Liudviko Rėzos kultūros centras

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šv. Mišios, koncertuos Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“, vadovė Bronislava Barauskienė, koncertmeisteris Arūnas Barauskas

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Neringos savivaldybė ir Liudviko Rėzos kultūros centras
š. m. birželio 18 dieną, 18 val.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56)

maloniai kviečia paminėti
MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS 240-ĄSIAS GIMIMO METINES

Pranešimą skaito istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėdos universitetas, BRIAI)

Broniaus Kutavičiaus „Prutena“ atlieka:
Renata Marcinkutė Lesieur (vargonai), Dalia Simaškaitė (smuikas), Saulius Auglys (varpai)

Renginį veda ir Martyno Liudviko Rėzos tekstus skaito aktorė Virginija Kochanskytė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Tarptautinio pianistų, stygininkų, pučiamųjų, mušamųjų instrumentalistų,
fortepijoninių duetų ir kamerinių ansamblių konkurso-festivalo "Baltijos perlai" koncertas vyks Juodkrantėje, Evangelikų liuteronų bažnyčioje 19 val.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

2016 m. Birželio 23 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
kviečia sutikti Jonines

17.00 Istorinio Kuršių marių krovininio burinio laivo iš Drevernos sutiktuvės (Kuršių marių krantinė ties Liudviko Rėzos kultūros centro parodų sale)
17.15 Knygos „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ pristatymas. Fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. (Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė)
18.00 Joninių pasidainavimai (Kuršių marių krantinė ties Liudviko Rėzos kultūros centro parodų sale)

Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras
Dalyvauja:
LRKC Kapela „Kuršininkai“, folkloro ansamblis „Aušrinė“,
fotoalbumo „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ sudarytojas ir leidėjas Kęstutis Demereckas, laivo meistras Vaidotas Bliūdžius

Tai fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. Anot K. Demerecko, tokio medinio autentiško laivo atkūrimas Lietuvoje yra pirmas ir vienintelis. Šis laivas pastatytas pagal tikslius W.Jėgerio studijos „Der Kurische Reisekahn Maria“ brėžinius. Istorinis Kuršių marių krovininis laivas, lietuvių vadintas lietuviška vytine, vokiečių – Reisekahn (tarmiškai raizine).

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Muzikos ir ekologijos festivalis Neringoje “Nepaklusniųjų žemė”.
Braziliškais ritmais ir kaitra prisodrintas “Nieko neveikimo baras”, į kurį staiga užsuka įvairiausi personažai, kuriame nutinka netikėčiausi dalykai. Jautukas Ferdinandas, Paryžietė, Geležinė brigada – visi jie čia atrado sau vietą. Atrask ir tu...
D. Milhaud, J. Brahms, A. Schönberg, M. Mower, A. Ridout
Vytautas Sriubikis, Rimvydas Savickas, Rasa Vosyliūtė, Vytautas Mikeliūnas, Ugnė Petrauskaitė, Mindaugas Bačkus, Rokas Zubovas
Organizatorius VšĮ Impetus musicus

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Liepos 14 d. 19 val. rašytojų Inezos Juzefos Janonės ir Onos Jautakės eilėraščių knygų "Kalavijai lemties" ir "Sekmadienį lengva nešti " bei neseniai išleidusio Romualdo Miškinio muzikinį albumą "Širdele, paklausyk" sutiktuvės.
Laukiame Jūsų !

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas (Ispanija)
Valerio Chacon (kompozitorius, gitara) ir Xenia Chacon (perkusija)
Programoje – tradicinė bei šiuolaikinė flamenko muzika

Pirmą kartą gitarą į rankas paėmęs būdamas devynerių, Valerio Chacon šiandien yra vienas ryškiausių andalūziškosios gitaros mokyklos atstovų – virtuozas, kurio gitaros skambesiui būdingas rytietiškai subtilus melodingumas. Jis atlieka tradicinę flamenko muziką, daug kuria pats.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

1860 - 1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo du dideli viešbučiai, daug privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi vila „Monbijou“ (dabar - Juodkrantės seniūnija), kurios istorija po Antrojo pasaulinio karo. Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (pasikeitus savininkams tapusio „Hotel May“) viešbučiuose. Pirmasis vilos „Sturmhoefel“ pavadinimas „Flora“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Bilieto kaina 4 eurai asmeniui

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Dalyvauja maestro Saulius Šiaučiulis.
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje prie šermukšnio (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė).
Renginio metu bus galima įsigyti meno darbų, taip pat galėsite tiesiogiai paaukoti pinigų.
Šio koncerto metu surinktos lėšos bus skirtos VšĮ Visos Lietuvos vaikai organizacijai paremti.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Liepos 29 d. (penktadienį) 19 val.
Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Garlaiviai Kuršių mariose ir Juodkrantės kurorto suklestėjimas". Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Renginys nemokamas.

