Liudviko Rėzos kultūros centras

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Valstybinis choras „Vilnius“ – vienas brandžiausių ir pajėgiausių chorų Lietuvoje. Klausytojams suteiks gražiausias chorinės muzikos akimirkas.
Bilieto kaina – 5 Eur.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

http://www.victorpaukstelis.com/
https://www.facebook.com/victorpaukstelis
https://www.youtube.com/user/victorpaukstelis
http://en.wikipedia.org/wiki/Victor_Paukstelis
info@victorpaukstelis.com

http://www.ciurlioniofondas.lt/

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje mažiems ir dideliems duris atvers vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, dainuosime senąsias kuršių dainas, pasidarysime aitvarą ir stebuklingą sapnų gaudyklę, piešime ir tapysime kartu su dailininkais, o ilgais žiemos vakarais puikias atostogas prie jūros primins pačių iliustruota knygutė.
Visi užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Iliustruojame atostogų Kuršių nerijoje knygutę
Skirta 5–12 metų vaikams
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė.
Rugpjūčio 17 d. - Legenda apie milžinę Neringa
Rugpjūčio 18 d. – Eglė žalčių karalienė
Rugpjūčio 19 d. – Jūratė ir Kastytis

Užsiėmimų pradžia – 18 val., trukmė – 1,5 val.
Informacija tel. 8 469 53 323
Vietų skaičius ribotas.
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Atostogos pajūryje su vasariškomis dainomis a cappella

Jeigu susidomėjote šiais fantastiškos ir nepakartojamos vyrų vokalinės grupės „Quorum“ koncertu pajūryje, tikriausiai JŪS PAGALIAU ATOSTOGAUJATE!
„Quorum“ vyrai taip pat atostogauja, todėl rugpjūtį lekia į pajūrį ir kviečia visus į nepamirštamą susitikimą, kuriame gražiausios lietuviškos bei užsienio šalių dainos skambės atliekamos unikaliais šešių šaunių vyrų balsais. Jie labi myli nuostabią Lietuvos gamtą, visada pasisako už ekologiją, todėl ir muziką atlieka taip, kaip išmokė gamta – pačiais ekologiškiausiais instrumentais, savo balsais. Nepaisant to, Quorum koncerte skambanti muzika primena instrumentinės grupės skambesį.
Nepraleiskite progos - vienintelė Lietuvoje profesionali vyrų vokalinė grupė „Quorum“ dainuos a cappella gintariniame Baltijos pajūryje ir atskleis neribotas žmogaus balso galimybes.
Rugpjūčio 19 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 c-9) įvyks vasaros koncertas, tad atostogų sėkmė garantuota!
Puikių atostogų Jums linki Vitalijus Neugasimovas, Marius Turlajus, Dainotas Varnas, Gintautas Skliutas, Romanas Savickas ir Šarūnas Navickas – QUORUM.
https://www.youtube.com/watch?v=UHZCRgGjvek

https://www.youtube.com/watch?v=09AkGbS5zyY&list=RD09AkGbS5zyY

https://www.youtube.com/watch?v=suPX9nlttw0

https://www.youtube.com/watch?v=CoybDq0eHaI

https://www.youtube.com/watch?v=lzaz5cwGYH8

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Kviečiame visus rugpjūčio 23 d. (antradienį) 17 val.
į Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salę (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė)
paminėti Baltijos kelią, prisiminti tragišką tremtinių likimą ir
simboliškai apkabinti Kuršių neriją stebint filmų retrospektyvą
„Apkabinkime Kuršių neriją“,
kurią pristatys pats autorius režisierius ir operatorius Arvydas Barysas.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Valstybinis Vilniaus kvartetas
XVIII Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis
KURŠIŲ NERIJA 2016

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė).
Bilieto kaina – 10 Eur.
http://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/festivaliai/kamer...

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) nuo 10:30 iki 13:30 bei nuo 15:00 iki 17:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 10:30 iki 13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) 10:30-12:15, 14:40-16:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. (šeštadienį) 10:30-13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) nuo 10:30 iki 13:30 bei nuo 15:00 iki 17:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 10:30 iki 13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) 10:30-12:15, 14:40-16:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. (šeštadienį) 10:30-13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Juodkrantėje (Neringa) vyks IX-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame visus, kurie myli liaudies dainą, muziką, gamtą, keliones, Juodkrantėje pasitikti vėjo dainomis skambantį, rudens sezoną.

Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu. ,,Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.

„Pūsk, vėjuži!“ – dar vienas pagarbos ženklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, Lietuvių kalbos seminaro vadovui, tautosakos rinkėjui Martynui Liudvikui Rėzai. Šventė skatina vietos bendruomenę, šventės svečius atsigręžti į Kuršių nerijoje gimusių ar kadaise čia dirbusių žmonių kultūrinį palikimą ir jį branginti.

Minėdami M. L. Rėzos 240-ąsias gimino metines ir jo nuopelnus kultūrai, 2016 m. 9 -oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ sukvies folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos bei pirmą kartą iš užsienio.
Šventę užpildys etnokultūrinių renginių pynę Juodkrantėje. Skatina didesnį gyventojų aktyvumą, domėjimąsi itin turtinga Juodkrantės, visos Kuršių nerijos bei Mažosios Lietuvos istorija, etnografija, etnokultūra. Šventės metu sudaryta galimybė miesto bendruomenei, šventės svečiams išgirsti, išvysti Mažosios (Prūsų) Lietuvos meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Per etnokultūrą raginame vietos bendruomenę, plačiąją visuomenę atsigręžti į Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Kuršių nerijos kultūrinį-istorinį paveldą (nematerialųjį bei nekilnojamąjį) – jį pažinti, branginti ir saugoti.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Juodkrantėje (Neringa) vyks IX-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame visus, kurie myli liaudies dainą, muziką, gamtą, keliones, Juodkrantėje pasitikti vėjo dainomis skambantį, rudens sezoną.

Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu. ,,Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.

„Pūsk, vėjuži!“ – dar vienas pagarbos ženklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, Lietuvių kalbos seminaro vadovui, tautosakos rinkėjui Martynui Liudvikui Rėzai. Šventė skatina vietos bendruomenę, šventės svečius atsigręžti į Kuršių nerijoje gimusių ar kadaise čia dirbusių žmonių kultūrinį palikimą ir jį branginti.

Minėdami M. L. Rėzos 240-ąsias gimino metines ir jo nuopelnus kultūrai, 2016 m. 9 -oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ sukvies folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos bei pirmą kartą iš užsienio.
Šventę užpildys etnokultūrinių renginių pynę Juodkrantėje. Skatina didesnį gyventojų aktyvumą, domėjimąsi itin turtinga Juodkrantės, visos Kuršių nerijos bei Mažosios Lietuvos istorija, etnografija, etnokultūra. Šventės metu sudaryta galimybė miesto bendruomenei, šventės svečiams išgirsti, išvysti Mažosios (Prūsų) Lietuvos meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Per etnokultūrą raginame vietos bendruomenę, plačiąją visuomenę atsigręžti į Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Kuršių nerijos kultūrinį-istorinį paveldą (nematerialųjį bei nekilnojamąjį) – jį pažinti, branginti ir saugoti.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 30 d. (antradienį) nuo 13 val. Juodkrantėje (adresu L. Rėzos g. 8) kviečia Neringos gyventojus į parengtos Vietos plėtros strategijos pristatymo renginį. Platesnė informacija apie renginį ir darbotvarkė bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Rugsėjo 1d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Futbolo turnyras Juodkrantėje

