metų kuriu po Appias Albina slapyvardžiu.

Per keletą kūrybos metų sukūriau savo autorinę grafikos techniką – tai kopijavimo popieriaus termo spaudas, kurį dažnai papildau tradicinėmis grafikos technikomis – grafitu, tušu. Pagrindinė mano kūrybinė medžiaga yra senovinis juodas kopijavimo popierius, vadinamoji kalkė. Prireikė nemažai laiko ir eksperimetų, kol užauginau kopijavimo popierių iki savarankiško įrankio rimtai grafinei kūrybai. Kalkė įgalina mane perkelti ant popieriaus smulkiausias faktūras su begale detalių, suteikti joms įvairias formas. Intriguoja tai, jog niekada nesu tikra dėl rezultato - kopijavimo popieriaus termo spaudas nėra absoliučiai paklūstantis kūrėjui procesas, kaip tai būna su dauguma grafikos technikų. Bet eksperimentinis lygmuo ir padaro šia techniką tokia savita, kiekvienas spaudas yra 100 % unikalus ir nepakartojamas.

Parodos:
2017 The Parallax Art Fair (Chelsea, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2015 Monochrominės istorijos, asmeninė paroda („Novotel", Vilnius, Lietuva)
2013 Sovijus, asmeninė paroda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilnius, Lietuva)
2011 Pilot, asmeninė paroda („Le Garage”, Londonas, Jungtinė Karalystė)
2010 Bendra laiptinė, („Fluxus ministerija”, Vilnius, Lietuva)
2010 Šiuolaikinės rusų kultūros dienos Vilniuje, („Rusų kultūros centras”, Vilnius, Lietuva)

Sekmadienis Rugpjūčio 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugpjūčio 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 11/08/2017 20:00

Kompaktinės plokštelės ir giesmyno pristatymas jubiliejinių renginių cikle Lietuvoje, skirtų Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų (1517-2017)
Skambės gražiausios evangelikų liuteronų ir reformatų giesmės bei Vakarų Europos kompozitorių kūriniai.
Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje

Šeštadienis Rugpjūčio 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugpjūčio 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugpjūčio 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugpjūčio 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugpjūčio 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugpjūčio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Šeštadienis Rugpjūčio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Sekmadienis Rugpjūčio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00
Pabaiga: 27/08/2017 12:16

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Pirmadienis Rugpjūčio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 24, 2017
Renginio pradžia: 24/05/2017 17:00
Pabaiga: 24/09/2017 10:45

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Surinktas turinys