Industrinės epochos simbolis – garlaiviai pakeitė žmonių prie Kuršių marių gyvenimo ritmą, kurį šimtmečius diktavo burlaiviai. XIX a. viduryje išgilinus marių farvaterį garlaiviai užtikrino reguliarų ir pakankamai greitą susisiekimą Kuršių mariomis ir Nemuno deltos vandens keliais su trimis dideliais regiono miestais – Karaliaučiumi, Tilže ir Klaipėda. Susisiekimas garlaiviais buvo ir viena iš svarbių prielaidų augti Juodkrantės kurortui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Gaminsime stebuklingus laivelius iš pajūryje rastų pagaliukų ir kitų medžiagų. Atsineškite plastikinių pakuočių, kurios tiktų laivo gamybai ir pagaliukų, atrastų prie jūros.
Skirta 4-12 m. vaikams
Užsiėmimą veda menotyrininkė Rūta Bielevičienė
Priemonės: karšti klijai, lipalas, žirklės, peiliukas, paprasti pieštukai, kieto panaudoto popieriaus atraižos (senų plakatų, katalogų, atvirukų).
Jei namie turėsi plastikinių pakuočių, kurios tiktų laivo gamybai (nuo sūrio, dešrelių, kiaušinių)

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

18-oje ”Vasaros MEDIA studijoje” dėmesys naujausioms kino technologijoms

40 jaunųjų kinematografininkų, aktorių, šokėjų bei choreografų šiais metais jau 18-ąjį kartą susirinko kino kūrybinėse dirbtuvėse ”Vasaros MEDIA studija”. Pilnametystės sulaukęs projektas šiais metais dalyvius kviečia susipažinti su judesio kine galimybėmis bei naujausiomis technologijomis kuriant trumpametražius filmus tema ”Interaktyvus šokis kine”.

”Vasaros media studija” skirta kūrybingiausiems ir drąsiausiems jauniesiems kino kūrėjams, todėl negalime aplenkti ir naujųjų technologijų. Dalyvių dėmesį koncentruojame į inovatyviausius kino atradimus, siedami juos su aktoriaus judesiu šokyje prieš kamerą,”- projektą pristato jo vadovė kino režisierė Inesa Kurklietytė.

Į projektą dalyviai atvyko iš septynių Europos šalių – Norvegijos, Kroatijos, Rumunijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos ir Lietuvos. Stovyklos metu su jaunaisiais kūrėjais dirbo ir jų idėjas filmuose įgyvendinti padėjo dėstytojos iš Škotijos, Islandijos ir Lietuvos – ”Augmented reality” technologija dirbanti režisierė Jeannette Ginslov, choreografė ir šokio filmų režisierė Helena Jonsdottir bei choreografė Vesta Grabštaitė. Taip pat viso projekto metu dalyvius konsultavo režisierė Inesa Kurklietytė, vaizdo režisieriai Algimantas Mikutėnas, Adomas Jablonskis ir Audrius Zelenius, garso režisierius Ramūnas Jasutis bei montažo režisieriai Tomas Rugys ir Ričardas Matačius.

Kasmet vykstantį renginį organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba bei Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. Projekto partneriai – Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII), Neringos miesto savivaldybė, Nidos meno kolonija, Asociacija Meno miestas, Latvijos kultūros akademija.
„Vasaros media studija 2016“ laureatai:

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Robertas Grod gimė Lietuvoje (1991 m.), griežti violončele pradėjo nuo šešerių. Baigė B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, mokytojos J. Veiverienės klasę. Nuo 2010-ųjų studijuoja Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, N. Šahovskajos klasėje. Dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose festivaliuose ir konkursuose, yra respublikinio J. Urbos stygininkų konkurso nugalėtojas ir stipendiantas. 2012-aisiais S. Kozolupovo violončelininkų konkurse Maskvoje pelnė 1 premiją.

Eugenijus Žarskus gimė 1972 m. Ramygaloje . Mokėsi Ramygalos muzikos mokykloje ,mokytojos. Z.Sakalauskienės klasėje . Nuo 1985 m. mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, mokytojos N.Kereševičienės klasėje. Tapo respublikinių ir tarptautinio konkurso laureatu. Grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru .

1999 m. baigė bakalauro ir magistrantūros studijas Lietuvos muzikos akademijoje ,profesorės M Azizbekovos ir profesorės. B.Vainiūnaitės fortepijono klasėse ,taip pat A.Vainiūnaitės kamerinio ansamblio klasėje.

Šiuo metu dirba Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje .Dalyvavo Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos , M.Rostropovičiaus fondo , Tarptautinio T.Manno ,Vilniaus “ Kristupo vasaros “ , Tytuvėnų festivalių rengiamuose koncertuose .

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 9-10 d. (antradienį ir trečiadienį) nuo13 val. ((adresu L. Rėzos g. 8, Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras) kviečia Neringos gyventojus ir juridinių asmenų atstovus dalyvauti susitikime, susijusiame su žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijos rengimu. Platesnė informacija apie renginį bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 9-10 d. (antradienį ir trečiadienį) nuo13 val. ((adresu L. Rėzos g. 8, Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras) kviečia Neringos gyventojus ir juridinių asmenų atstovus dalyvauti susitikime, susijusiame su žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijos rengimu. Platesnė informacija apie renginį bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

STALO TEATRAS: Eglė žalčių karalienė
spektaklis vaikams pagal senovės lietuvių mitą

Režisierė, dailininkė, aktorė - Saulė Degutytė
Kompozitorė, atlikėja - Snieguolė Dikčiūtė
Trukmė - 45 min.

Stalo teatro spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ visus kviečia prie stalo „paragauti“ senovės lietuvių papročių: burtažodžių, ritualų, „paskanauti“ gyvai atliekamų smuiko melodijų ir pyragėlių tikrų – teatre iškeptų.

Stalo teatro spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai.

2005 m. Tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje „Aitvaras“ spektaklis apdovanotas dviem prizais: už geriausią režisūrą ir išrinktas geriausiu festivalio spektakliu.

„Šis spektaklis jausmingas ir stilingas.<...>Jame, mano nuomone , absoliučiai viskas tobula.Apipavidalinimas.<...>Aktorių apranga.Daiktai. O pats nuostabiausias dalykas šiame spektaklyje- muzikos ir garsų bei mizanscenų ritminė organizacija.<...> Man net kyla netikėtų asociacijų su roko muzika, kuri veikia labai stipriai.Šamaniškai.“( Viktor Šraiman, režisierius).

„Tas spektaklis toks aiškus, skaidrus ir taip puikiai suvaidintas, kad nekyla jokių klausimų. Spektaklio energetika nedingsta ir vaidinant jį rusų kalba.“ (Arina Šepeliova, teatrologė)

Spektaklio EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ, rodyto tarptautiniame kamerinių lėlių teatrų festivalyje "Maskovskije kanikuly", Maskva, Rusija, 2007m., epizodai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Valstybinis choras „Vilnius“ – vienas brandžiausių ir pajėgiausių chorų Lietuvoje. Klausytojams suteiks gražiausias chorinės muzikos akimirkas.
Bilieto kaina – 5 Eur.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

http://www.victorpaukstelis.com/
https://www.facebook.com/victorpaukstelis
https://www.youtube.com/user/victorpaukstelis
http://en.wikipedia.org/wiki/Victor_Paukstelis
info@victorpaukstelis.com

http://www.ciurlioniofondas.lt/

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje mažiems ir dideliems duris atvers vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, dainuosime senąsias kuršių dainas, pasidarysime aitvarą ir stebuklingą sapnų gaudyklę, piešime ir tapysime kartu su dailininkais, o ilgais žiemos vakarais puikias atostogas prie jūros primins pačių iliustruota knygutė.
Visi užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Iliustruojame atostogų Kuršių nerijoje knygutę
Skirta 5–12 metų vaikams
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė.
Rugpjūčio 17 d. - Legenda apie milžinę Neringa
Rugpjūčio 18 d. – Eglė žalčių karalienė
Rugpjūčio 19 d. – Jūratė ir Kastytis

Užsiėmimų pradžia – 18 val., trukmė – 1,5 val.
Informacija tel. 8 469 53 323
Vietų skaičius ribotas.
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Atostogos pajūryje su vasariškomis dainomis a cappella

