Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Ketvirtadienis Gruodžio 31, 2015

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Renginio pradžia: 12/31/2015 19:00
Pabaiga: 12/31/2015 20:00

Sopranas Lina Puidokaitė muzika žavėjosi nuo pat vaikystės. Dainavimo meną pradėjo mokytis Joniškio meno mokykloje, kurioje muzikinį gyvenimą papildė koncertinė veikla, dalyvavimas festivaliuose bei įvairiuose konkursuose. Dainininkė suprato, kad savo gyvenimą nori sieti su muzika, tad dainavimo mokymąsi tęsė Šiaulių konservatorijoje. Sielai artima yra ir liaudies daina, kurios subtiliu atlikimu sužavėjusi komisiją Lina laimėjo pirmąją vietą lietuvių liaudies dainų konkurse. Baigusi Šiaulių konservatoriją Lina išvyko į Švediją, kur kalbos mokymosi studijas papildė dainavimas bažnyčios chore bei solinių kūrinių atlikimas įvairiuose koncertuose. 2010 metais Lina įstojo į Klaipėdos universitetą, kuriame studijuoja dvi specialybes: klasikinį dainavimą ir muzikos pedagogiką. Naujų muzikinių žinių sopranui suteikė klasikinio dainavimo studijos Italijos konservatorijoje, kurioje muzikantai susipažino bei pradėjo aktyviai koncertuoti. Italijoje dainininkė taip pat tobulino vaidybos įgūdžius bei koncertinį repertuarą papildė gausiais italų kompozitorių kūriniais. Linos repertuare galima rasti įvairių laikotarpių klasikinių kūrinių, tačiau labiausiai dainininkę žavi šiuolaikinės kompozicijos.

Renginio pradžia: 12/31/2015 23:30

Būgnų ir ugnies šou "PercUnia"
Nuotaikingos muzikos programa
ACDC, Michael Jackson, Queen, Bruno Mars, Safri Duo, Elvis Presley, James Brown ir kitų gerai žinomų atlikėjų kūriniai.

Penktadienis Sausio 01, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Renginio pradžia: 12/31/2015 23:30
Pabaiga: 01/01/2016 00:05

Būgnų ir ugnies šou "PercUnia"
Nuotaikingos muzikos programa
ACDC, Michael Jackson, Queen, Bruno Mars, Safri Duo, Elvis Presley, James Brown ir kitų gerai žinomų atlikėjų kūriniai.

Šeštadienis Sausio 02, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Sekmadienis Sausio 03, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Pirmadienis Sausio 04, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Antardienis Sausio 05, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Trečiadienis Sausio 06, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Ketvirtadienis Sausio 07, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Penktadienis Sausio 08, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šeštadienis Sausio 09, 2016

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Renginio pradžia: 01/09/2016 12:00
Pabaiga: 01/09/2016 14:00

Liudviko Rėzos premija - folkloro ansambliui "Giedružė"

Septintoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansambliui „Giedružė“.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui). Nuo 2009-ųjų metų teikiama premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Svarstant Neringos folkloro ansamblio „Giedružė“ kandidatūrą premijai gauti, buvo įvertintas jo indėlis puoselėjant pamario krašto etninės kultūros, žvejų papročius ir tradicijas, populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą.
Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedros Folkloro specialybės magistrės Audronės Buržinskienės vadovaujamas ansamblis įkurtas 2002-aisiais metais ir vienija 31 narį nuo 7 iki 55 metų.
Siekdamas skatinti senųjų dvasinių vertybių integravimą į šiuolaikinę visuomenę, aktyvinti Neringos kultūrinį gyvenimą, ansamblis rengia įvairias etnines programas, edukacinius mokymus suaugusiems ir vaikams, kalendorines šventes. Taip pat savo kraštą pristato įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose folkloro festivaliuose ir renginiuose. Ansamblis „Giedružė“ yra vienas iš pagrindinių Neringoje vykstančio tarptautinio folkloro festivalio „Tek saulžė ant maračių“ organizatorių.
Ansamblis yra išleidęs kompaktinę plokštelę „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“ bei sukūręs pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas atskleidžiantį vaizdo filmą „Ten ant maračių“. Svarbu tai, kad šio ansamblio repertuarą sudaro ir Martyno Liudviko Rėzos surinktos pamario krašto dainos.