Rugsėjo 10 d. įvyks tradicinis futbolo turnyras „ŽVEJO TAUREI LAIMĖTI“.
Šiais metais dalyvauti turnyre panoro 10 komandų. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles. Varžybų pradžia 11 val. Kviečiame palaikyti komandas iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Neringos ir Kaliningrado.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Nyki vietovė, skurdžios žemės ruožas, „Prūsijos Sachara“ – šitaip būdavo atsiliepiama apie Kuršių neriją XIX amžiuje. Bet vėliau, XIX a. pabaigoje, šis kraštas ėmė garsėti vasarų gaivumu, gamtos grožiu ir nuošalumu, kupinu ramybės.
Kuršių neriją išgarsino ir tebegarsina rašytojai ir kiti menninkai. Jų centras buvo nedidelis žvejų kaimelis Nida, kurioje vėliau įsikūrė menininkų kolonija.
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą į šį nuošalų kampelį ėmė traukti garsūs dailininkai, iš kurių lūpų vis daugiau kitų menininkų ir intelektualų išgirsdavo apie šį nepaprastą kraštą. Ten vyko įdomus gyvenimas, nors nebuvo nei prabangos, nei komforto. To ir reikėjo keliauninkams, norėjusiems laikinai pabėgti nuo civilizacijos.
Prieš 100 metų, 1914-aisiais, tuometės Rytų Prūsijos sostinėje Karaliaučiuje įvyko pirmoji didelė Nidos dailininkų paroda. Garsas apie Nidą greitai sklido, – taip vėliau savo atsiminimuose rašė vienas dailininkas. Pirmieji pokario metai buvo labai sunkūs, tada niekas per atostogas negalėjo vykti į tolimas keliones. Bet XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Nida tapo plačiai žinoma. Kai 1930 metais Nobelio premijos laureatas Tomas Manas ten pasistatė vasarnamį, kas yra Nida, tapo žinoma visur. Po Antrojo pasaulinio karo Nidos menininkų kolonijos gyvenimas nutrūko. Bet mūsų laikais menininkai vėl tai atranda.
Šiame filme įvairiomis priemonėmis ir būdais stengiamasi sukurti senosios dailininkų kolonijos Nidoje gyvavimo įspūdį. Dokumentai, pasakojimai, vaidybinės scenos rodo tenykštį dailininkų gyvenimą ir darbą taip, kaip visa tai po gabalėlį galima aptikti autobiografiniuose šaltiniuose.

Dr. Jörn Barfod

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Europos paveldo dienos Neringoje
2016 09 14

2016 m. rugsėjo 16-18 dienomis visoje Lietuvoje vyks Europos paveldo dienos. Jos vyksta tradiciškai trečiąjį rudens savaitgalį. Šia iniciatyva, atsižvelgiant į kiekvienais metais pasirenkamą temą, norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes ir išsaugojimo svarbą. 2016-ųjų metų Europos paveldo dienų tema - „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Neringoje Europos paveldo renginiai šiais metais prasidės jau rugsėjo 14 d.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti Europos paveldo dienų renginiuose.
EUROPOS PAVELDO DIENŲ RENGINIAI NERINGOJE

2016 m. rugsėjo 14 d.
19:00 val. Paveldo dienos Eduardo Jonušo namuose.
Filmo peržiūra apie šviesaus atminimo menininko Eduardo Jonušo kūrybą, vėtrunges, laivus ir krikštus. Po peržiūros - diskusija, kokios paveldo vertybės Kuršių nerijoje yra saugojamos ir kokia šių vertybių perspektyva.
Vieta: Eduardo Jonušo namai, E. A. Jonušo g. 1, Neringa
Organizatorius: VšĮ Eduardo Jonušo namai ir Neringos muziejai (Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, Kuršių nerijos istorijos muziejus ir Nidos žvejo etnografinė sodyba),
Kontaktinis asmuo Lina Motuzienė, tel. 8-469-52260, lina@neringosmuziejai.lt

rugsėjo 15 d.

13:00 val. Edukacinis užsiėmimas „Asmenybių pėdsakai Nidoje ir jų atminimo įamžinimas“. Neringos gimnazijos moksleiviai pristato Kuvertų namo istoriją, aplankomos ir tvarkomos Nidos kopų apželdintojų kapinės. Dalyvauja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus atstovai.
Vieta: Neringos gimnazija, G. D. Kuverto g. 12; Nidos kopų apželdintojų kapinės, G. D. Kuverto g. 16;
Organizatorius: Neringos gimnazijos istorijos mokytojas Mindaugas Janukonis, tel. +370 611 15144, mindaugasjanukonis @yahoo.com

Rugsėjo 17 d.

11:00 val. Ekskursija „Juodkrantės vilos – buvusio kurorto atspindžiai“
Vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS
POKALBIS „DVARŲ KULTŪROS ATSPINDŽIAI MINIATIŪRŲ MUZIEJAUS EKSPOZICIJOSE“
LDM Miniatiūrų muziejus, L. Rėzos g. 3, 93101 Juodkrantė
2016 m. rugsėjo 18 d. 14 val.
Pokalbio metu bus aptariami ryškiausi dvarų kultūrą atspindintys Miniatiūrų muziejaus eksponatai: portretinės miniatiūros, stalo puošmenos, indai, vėduoklės, biserio technika siuvinėti aksesuarai.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 m. rugsėjo 22 d. (ketvirtadienį), 19.30 val. maloniai kviečiame į Rudens lygiadienio šventę, Gintaro įlankoje, Juodkrantėje. Programoje – kompozitoriaus Lino Švirino muzika. Šventės metu, akustinių spalvų fone, ant vandens suliepsnos nendrinės skulptūros, atsisveikinsime su žiemoti iškeliaujančia saule ir paminėsime Baltų vienybės dieną.
Šių metų skulptūrų autoriai:
Arvydas Ališanka „Dvasios paukštis“
Andrius Sirtautas „Lopšys“
Martynas Gaubas „Pasaulio ašis“
Zigmundas Vilnis ir Kristine Rendeniece (Latvija) „Paukštis gėlė“