Jeigu susidomėjote šiais fantastiškos ir nepakartojamos vyrų vokalinės grupės „Quorum“ koncertu pajūryje, tikriausiai JŪS PAGALIAU ATOSTOGAUJATE!
„Quorum“ vyrai taip pat atostogauja, todėl rugpjūtį lekia į pajūrį ir kviečia visus į nepamirštamą susitikimą, kuriame gražiausios lietuviškos bei užsienio šalių dainos skambės atliekamos unikaliais šešių šaunių vyrų balsais. Jie labi myli nuostabią Lietuvos gamtą, visada pasisako už ekologiją, todėl ir muziką atlieka taip, kaip išmokė gamta – pačiais ekologiškiausiais instrumentais, savo balsais. Nepaisant to, Quorum koncerte skambanti muzika primena instrumentinės grupės skambesį.
Nepraleiskite progos - vienintelė Lietuvoje profesionali vyrų vokalinė grupė „Quorum“ dainuos a cappella gintariniame Baltijos pajūryje ir atskleis neribotas žmogaus balso galimybes.
Rugpjūčio 19 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 c-9) įvyks vasaros koncertas, tad atostogų sėkmė garantuota!
Puikių atostogų Jums linki Vitalijus Neugasimovas, Marius Turlajus, Dainotas Varnas, Gintautas Skliutas, Romanas Savickas ir Šarūnas Navickas – QUORUM.
https://www.youtube.com/watch?v=UHZCRgGjvek

https://www.youtube.com/watch?v=09AkGbS5zyY&list=RD09AkGbS5zyY

https://www.youtube.com/watch?v=suPX9nlttw0

https://www.youtube.com/watch?v=CoybDq0eHaI

https://www.youtube.com/watch?v=lzaz5cwGYH8

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Kviečiame visus rugpjūčio 23 d. (antradienį) 17 val.
į Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salę (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė)
paminėti Baltijos kelią, prisiminti tragišką tremtinių likimą ir
simboliškai apkabinti Kuršių neriją stebint filmų retrospektyvą
„Apkabinkime Kuršių neriją“,
kurią pristatys pats autorius režisierius ir operatorius Arvydas Barysas.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Valstybinis Vilniaus kvartetas
XVIII Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis
KURŠIŲ NERIJA 2016

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė).
Bilieto kaina – 10 Eur.
http://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/festivaliai/kamer...

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) nuo 10:30 iki 13:30 bei nuo 15:00 iki 17:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 10:30 iki 13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) 10:30-12:15, 14:40-16:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. (šeštadienį) 10:30-13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) nuo 10:30 iki 13:30 bei nuo 15:00 iki 17:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 10:30 iki 13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) 10:30-12:15, 14:40-16:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. (šeštadienį) 10:30-13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Juodkrantėje (Neringa) vyks IX-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame visus, kurie myli liaudies dainą, muziką, gamtą, keliones, Juodkrantėje pasitikti vėjo dainomis skambantį, rudens sezoną.

Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu. ,,Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.

„Pūsk, vėjuži!“ – dar vienas pagarbos ženklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, Lietuvių kalbos seminaro vadovui, tautosakos rinkėjui Martynui Liudvikui Rėzai. Šventė skatina vietos bendruomenę, šventės svečius atsigręžti į Kuršių nerijoje gimusių ar kadaise čia dirbusių žmonių kultūrinį palikimą ir jį branginti.

Minėdami M. L. Rėzos 240-ąsias gimino metines ir jo nuopelnus kultūrai, 2016 m. 9 -oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ sukvies folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos bei pirmą kartą iš užsienio.
Šventę užpildys etnokultūrinių renginių pynę Juodkrantėje. Skatina didesnį gyventojų aktyvumą, domėjimąsi itin turtinga Juodkrantės, visos Kuršių nerijos bei Mažosios Lietuvos istorija, etnografija, etnokultūra. Šventės metu sudaryta galimybė miesto bendruomenei, šventės svečiams išgirsti, išvysti Mažosios (Prūsų) Lietuvos meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Per etnokultūrą raginame vietos bendruomenę, plačiąją visuomenę atsigręžti į Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Kuršių nerijos kultūrinį-istorinį paveldą (nematerialųjį bei nekilnojamąjį) – jį pažinti, branginti ir saugoti.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Juodkrantėje (Neringa) vyks IX-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame visus, kurie myli liaudies dainą, muziką, gamtą, keliones, Juodkrantėje pasitikti vėjo dainomis skambantį, rudens sezoną.

Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu. ,,Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.

„Pūsk, vėjuži!“ – dar vienas pagarbos ženklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, Lietuvių kalbos seminaro vadovui, tautosakos rinkėjui Martynui Liudvikui Rėzai. Šventė skatina vietos bendruomenę, šventės svečius atsigręžti į Kuršių nerijoje gimusių ar kadaise čia dirbusių žmonių kultūrinį palikimą ir jį branginti.