Sekmadienis Sausio 10, 2016
Renginio pradžia: 12/19/2015 16:00
Pabaiga: 01/10/2016 17:00

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Pirmadienis Sausio 11, 2016
Renginio pradžia: 01/11/2016 18:00

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Antardienis Sausio 12, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Trečiadienis Sausio 13, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Renginio pradžia: 01/13/2016 08:00
Pabaiga: 01/13/2016 09:00

Kviečiame paminėti Lietuvos Laisvės gynimo 25-metį kartu.
Prisiminsime ir pagerbsime žuvusius bei nukentėjusius valstybės gynėjus.
Sausio 13–oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena. Tai pagarba, atmintis žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Prieš 25–erius metus, šaltą Sausio naktį prie Lietuvos Televizijos bokšto žuvo mūsų tautiečiai, žuvo, kad mes gyventume laisvi ir laimingi… Jie paaukojo savo jaunus gyvenimus už mūsų laisvę.

Ketvirtadienis Sausio 14, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Penktadienis Sausio 15, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Renginio pradžia: 01/15/2016 16:00

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Šeštadienis Sausio 16, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Sekmadienis Sausio 17, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Pirmadienis Sausio 18, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Antardienis Sausio 19, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Trečiadienis Sausio 20, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Ketvirtadienis Sausio 21, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Penktadienis Sausio 22, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Šeštadienis Sausio 23, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Sekmadienis Sausio 24, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Pirmadienis Sausio 25, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Antardienis Sausio 26, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Trečiadienis Sausio 27, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Ketvirtadienis Sausio 28, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Renginio pradžia: 01/28/2016 17:30
Pabaiga: 01/28/2016 18:30

Režisierė Dalia Kanclerytė ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kun. Virgilijus Poškus pristatys dokumentinį filmą „Sugrįžimas“ apie ikonas ir jų tapymą. Mums daugelį metų atrodė, kad ikonos – rusų cerkvės atributas. Tačiau Lietuvoje brolis pranciškonas Karlas Bertagninis atgaivina ikonų tapybos tradicijas.
Filmo kūrėjus patraukė ikonų tapytojų santykis su Kūrėju. Viena freskų tapytoja pasakojo, kaip ji vidumi švarinosi prieš akistatą, kai buvo pakviesta tapyti šventųjų: “Mečiau gerti ir rūkyti prieš stodama ant pastolių”,- sakė ji. Na, o ką jaučia ikonų kūrėjai, koks jų santykis su Dievu, kurio atvaizdą kuria – filmo pagrindinė gija.
“Manau, mums pavyko atverti ikonas kuriančių ir joms besimeldžiančių žmonių vidinius išgyvenimus”,- sakė D. Kanclerytė.
Kodėl ikonos sugrįžta į tikinčiųjų katalikų gyvenimus? Šiandieninius menininkus vis plačiau užvaldo tikrų šaltinių paieška, kadaise galioję šventųjų tapymo kanonai. “Ikonų jokiu būdu negali tapyti netikintis, nors ir labai talentingas žmogus. Nes pas jį neužklys tikrasis Dievo paveikslas. Nors iš tiesų niekas ir negali patvirtinti, koks jo atvaizdas būtų”,- teigė filmo kūrėja.