Daugiau informacijos apie skulptūras ir jų autorius: http://www.nerija.lt/lt/news/show/1260349234

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rugsėjį kviečia keliauti pėsčiomis

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginiai Neringoje pasaulinei turizmo dienai paminėti
Kasmet, rugsėjo 27 d., visame pasaulyje minima Pasaulinė turizmo diena. Šia diena siekiama paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai, pažintinės ekskursijos, žygiai.
Kviečiame į turiningą, pažintinį, kultūrinį ir sveikatingą nuotykį Neringoje!
Rugsėjo 27 d. Juodkrantėje Jūsų laukia, nemokamas apsilankymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje ir istorinėje ekspozicijoje.
L. Rėzos kultūros centre nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta iškiliai šio krašto asmenybei - Martynui Liudvikui Rėzai bei Juodkrantės istorijai.
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Darbo laikas 10:00 – 18:00 val.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Neringos savivaldybė
Thomo Manno kultūros centras
Liudviko Rėzos kultūros centras

Konferencija

Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai

2016 m. spalio 7 d.

Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

10.00 Atidarymas

10.15 Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėda) – Rėza, kaip inspiracija Rytų Prūsijos kultūros veikėjų domėjimuisi Prūsijos Lietuva

10.45 Doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė (Vilnius) – Asmenybė, dirbusi ateičiai

11.15 Dr. Liucija Citavičiūtė (Vilnius) – Rėzos rankraščiai: tarp Karaliaučiaus ir Vilniaus

11.45 - 12.00 Kavos pertraukėlė

12.00 Dr. Darius Petkūnas (Klaipėda) – Evangelikų liuteronų kunigo L. Rėzos nuopelnai Bažnyčios istorijos ir teologijos srityje

12.30 Dainora Pociūtė (Vilnius) – Europos vaizdai Prūsijos kariuomenės kapeliono M. L. Rėzos 1813-1814 m. karo žygių dienoraštyje

13.00 – 14.30 Pietūs

14.30 Doc. dr. Lina Petrošienė (Klaipėda) – Daugiakultūrės aplinkos poveikis Prūsijos lietuvių dainų melodikai: L. Rėzos kolekcija

15.00 Egidijus Bacevičius (Klaipėda) – Iliustruotasis pamario žvejų žodynėlis E. W. Berbomo laiškuose Liudvikui Martynui Rėzai

15.30 – 15.45 Kavos pertraukėlė

15.45 Dr. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėda) – Kuršo literatūros ir dailės draugija: Lietuvos tyrimai (1817-1915)

16.15 MA Darius Barasa (Klaipėda) – „Atsidavęs Bakchui ir Venerai": 1825 m. byla dėl Karklės mokytojo suspendavimo

16.45 Apibendrinimas ir diskusijos

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 11 d. 16 val. Vilniaus rotušėje, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos garbingi apdovanojimai „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai svarbiausias ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
„Auksiniai Feniksai“ bus teikiami „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“. Šiemet „Auksiniam Feniksui“ pristatyti ir į penkias garbingas nominacijas po atrankos antro turo pretenduoja daugiau nei penkiasdešimt pretendentų, kurių tarpe rajono merai, verslininkai, pramonės, verslo ir visuomeninės organizacijos, žurnalistai, vadybininkai, dvasininkai, meno kolektyvų vadovai, kultūros ir meno kūrėjai.
Apdovanojimai „Auksinis Feniksas“ šiemet bus teikiami jau penktą kartą. Šio prestižinio apdovanojimo laureatais iki šiol yra pripažinti: Labdaros ir paramos fondo „Gerasis ruonis“ įkūrėjas Gediminas Kuprevičius, UAB „Rokiškio sūris“, UAB ‚Mars Lietuva“, AB „Plungės lagūna“, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, VŠĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūnas Margelis, Anykščių kultūros centro direktorė Diana Petrokaitė, Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, Lietuvos dainų švenčių kūrėjas, dirigentas Remigijus Vilys, skulptorius Rimantas Eidėjus ir kiti asmenys svariai nusipelnę kultūros kūrimo, paramos ir sklaidos srityse.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas
Romas Matulis