Minėdami M. L. Rėzos 240-ąsias gimino metines ir jo nuopelnus kultūrai, 2016 m. 9 -oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ sukvies folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos bei pirmą kartą iš užsienio.
Šventę užpildys etnokultūrinių renginių pynę Juodkrantėje. Skatina didesnį gyventojų aktyvumą, domėjimąsi itin turtinga Juodkrantės, visos Kuršių nerijos bei Mažosios Lietuvos istorija, etnografija, etnokultūra. Šventės metu sudaryta galimybė miesto bendruomenei, šventės svečiams išgirsti, išvysti Mažosios (Prūsų) Lietuvos meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Per etnokultūrą raginame vietos bendruomenę, plačiąją visuomenę atsigręžti į Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Kuršių nerijos kultūrinį-istorinį paveldą (nematerialųjį bei nekilnojamąjį) – jį pažinti, branginti ir saugoti.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 30 d. (antradienį) nuo 13 val. Juodkrantėje (adresu L. Rėzos g. 8) kviečia Neringos gyventojus į parengtos Vietos plėtros strategijos pristatymo renginį. Platesnė informacija apie renginį ir darbotvarkė bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Rugsėjo 1d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Futbolo turnyras Juodkrantėje

Rugsėjo 10 d. įvyks tradicinis futbolo turnyras „ŽVEJO TAUREI LAIMĖTI“.
Šiais metais dalyvauti turnyre panoro 10 komandų. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles. Varžybų pradžia 11 val. Kviečiame palaikyti komandas iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Neringos ir Kaliningrado.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Nyki vietovė, skurdžios žemės ruožas, „Prūsijos Sachara“ – šitaip būdavo atsiliepiama apie Kuršių neriją XIX amžiuje. Bet vėliau, XIX a. pabaigoje, šis kraštas ėmė garsėti vasarų gaivumu, gamtos grožiu ir nuošalumu, kupinu ramybės.
Kuršių neriją išgarsino ir tebegarsina rašytojai ir kiti menninkai. Jų centras buvo nedidelis žvejų kaimelis Nida, kurioje vėliau įsikūrė menininkų kolonija.
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą į šį nuošalų kampelį ėmė traukti garsūs dailininkai, iš kurių lūpų vis daugiau kitų menininkų ir intelektualų išgirsdavo apie šį nepaprastą kraštą. Ten vyko įdomus gyvenimas, nors nebuvo nei prabangos, nei komforto. To ir reikėjo keliauninkams, norėjusiems laikinai pabėgti nuo civilizacijos.
Prieš 100 metų, 1914-aisiais, tuometės Rytų Prūsijos sostinėje Karaliaučiuje įvyko pirmoji didelė Nidos dailininkų paroda. Garsas apie Nidą greitai sklido, – taip vėliau savo atsiminimuose rašė vienas dailininkas. Pirmieji pokario metai buvo labai sunkūs, tada niekas per atostogas negalėjo vykti į tolimas keliones. Bet XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Nida tapo plačiai žinoma. Kai 1930 metais Nobelio premijos laureatas Tomas Manas ten pasistatė vasarnamį, kas yra Nida, tapo žinoma visur. Po Antrojo pasaulinio karo Nidos menininkų kolonijos gyvenimas nutrūko. Bet mūsų laikais menininkai vėl tai atranda.
Šiame filme įvairiomis priemonėmis ir būdais stengiamasi sukurti senosios dailininkų kolonijos Nidoje gyvavimo įspūdį. Dokumentai, pasakojimai, vaidybinės scenos rodo tenykštį dailininkų gyvenimą ir darbą taip, kaip visa tai po gabalėlį galima aptikti autobiografiniuose šaltiniuose.

Dr. Jörn Barfod

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Europos paveldo dienos Neringoje
2016 09 14

2016 m. rugsėjo 16-18 dienomis visoje Lietuvoje vyks Europos paveldo dienos. Jos vyksta tradiciškai trečiąjį rudens savaitgalį. Šia iniciatyva, atsižvelgiant į kiekvienais metais pasirenkamą temą, norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes ir išsaugojimo svarbą. 2016-ųjų metų Europos paveldo dienų tema - „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Neringoje Europos paveldo renginiai šiais metais prasidės jau rugsėjo 14 d.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti Europos paveldo dienų renginiuose.
EUROPOS PAVELDO DIENŲ RENGINIAI NERINGOJE

2016 m. rugsėjo 14 d.
19:00 val. Paveldo dienos Eduardo Jonušo namuose.
Filmo peržiūra apie šviesaus atminimo menininko Eduardo Jonušo kūrybą, vėtrunges, laivus ir krikštus. Po peržiūros - diskusija, kokios paveldo vertybės Kuršių nerijoje yra saugojamos ir kokia šių vertybių perspektyva.
Vieta: Eduardo Jonušo namai, E. A. Jonušo g. 1, Neringa
Organizatorius: VšĮ Eduardo Jonušo namai ir Neringos muziejai (Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, Kuršių nerijos istorijos muziejus ir Nidos žvejo etnografinė sodyba),
Kontaktinis asmuo Lina Motuzienė, tel. 8-469-52260, lina@neringosmuziejai.lt

rugsėjo 15 d.