Penktadienis Sausio 29, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Šeštadienis Sausio 30, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Sekmadienis Sausio 31, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Pirmadienis Vasario 01, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Renginio pradžia: 02/01/2016 18:00

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Antardienis Vasario 02, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Trečiadienis Vasario 03, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Ketvirtadienis Vasario 04, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Penktadienis Vasario 05, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Šeštadienis Vasario 06, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Sekmadienis Vasario 07, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Pirmadienis Vasario 08, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Antardienis Vasario 09, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Renginio pradžia: 02/01/2016 18:00
Pabaiga: 02/09/2016 21:00

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Trečiadienis Vasario 10, 2016

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Ketvirtadienis Vasario 11, 2016
Renginio pradžia: 01/11/2016 18:00
Pabaiga: 02/11/2016 19:00

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Penktadienis Vasario 12, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Renginio pradžia: 02/12/2016 17:30

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Šeštadienis Vasario 13, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Sekmadienis Vasario 14, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Pirmadienis Vasario 15, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Renginio pradžia: 02/15/2016 18:00
Pabaiga: 02/15/2016 19:10
Antardienis Vasario 16, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Trečiadienis Vasario 17, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Ketvirtadienis Vasario 18, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Penktadienis Vasario 19, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Šeštadienis Vasario 20, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Sekmadienis Vasario 21, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Pirmadienis Vasario 22, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Antardienis Vasario 23, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Trečiadienis Vasario 24, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Ketvirtadienis Vasario 25, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Penktadienis Vasario 26, 2016

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Šeštadienis Vasario 27, 2016
Renginio pradžia: 01/15/2016 16:00
Pabaiga: 02/27/2016 12:00

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Sekmadienis Vasario 28, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Pirmadienis Vasario 29, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Antardienis Kovo 01, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Trečiadienis Kovo 02, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Ketvirtadienis Kovo 03, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Penktadienis Kovo 04, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Šeštadienis Kovo 05, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Sekmadienis Kovo 06, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Pirmadienis Kovo 07, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Renginio pradžia: 03/07/2016 18:00
Pabaiga: 03/07/2016 19:30

Švęskime Tarptautinę moters dieną ir pavasario sugrįžimą kartu!

Kovo 7 d. 18 val. kviečiame Jus į praktinį užsiėmimą: “Kasdienės veido odos priežiūros ir makiažo ypatumai”.
Taip pat pristatysime jums pavasarinės mados tendencijas ir spalvų paletę!
Užsiėmimą ves profesionali vizažistė ir įvaizdžio kūrėja Kristina Kalmykova, "Stylist.lt", įvaizdžio ir makiažo mokyklos įkūrėja.

Antardienis Kovo 08, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Trečiadienis Kovo 09, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Ketvirtadienis Kovo 10, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Penktadienis Kovo 11, 2016

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Renginio pradžia: 03/11/2016 14:00
Pabaiga: 03/11/2016 15:00

Maloniai kviečiame visus švęsti kovo 11- ąją kartu.
Šiais metais sukanka 26 metai, kai buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas, pažymėjęs nepriklausomos valstybės pradžią.
Kovo 11 d., penktadienį, 14 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) vyks koncertas „Mano Lietuva“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Šventę kurs Liudviko Rėzos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub.

Šeštadienis Kovo 12, 2016
Renginio pradžia: 02/12/2016 17:30
Pabaiga: 03/12/2016 18:00

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Pirmadienis Kovo 14, 2016
Renginio pradžia: 03/14/2016 17:00
Renginio pradžia: 03/14/2016 17:00

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Antardienis Kovo 15, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Trečiadienis Kovo 16, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Ketvirtadienis Kovo 17, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Penktadienis Kovo 18, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Renginio pradžia: 03/18/2016 11:00
Pabaiga: 03/18/2016 12:30
Šeštadienis Kovo 19, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Sekmadienis Kovo 20, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Pirmadienis Kovo 21, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Antardienis Kovo 22, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Trečiadienis Kovo 23, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Renginio pradžia: 03/23/2016 18:00
Pabaiga: 03/23/2016 19:15