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Mieli Juodkrantės gyventojai,
Siekdami suteikti informaciją apie globą, įvaikinimą ir skatinti globoti bei įvaikinti Jūsų bendruomenės narius kviečiame jus į susitikimą, kuris vyks gruodžio 7 dieną, 18 val. kultūros namuose.
Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas galime prisidėti prie laimingo vaikų gyvenimo.
Lauksime Jūsų,
Pagarbiai
GIMK SPECIALISTAI LAIMA IR DOVILĖ

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Nuoširdžiai visus kviečiame
Š. m. gruodžio 11 d. (sekmadienį) į Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčią ,kurioje vyks Advento giesmių koncertas
„Mes laukiam, Viešpatie, Tavęs“

13.00 val. Šv. Mišios
ir vokalinio ansamblio „Neringa“ bei Neringos meno mokyklos vaikų vokalinio ansamblio „Jūrasmiltė“ koncertas.
Meno vadovė ir koncertmeistrė Rita Rušinskienė

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

Gruodžio 20 d. 18 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
adventinis vakaras
UŽ GIRIŲ GIRIŲ UGNELĖ DEGĖ
Maloniai kviečiame susiburti, prisiminti senuosius
advento, Kūčių, Kalėdų papročius, dainas, tikėjimus, burtus, žaidimus.
Adventinę nuotaiką dovanos
Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis
,,Aušrinė"
(vadovė Ramunė Pečiukonytė)

Gruodžio 20 d. (antradienį) 18 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma
Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus
Juodkrantės mokinių darbų paroda
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

12 d. (ketvirtadienį) 18 val. „Atminimo laužai“ uždegami Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Bus prisimenami, pagerbiami žuvę bei nukentėję valstybės gynėjai. Esant blogoms lauko sąlygoms renginys vyks viduje.

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Kviečiame Juodkrantės bendruomenę susipažinti su parengta Gintaro įlankos detaliojo plano koncepcija. Susitikimas įvyks sausio 25 d. (trečiadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Susitikime dalyvaus plano rengėjai, Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai.
Jūsų nuomonė labai svarbi!

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Maloniai kviečiame visus vasario 11 d. (šeštadienį) 17.30 val. į kavos edukacinę - skanavimo popietę su kavos žinovais UAB "Kavos architektais". Susitikimo metu sužinosite kur ir kaip auga kavamedžiai, kaip kava apdorojama, kaip skrudinama, kokie argumentai lemia kavos gerumą ir skonį, taip pat paragausite skirtingų kavos rūšių.
Kavos kelio pristatymas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Organizatoriai: Juodkrantės bendruomenė ir Liudviko Rėzos kultūros centras.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Koncertas „Tai mano kraštas – Lietuva!“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
Šventinę nuotaiką dovanos: Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė R. Rušinskienė, solistas (Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos 12 klasės dainavimo specialybės moksleivis tenoras) Marius Balsys, koncertmeisteris Aidas Macevičius ir Neringos gimnazijos mokiniai.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Visus visus, didelius ir mažus, vasario 18d. 13.00 val. kviečiame į žiemos sporto šventę, kuri vyks ant marių kranto prie "Raganų kalno". Jūsų lauks sportiniai žaidimai ir rungtys, karšta arbata su vaišėmis, bei puiki galimybė smagiai praleisti laiką.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Vasario 22 d., trečiadienį, 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos susitikimas su Juodkrantės gyventojais. Susitikimo metu bus pristatyti 2016-aisiais nuveikti darbai ir išleistos knygos „Kelionių vadovas po Kuršių neriją“, „Kuršių nerija kaip sąžinė“.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė mokys gaminti Užgavėnių kaukes.
Laukiame ne tik vaikų, bet ir suaugusių. Atėję į Etnomokyklėlę išgirsite daug naudingų patarimų, kaip pasiruošti Užgavėnių kaukę. Senovėje kaukės buvo gaminamos iš medžio, žievių, seno kailio, vėliau - ir iš popieriaus. Kokia kaukė gims jūsų rankose priklausys tik nuo Jūsų išmonės ir vaizduotės.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus vasario 24 d. (penktadienį) 10 val. į Liudviko Rėzos kultūros centrą rašyti jau dešimtą kartą organizuojamą Nacionalinį diktantą.
Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.
Tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 21, 23, 27 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms.
Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis ir tradicijomis. Mokysimės dainuoti ir ruošimės Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms.
Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės - visokeriopa prasme - atsiradimo, gimimo šventė.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Skaitysime Lietuvių liaudies pasakas ir dalinsimės savo įspūdžiais.
Renginys skirtas lietuvių kalbai ir jos sklaidai

Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai ir Neringos gimnazijos mokytojai ir mokiniai.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Vasario 7-ąją, 17 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje atidaroma mažeikiškio Jono Strazdausko fotografijų paroda „Spalvų paletė“.
Jonas Strazdauskas gimė 1947 m. birželio 30 d. Bukončių kaime, Mažeikių rajone. Nuo 1989-ųjų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Nuo 2013-ųjų fotografas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys. 2014 m. jam suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. 1966–2009 m. dirbo laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentu.
Svarbesni fotografijų ciklai: „Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai“ (1998), „Žemaitijos rūkai“ (1999).
Jo darbai pelnė daugybę Apdovanojimų ir įvertinimų, pavyzdžiui, sidabrinis „Fujifilm“ prizas IV tarptautinėje fotografijos parodoje „Gamta – visų namai 98“, „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso „Lietuva – 98“ nugalėtojas, pelnytas Katalonijos (Ispanija) fotografijos federacijos medalis, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas ir dar dešimtys kitų prizų.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Paskaita, skirta 210 metų sukakčiai pažymėti, kuomet Klaipėdos krašte rezidavo Karalienės Luizės ir Prūsijos karaliaus Wilhelmo III karališka šeima. (Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila", Liudviko Rėzos kultūros centras)

Šventinę nuotaiką dovanos Liudviko Rėzos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, meno vadovė D. Tregub, Neringos meno mokyklos choreografijos skyriaus mokiniai, mokytoja Danguolė Dapšytė, Neringos gimnazijos Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus ugdytiniai.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Ketvirtasis kultūros almanachas „Dorė“ – periodinis neringiškių leidinys, leidžiamas nuo 2010 –ųjų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Pradžioje jis išeidavo kas dveji metai, dabar bus leidžiamas kasmet. Šio leidinio tiražas – 700 egz., atspausdino „Druka“.
Išskirtinis ketvirtosios „Dorės“ bruožas – jos aktualumas. Pirmą kartą leidinyje pateikiama Neringos kultūrinio gyvenimo apžvalga – užfiksuoti svarbiausi įvykiai, iniciatyvos, nuomonės ( šeši trumpi interviu su Neringos kultūros žmonėmis) . Praėjusius jubiliejinius M. L. Rėzos metus apžvelgia Juodkrantėje veikiančio M.L.Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) pirmininkė prof.dr. Jolanta Zabarskaitė primindama, kad Rėzos samprata Lietuvoje daugelį metų buvo tendencingai susiaurinta, kaip svarbu šiandien laužyti „nacionalinio“ Rėzos stereotipą ir grąžinti šią iškilią Kuršių nerijos asmenybę į mūsų sąmonę.
Skatindama gilesnę pažintį su tikruoju Rėza, „Dorė“ skelbia dviejų mokslininkių publikacijas – Kuršių nerijos istorijos tyrinėtojos doc.dr. Nijolės Strakauskaitės (apie Rėzos įtaką žymiems Rytų Prūsijos veikėjams) bei vilnietės prof.dr. Dainoros Pociūtės ( apie mažai nagrinėtą kapeliono Rėzos karo meto dienoraštį).
Tradiciškai pristatomi kasmetinės Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai - klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas (2015m premija) ir nidiškių folkloro ansamblis „Giedružė“ (2016m. premija).
Prof. Dr. Vladas Žulkus „Dorės“ puslapiuose pasakoja burlaivio „Ocean Queen“ dramą, prieš 150 metų įvykusią Baltijos jūroje ir turinčią tiesioginį ryšį su Nida. V.Žulkus viliasi, jog minėto laivo nuolaužų nidiškiai galėtų būti radę, o tai archeologams - neįkainojama tiriamoji medžiaga.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Neringos gyventojai kviečiami į susitikimus su Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato pareigūnais aptarti Neringos bendruomenei rūpimus klausimus viešojo saugumo srityje.
Susitikimai vyks:
š.m. kovo 29 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8 B, Juodkrantė);
š.m. kovo 30 d. 18.00 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" (Taikos g. 4, Nida).

Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK informacija
tel. informacijai - 8700 62013, 8 700 62010.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Gerbiami Neringos gyventojai,
Balandžio 4, 5, 6 dienomis Neringos savivaldybės meras atsiskaito visai savivaldybės bendruomenei už savivaldybės veiklą per kalendorinius metus. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, įmonių ir įstaigų vadovai.
Susitikimai vyks:

Balandžio 4 d. (antradienį) 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)

Balandžio 5 d. (trečiadienį) 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9)
Po susitikimo Jums koncertuos dainininkė Asta Pilypaitė

Balandžio 6 d. (ketvirtadienį) 18. 00 val. Nidoje
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)
Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kuriuos norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: (8 469) 52665.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Kovo 8 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.
Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Karališkajai vyriausybei paskyrus E. V. Berbomą vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.
Vienoje šios parodos dalyje pristatoma Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H. Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės H. Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Čia eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.
Kitoje parodos dalyje galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į metalo emalio kūrinius. Pristatomi menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, kurie kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015–2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E. V. Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Maloniai kviečiame 2017 m. balandžio 11 d., antradienį, 17 val. į pažintinę ekskursiją „Juodkrantės švyturio link“. Ekskursiją ves Arūnas Balna.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

“LIETUVOS ŠVYTURIŲ ISTORIJA” – tai išsamus veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esamus dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Skaitytoją nustebins laivybos ir švyturių istorijos faktų gausa, sukaupta keliolika metų kruopščiai tyrinėjant farologijos sritį. Autorius neapsiriboja Lietuvos teritorija, pateikia netikėtai platų švyturių istorijos paveikslą, nagrinėja įvairius temos aspektus. Tai vienintelė, išsami, su meile švyturiams parašyta knyga, kada nors išleista Lietuvoje. Gausybė iliustracijų ir netikėtos istorinės žnios nepaliks abejonių - tai vertingas istorinis leidinys, turintis didelę išliekamąją vertę.
AIDAS JURKŠTAS (g.1966) – farologas, švyturių istorijos tyrinėtojas, kolekcionierius, aistringas švyturių ir jūrinės kultūros puoselėtojas. Rengdamas „Baltijos švyturių istoriją“ yra nupiešęs 1500 Baltijos jūros švyturių. Surengęs 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tradicinio, tarptautinio renginio „Pasaulinė Švyturių Diena“ iniciatorius ir organizatorius Lietuvoje. Atvirukų rinkinio „Senieji Lietuvos švyturiai“(2010) , bei knygos „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“ (2015) autorius. Dalyvavo eilėje radijo, televizijos laidų. Populiarindamas švyturius, dalyvauja konferencijose, skaito pranešimus. Daug keliauja, renka istorinę medžiagą švyturių tema. Svajoja įkurti Baltijos švyturių muziejų. Gyvena Palangoje. 2013 m. įkūrė VšĮ „Aido švyturiai“, veikiančią marinistikos, švyturių bei jūrinio paveldo srityse.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pagal senąsias lietuvių tradicijas bus rašomi vašku ir dažomi kiaušiniai.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Tema ,,Ekspresija mene ir gyvenime - teigiama įtampos pusė"

2017-05-04 Paroda-susitikimas su menininku G. Beržiniu

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Pažink Kuršių nerija, Lietuvą, Europą!
Intelektualus orientacinis žaidimas Juodkrantėje skirtas patiems mažiausiems (darželinukams su tėveliais), vaikams, suaugusiems ir senjorams.
Žaidimo taisyklės: Reikalavimus atitikusi ir užsiregistravusi komanda prieš startą gaus žemėlapį. Skirtingose miesto vietose bus išdėstyti ir paslėpti punktai. Į vietą atbėgusiai komandai gaus vykdyti logines, teorines, komandines užduotis. Įvykdžius užduotį ar atsakiusi į klausimą komanda gaus kitą užuominą kuri ves prie sekančio…
Registracijos vieta:
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Registracijos pradžia: 17:30.