13:00 val. Edukacinis užsiėmimas „Asmenybių pėdsakai Nidoje ir jų atminimo įamžinimas“. Neringos gimnazijos moksleiviai pristato Kuvertų namo istoriją, aplankomos ir tvarkomos Nidos kopų apželdintojų kapinės. Dalyvauja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus atstovai.
Vieta: Neringos gimnazija, G. D. Kuverto g. 12; Nidos kopų apželdintojų kapinės, G. D. Kuverto g. 16;
Organizatorius: Neringos gimnazijos istorijos mokytojas Mindaugas Janukonis, tel. +370 611 15144, mindaugasjanukonis @yahoo.com

Rugsėjo 17 d.

11:00 val. Ekskursija „Juodkrantės vilos – buvusio kurorto atspindžiai“
Vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS
POKALBIS „DVARŲ KULTŪROS ATSPINDŽIAI MINIATIŪRŲ MUZIEJAUS EKSPOZICIJOSE“
LDM Miniatiūrų muziejus, L. Rėzos g. 3, 93101 Juodkrantė
2016 m. rugsėjo 18 d. 14 val.
Pokalbio metu bus aptariami ryškiausi dvarų kultūrą atspindintys Miniatiūrų muziejaus eksponatai: portretinės miniatiūros, stalo puošmenos, indai, vėduoklės, biserio technika siuvinėti aksesuarai.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 m. rugsėjo 22 d. (ketvirtadienį), 19.30 val. maloniai kviečiame į Rudens lygiadienio šventę, Gintaro įlankoje, Juodkrantėje. Programoje – kompozitoriaus Lino Švirino muzika. Šventės metu, akustinių spalvų fone, ant vandens suliepsnos nendrinės skulptūros, atsisveikinsime su žiemoti iškeliaujančia saule ir paminėsime Baltų vienybės dieną.
Šių metų skulptūrų autoriai:
Arvydas Ališanka „Dvasios paukštis“
Andrius Sirtautas „Lopšys“
Martynas Gaubas „Pasaulio ašis“
Zigmundas Vilnis ir Kristine Rendeniece (Latvija) „Paukštis gėlė“

Daugiau informacijos apie skulptūras ir jų autorius: http://www.nerija.lt/lt/news/show/1260349234

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rugsėjį kviečia keliauti pėsčiomis

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginiai Neringoje pasaulinei turizmo dienai paminėti
Kasmet, rugsėjo 27 d., visame pasaulyje minima Pasaulinė turizmo diena. Šia diena siekiama paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai, pažintinės ekskursijos, žygiai.
Kviečiame į turiningą, pažintinį, kultūrinį ir sveikatingą nuotykį Neringoje!
Rugsėjo 27 d. Juodkrantėje Jūsų laukia, nemokamas apsilankymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje ir istorinėje ekspozicijoje.
L. Rėzos kultūros centre nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta iškiliai šio krašto asmenybei - Martynui Liudvikui Rėzai bei Juodkrantės istorijai.
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Darbo laikas 10:00 – 18:00 val.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Neringos savivaldybė
Thomo Manno kultūros centras
Liudviko Rėzos kultūros centras

Konferencija

Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai

2016 m. spalio 7 d.

Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

10.00 Atidarymas

10.15 Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėda) – Rėza, kaip inspiracija Rytų Prūsijos kultūros veikėjų domėjimuisi Prūsijos Lietuva

10.45 Doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė (Vilnius) – Asmenybė, dirbusi ateičiai

11.15 Dr. Liucija Citavičiūtė (Vilnius) – Rėzos rankraščiai: tarp Karaliaučiaus ir Vilniaus

11.45 - 12.00 Kavos pertraukėlė

12.00 Dr. Darius Petkūnas (Klaipėda) – Evangelikų liuteronų kunigo L. Rėzos nuopelnai Bažnyčios istorijos ir teologijos srityje

12.30 Dainora Pociūtė (Vilnius) – Europos vaizdai Prūsijos kariuomenės kapeliono M. L. Rėzos 1813-1814 m. karo žygių dienoraštyje