Nuo 2010 metų Neringos Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos leidžiamas almanachas – trečiasis, skaitytojui į rankas jis patenka jubiliejiniais Martyno Liudviko Rėzos metais, kai pažymimas šios ryškiausios visų laikų Kuršių nerijos asmenybės 240- ąsias gimimo metines (Rėza gimęs užpustytuose Karvaičiuose, tarp šiandieninės Preilos ir Pervalkos).
Neringiškių „Dorė“ ne tik reprezentuoja Neringos savivaldybės skiriamą M. L. Rėzos premiją, kalbindama šios premijos laureatus, bet ir atveria kol kas visuomenei mažai žinomus Rėzos asmenybės, jo gyvenimo ir veiklos aspektus, atkreipia dėmesį į reikšmingiausias vietos kultūrai ir istorijai datas. Kita vis dar epizodiškai aptariama tema – tai pokarinė Neringos istorija, kurią pirmieji "Dorėje" atskleisti ėmėsi ne istorikai, o žurnalistai.
Almanacho pavadinimas „Dorė“ simbolizuoja naująją Neringos istoriją: po karo kurėnus mariose išstūmė dorės (kolektyvinei žvejybai skirti mediniai laivai su varikliais), o pasitraukus į Vakarus seniesiems nerijos gyventojams, jų vietą užėmė iš Rusijos ir Lietuvos atsikėlę naujakuriai – jų palikuonys yra šiandieniniai neringiškiai.
„Dorės“ puslapiuose pristatomi ir šiandieniniai Neringos kūrėjai – poetai, prozininkai bei vizualinių menų atstovai – neringiškiai juvelyrai.
Neringos Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos informacija

Ketvirtadienis Kovo 24, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Penktadienis Kovo 25, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Renginio pradžia: 03/25/2016 10:00
Pabaiga: 03/25/2016 13:00
Šeštadienis Kovo 26, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Sekmadienis Kovo 27, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Pirmadienis Kovo 28, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Antardienis Kovo 29, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Trečiadienis Kovo 30, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Ketvirtadienis Kovo 31, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Penktadienis Balandžio 01, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Šeštadienis Balandžio 02, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Sekmadienis Balandžio 03, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Pirmadienis Balandžio 04, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Antardienis Balandžio 05, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Renginio pradžia: 04/05/2016 18:00
Pabaiga: 04/05/2016 19:10

Prūsijos karalienės Luizės, Frydricho Vilhelmo III (valdė Prūsiją 1776–1840 m.) žmonos, 240-osios gimimo metinėms paminėti skirtas vakaras. Jame bus skaitomi legendinės valdovės laiškai.
Renginyje dalyvaus literatūrologė, knygų "Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje" ir "Nugrimzdusi Klaipėda" autorė Jovita Saulėnienė ir poetė, dailininkė, žurnalistė, Daiva Molytė – Lukauskienė.

Prūsijos valstybės neliko, bet išliko karalienės Luizės asmenybės žavesys. Amžininkams ji buvo išmintinga politikė, kovojusi dėl Prūsijos išlikimo kaip lygiavertė to meto galingiesiems monarchams Rusijos carui Aleksandrui I-ajam, imperatoriui Bonapartui Napoleonui. Ją gerbė kaip Prūsijos madoną – 10-ties vaikų motiną, išauginusią tautai ne vieną valdovą. Ji imponavo kaip tauri, aukštos moralės asmenybė. Nors karalienė Luizė gyveno tik 34 metus, ji ir šiandien minima kaip viena iškiliausių Europos moterų.

Trečiadienis Balandžio 06, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Renginio pradžia: 04/06/2016 18:00
Pabaiga: 04/06/2016 19:00

Balandžio 5, 6, 7 dienomis Neringos savivaldybės meras atsiskaito visai savivaldybės bendruomenei už praėjusių metų tarybos ir savivaldybės veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti atlikti darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 5 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos-Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)

Balandžio 6 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54).

Balandžio 7 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kuriuos norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.
(8 469) 52665.