Startas 18:00.

✓ Reikalavimai komandoms:

• Komanda turi susidaryti iš ne mažiau 3 ir ne daugiau 5 dalyvių.

✪ Komandos iki gegužės 6 d. 18.00 val. registruojamos el. adresu labas@najs.lt. Laiške įvardinkite komandos pavadinimą, dalyvių skaičių bei amžių. Taip pat registruotis bus galima ir prieš renginį STARTO vietoje.

Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Iki susitikimo Juodkrantėje!

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Balandžio 7 d., penktadienį 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos darbų parodos "Prišvartuotas prie Nerijos kranto" atidarymas.
E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas... Neringiškiai jį vadina Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?

Pašėlusio smagumo spektaklis ,,Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ neabejotinai paveiks žiūrovus. Tiems, kurie norės pasijuokti, gerai valandai užmirš problemas, karjeros spąstus, pinigų stygių ir visokius kitokius blogus dalykus. Bet svarbiausia, po humoro skraiste galės pajusti giluminius tautosakos klodus, semti liaudies išmintį iš gilesnių šulinių.
Dzūkės , profesionalios aktorės, Vitalija Mockevičiūtė (Lietuvos Nacionalinis dramos teatras), Neringa Varnelytė (Valstybinis Jaunimo teatras), vaidinančios ir televizijoj „Dviračio šuo“, seriale „Moterys meluoja geriau“, tarmiškai pasakojant dzūkiškas sakmes ir legendas, virstant tai dviem kelis amžius žmonių pasaulį stebinčiomis Laumėmis, tai savo istorijų veikėjais, juolab palydint šiuos pasakojimus dainomis, bei gyvai Dariaus Mockevičiaus ir Pauliaus Kovalenko atliekama muzika, įkvėps tiek energijos, kad jos užteks visiems metams į priekį.
Kaip apie šį spektaklį rašė teatro kritikė Rasa Vasinauskaitė , „Gal tikrai dzūkai turi ypatingą humoro jausmą, kylantį iš pačios jų prigimties, dainų ir tautosakos, kad sugalvojo būtent tokį spektaklį?“..
Spektaklis sukurtas pagal tautosakininko P.Zalansko, R. Sabaliauskienės ir kt. užrašytą tautosaką.
Nuotraukos iš spektaklio
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/486

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Poetės Onos Dovidavičiūtės-Pučenios kūrybos skaitymai ir konkurso nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimai
Nuotraukos
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/487

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį bei rasti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Čia yra galimybe pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus bei rasti bendraminčių. Jis skirtas ir netikintiems, ir tikintiems, kurie nori geriau pažinti krikščionybę bei gilintis į jos tiesas. Dėl savo paprastumo ir metodinės medžiagos aiškumo, jie gali buti toliau vedami kurso dalyvių savo aplinkoje: parapijoje, maldos grupėje, bendruomenėje arba tiesiog savo pažįstamų rate. Alfa kursas prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, centriniame Londono rajone, Bromptone, Šventosios Trejybės anglikonu bažnyčioje XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje. Pirminis kurso tikslas buvo neformalioje aplinkoje naujiesiems krikščionims pateikti pagrindinius krikščionybės principus. 1990 m. buvęs teisininkas Nicky Gumbel perėme kurso vedima. Jis pastebėjo, kad toks kursas galėtų buti naudingas nelankantiems bažnyčios žmonėms, ir adaptavo medžiaga šiai klausytojų grupei. Po 1990 m. Alfa kursas ėmė sparčiai plisti Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų. Vis daugiau bažnyčių ir bendruomenių atrado šio kurso verte perteikiant esmines krikščionybės tiesas neformalioje aplinkoje. Šiuo metu 166 šalyse kasmet vyksta daugiau nei 55 500 kursu. Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek tiems, kurie praktikuoja krikščioniškąjį tikėjimą.
http://alfakursas.lt/index.php/2011-11-22-07-38-48/kas-yra-alfa-kursas

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Daugiau informacijos:
http://visitneringa.com/ka-nuveikti/renginiai/vasaros-sezono-pradzios-sv...

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Daugiau informacijos:
http://visitneringa.com/ka-nuveikti/renginiai/vasaros-sezono-pradzios-sv...

Dailininkės Silvijos Drebickaitės tapybos darbų paroda „Pamario legendos“
Nuotraukos iš parodos atidarymo
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/484