13.00 – 14.30 Pietūs

14.30 Doc. dr. Lina Petrošienė (Klaipėda) – Daugiakultūrės aplinkos poveikis Prūsijos lietuvių dainų melodikai: L. Rėzos kolekcija

15.00 Egidijus Bacevičius (Klaipėda) – Iliustruotasis pamario žvejų žodynėlis E. W. Berbomo laiškuose Liudvikui Martynui Rėzai

15.30 – 15.45 Kavos pertraukėlė

15.45 Dr. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėda) – Kuršo literatūros ir dailės draugija: Lietuvos tyrimai (1817-1915)

16.15 MA Darius Barasa (Klaipėda) – „Atsidavęs Bakchui ir Venerai": 1825 m. byla dėl Karklės mokytojo suspendavimo

16.45 Apibendrinimas ir diskusijos

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 11 d. 16 val. Vilniaus rotušėje, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos garbingi apdovanojimai „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai svarbiausias ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
„Auksiniai Feniksai“ bus teikiami „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“. Šiemet „Auksiniam Feniksui“ pristatyti ir į penkias garbingas nominacijas po atrankos antro turo pretenduoja daugiau nei penkiasdešimt pretendentų, kurių tarpe rajono merai, verslininkai, pramonės, verslo ir visuomeninės organizacijos, žurnalistai, vadybininkai, dvasininkai, meno kolektyvų vadovai, kultūros ir meno kūrėjai.
Apdovanojimai „Auksinis Feniksas“ šiemet bus teikiami jau penktą kartą. Šio prestižinio apdovanojimo laureatais iki šiol yra pripažinti: Labdaros ir paramos fondo „Gerasis ruonis“ įkūrėjas Gediminas Kuprevičius, UAB „Rokiškio sūris“, UAB ‚Mars Lietuva“, AB „Plungės lagūna“, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, VŠĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūnas Margelis, Anykščių kultūros centro direktorė Diana Petrokaitė, Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, Lietuvos dainų švenčių kūrėjas, dirigentas Remigijus Vilys, skulptorius Rimantas Eidėjus ir kiti asmenys svariai nusipelnę kultūros kūrimo, paramos ir sklaidos srityse.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas
Romas Matulis

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Mieli Juodkrantės gyventojai,
Siekdami suteikti informaciją apie globą, įvaikinimą ir skatinti globoti bei įvaikinti Jūsų bendruomenės narius kviečiame jus į susitikimą, kuris vyks gruodžio 7 dieną, 18 val. kultūros namuose.
Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas galime prisidėti prie laimingo vaikų gyvenimo.
Lauksime Jūsų,
Pagarbiai
GIMK SPECIALISTAI LAIMA IR DOVILĖ

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

Nuoširdžiai visus kviečiame
Š. m. gruodžio 11 d. (sekmadienį) į Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčią ,kurioje vyks Advento giesmių koncertas
„Mes laukiam, Viešpatie, Tavęs“

13.00 val. Šv. Mišios
ir vokalinio ansamblio „Neringa“ bei Neringos meno mokyklos vaikų vokalinio ansamblio „Jūrasmiltė“ koncertas.
Meno vadovė ir koncertmeistrė Rita Rušinskienė

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

Gruodžio 20 d. (antradienį) 18 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma
Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus
Juodkrantės mokinių darbų paroda
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Gruodžio 20 d. 18 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
adventinis vakaras
UŽ GIRIŲ GIRIŲ UGNELĖ DEGĖ
Maloniai kviečiame susiburti, prisiminti senuosius
advento, Kūčių, Kalėdų papročius, dainas, tikėjimus, burtus, žaidimus.
Adventinę nuotaiką dovanos
Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis
,,Aušrinė"
(vadovė Ramunė Pečiukonytė)

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

ANGELĖ STEPONAVIČIENĖ
Gimė 1945-02-14 Joniškio raj. Trumpaičių km.
Mokėsi įvairiose mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė Gruzdžiuose.
Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę.
Dirbo darželyje auklėtoja, darželio metodininke, daug metų – etninės grupės auklėtoja Šiaulių m. lopšelyje - darželyje „Varpelis“.
Sąsajos su menu labai gilios. Prasidėjo mezgimu, nėrimu. Kiek prinerta, primegzta, papuošta... Ir tik vėliau, kada įsimylėjo gintarą, liną, iš jų pradėjo papuošalus daryti. Daug laiko užėmė „gražių akmenukų“, šakų, šakelių ieškojimas, o tik po to – jų panaudojimas savo darbuose.
Prieš 15 metų susidomėjo karpiniais. Jų ažūrai įsismelkė į širdį, palietė protą, sujudino jausmus... Tuo ir pradėjo gyventi... Kas netilpo dainose, kurias Angelė dainavo, tą sudėjo į popierių... Karpiniuose vaizdai gyvi... Lauki, kol paukštelis ims giedoti....
Dalyvavo įvairiose parodose. Apdovanota įvairiausiais raštais ir diplomais.
2010 metais susidomėjo karpinių „užuolaidėlėmis“, gavo tautinio paveldo sertifikatą.
Daug metų dalyvauja respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse. Kasmet kopia profesionalumo laiptais aukštyn. 2013 metais Šiaulių apskrityje laimėjo I vietą vaizduojamosios dailės srityje.