Ketvirtadienis Balandžio 07, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Penktadienis Balandžio 08, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Šeštadienis Balandžio 09, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Sekmadienis Balandžio 10, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Pirmadienis Balandžio 11, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Antardienis Balandžio 12, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Trečiadienis Balandžio 13, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Ketvirtadienis Balandžio 14, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Penktadienis Balandžio 15, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Šeštadienis Balandžio 16, 2016

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Sekmadienis Balandžio 17, 2016
Renginio pradžia: 03/14/2016 17:00
Pabaiga: 04/17/2016 17:00
Renginio pradžia: 03/14/2016 17:00
Pabaiga: 04/17/2016 12:00

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Penktadienis Balandžio 22, 2016
Renginio pradžia: 04/22/2016 18:00

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Šeštadienis Balandžio 23, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Sekmadienis Balandžio 24, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Pirmadienis Balandžio 25, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Antardienis Balandžio 26, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Trečiadienis Balandžio 27, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Ketvirtadienis Balandžio 28, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Penktadienis Balandžio 29, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Renginio pradžia: 04/29/2016 18:00
Pabaiga: 04/29/2016 19:00

Maloniai kviečiame balandžio 29 d. (penktadienį) 18 val.
į koncertą, skirtą Motinos dienai.
Su Jumis savo kūryba nori pasidalinti grupė „Konspiracija“.
Rūta Drabulytė – kūryba, vokalas, klavišiniai.
Vaidotas Bernotavičius – bosinė gitara.
Petras Motiejauskas – elektrinė gitara.
Michailas Denisenko – perkusija.
Jūsų laukia jaukus ir šiltas vakaras!

Šeštadienis Balandžio 30, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Sekmadienis Gegužės 01, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Pirmadienis Gegužės 02, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Antardienis Gegužės 03, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Trečiadienis Gegužės 04, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Ketvirtadienis Gegužės 05, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Renginio pradžia: 05/05/2016 18:30
Pabaiga: 05/05/2016 19:30

Gegužės 05 ir 06 dienomis, Klaipėdoje ir Juodkrantėje, vyks du garso meno koncertai, simboliškai sujungiantys abu krantus. Koncertas konceptualiai žymimas simboliu “ H “ kuris nėra tariamas verbaliai, bet yra vizualinis simbolis, reiškiantis geometrinę jungtį tarp dviejų Kuršių Nerijos krantų, arba minčių eigą, besikeliant keltu tarp jų. Koncertuose vyks lauko įrašų kompozicijos, elektroninė muzika, instrumentinės ir elektroakustinės improvizacijos.
Atlikėjai
Koncerte pasirodys du šiuo metu aktyviai įvairiose šalyse grojantys kūrėjai iš Vilniaus - Gailė Gričiūtė ir Antanas Dombrovskij. Jie pradėjo groti kartu 2014, sukūrę dviejų narių grupę - “Weld Mignon” (preparuotas pianinas, kasetiniai grotuvai - Gailė Griciūtė, elektronika - Antanas Dombrovskij).
Yiorgis Sakellariou, Anglijoje gyvenantis Graikas ir jaučiantis labai artimą ryšį Lietuvai ir Klaipėdos kraštui. Jis praktikuoja skaitmeninę aplinkos garsų manipuliaciją ir atlieka savo pasirodymus tik absoliučioje tamsoje, įtraukdamas į gilią garso patirtį.
Valdas M, Klaipėdoje gyvenantis menininkas, šio renginio sumanytojas ir organizatorius. Jis kuria audiovizualines instaliacijas ir groja gyvai, naudodamas analoginę, savadarbę, bei skaitmeninę įrangą.

Daugiau informacijos renginio puslapyje :
https://www.facebook.com/events/1147430368601456/

Penktadienis Gegužės 06, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Šeštadienis Gegužės 07, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Sekmadienis Gegužės 08, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Pirmadienis Gegužės 09, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Antardienis Gegužės 10, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Trečiadienis Gegužės 11, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Ketvirtadienis Gegužės 12, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Penktadienis Gegužės 13, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Šeštadienis Gegužės 14, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Renginio pradžia: 05/14/2016 17:00
Pabaiga: 05/14/2016 17:00

Mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
fortepijono klasės moksleivių koncerto
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre

„Fortepijono garsų pavilioti...”