Kūrėja angelus vaizduoja simboliškai, apibendrintai, juos atpažinti galima iš išilgintų, plazdančių siluetų bei juos gaubiančios mistinės atmosferos. Tautodailininkės kūriniai žavi kruopštumu ir smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, lietuvių liaudies dekoratyvinių motyvų pritaikymu. Autorė mėgsta naudoti žvakių motyvą, varpus, simbolizuojančius kosminę harmoniją bei Krikščionybėje laikomais Dievo balsu ir žvaigždes – šviesos, išminties ženklus. Darbuose atsispindi sakrali atmosferą, kruopščiu karpinio piešiniu perteikiamos tautinės tradicijos. Pakylėtą nuotaiką ir kompoziciją padedą sustiprinti sodrūs karpiniams parinkti fonai.

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

12 d. (ketvirtadienį) 18 val. „Atminimo laužai“ uždegami Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Bus prisimenami, pagerbiami žuvę bei nukentėję valstybės gynėjai. Esant blogoms lauko sąlygoms renginys vyks viduje.

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Kviečiame Juodkrantės bendruomenę susipažinti su parengta Gintaro įlankos detaliojo plano koncepcija. Susitikimas įvyks sausio 25 d. (trečiadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Susitikime dalyvaus plano rengėjai, Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai.
Jūsų nuomonė labai svarbi!

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Urtė Marija Burkšaitė, 8 m., „Liudvikas Rėza“
Neringos meno mokykla
Mokytoja M. Urbonavičienė

3 vieta. Domantas Lacko, 10 m., „Kuršių dainos“
Šilutės meno mokykla
Mokytoja Ž. Skirkevičienė

11-14 metų kategorijoje
1 vieta. Milana Damulevičiūtė, 11 m., „Žvejai kentė smėlio audras“
Neringa

2 vieta. Jonas Būbelis, 12 m., „Pagal L. Rėzos rinktines dainas“
Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla
Mokytoja A. Bukauskienė

3 vieta. Kotryna Jonkutė, 11 m.
Klaipėda, Dailės studija „Varsa“,
Mokytoja L. Laurinavičienė

15-18 metų kategorijoje
1 vieta. Birutė Pociūtė, 17 m., „L. Rėza“, karpinys
Klaipėda

2 vieta. Gintarė Radionovaitė, 16 m., „Karvaičiai“,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

3 vieta. Ernesta Balnytė,
Šilutės meno mokykla
Mokytojas A. Sirtautas

19 ir daugiau
1 vieta. Vilma Varžaitienė, suaugusių grupė, „L. Rėzos vaikystė“, diptikas
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius

2 vieta. Svetlana Usevičienė, suaugusių grupė, „Pašto kelias“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

3 vieta. Janina Žvaginienė, suaugusių grupė, „Esma mudu abudu“
Neringos meno mokykla,
Mokytojas A. Danilevičius

Asmeniniai (komisijos narių ir kt.) įvertinimai:

DAILININKŲ SĄJUNGA: ,,už krašto istorijos atskleidimą keramikos mene".

Marija Chramkova, 8 m., „Sodyba Karvaičiuose“
Neringos gimnazija, Jaunųjų keramikų būrelis
Mokytojas A. Danilevičius

Etnokultūrinio projekto „Ritin kalne smiltate“, skirto Liudviko Rėzos 240-sioms gimimo metinėms
Darbus vertino komisija:
Edvardas Malinauskas (tapytojas), Arūnas Sakalauskas (skulptorius), LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Daiva Ložytė (keramikė), VšĮ Eduardo Jonušo namai direktorė, muziejininkė-istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nugalėtojai:
7-10 metų kategorijoje
1 vieta. Herkus Markauskas, 10 m., „Smėlio audra Karvaičiuose“
Neringos meno mokykla
Mokytojas A. Danilevičius