2016 m. gegužės 14 d.

Programa

A. Scarlatti. Sonata a- moll, K 149, L 93
M. K. Čiurlionis. Preliudas op.7, Nr. 3, h- moll.
J. Nakada. Etiudas C- dur.
Atlieka 2 pagr. Kl. mokinė Marija Viršilaitė.

J. S. Bach. Preliudas ir fuga f - moll iš GTK I t.
C. Debussy. Mergaitė lino spalvos plaukais.
S. Prokofjev. Sonata Nr. 3, a- moll
Atlieka III kl. moksleivė Lina Žutautaitė.

B. Dvarionas. Lapelis iš albumo.
S. Rachmaninoff. Etiudas-paveikslas op.39, Nr. 6, d-moll.
Atlieka IV klasės moksleivė Justė Šilaitė.

J. S. Bach. Preliudas ir fuga fis - moll iš GTK II t.
W. A. Mozart. Sonata a-moll, I d, K: 310.
F. Chopin. Etiudas op.10, Nr.4, cis-moll.
Atlieka 11 klasės moksleivė Taisija Kuščenko.

F. Chopin. Etiudas op.10, Nr. 9, f-moll.
S. Rachmaninoff. Preliudas op.23, Nr.5, g- moll.
Atlieka 10 klasės moksleivis Kliment Jaremčuk.

S. Rachmaninoff. Rusiška daina op.11, Nr. 3 iš „6 pjesių fortepijonui 4 rankoms“.
J. Brahms. Vengrų šokis Nr. 2.
Atlieka moksleivės Lina Žutautaitė ir Justė Šilaitė.

Koncertą veda Virginija Ruzgienė

Sekmadienis Gegužės 15, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Pirmadienis Gegužės 16, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Antardienis Gegužės 17, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Trečiadienis Gegužės 18, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Ketvirtadienis Gegužės 19, 2016

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Penktadienis Gegužės 20, 2016
Renginio pradžia: 04/22/2016 18:00
Pabaiga: 05/20/2016 10:01

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Renginio pradžia: 05/20/2016 17:00

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Renginio pradžia: 05/20/2016 19:00
Pabaiga: 05/20/2016 21:00

Religinės muzikos centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Liudviko Rėzos kultūros centras
š. m. gegužės 20 dieną, 19 val. Vilniuje (Didžioji g. 34) Šv. Kazimiero bažnyčioje

maloniai kviečia paminėti
MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS 240-ĄSIAS GIMIMO METINES

Įžangos žodį taria prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė

Broniaus Kutavičiaus kūrinius „Prutena“ ir „Paskutinės pagonių apeigos“ atlieka:
Renata Marcinkutė Lesieur (vargonai), Dalia Simaškaitė (smuikas), Lina Dambrauskaitė (sopranas), Saulius Auglys (varpai),
LMTA mišraus choro merginų grupė (vadovai Dainius Puišys, Gintautas Venislovas, Jurijus Kalcas, dirigento asistentas Andrius Gilys), Vilniaus valtornų kvartetas (vadovas Egidijus Stanelis). Dirigentas Jurijus Kalcas

Martyno Liudviko Rėzos tekstus skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius

Šeštadienis Gegužės 21, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Renginio pradžia: 05/21/2016 17:00
Pabaiga: 05/21/2016 18:00

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO MENŲ AKADEMIJA

2016 m. gegužės 21d. (šeštadienį), 17 val.
Juodkrantės Liudviko Rėzos Kultūros centre
Koncertuoja
Milda Vitartaitė
(fortepijonas)

Koncerte dalyvauja
Mykolas Treščenkinas

Doc. Janinos Neniškytės – Lyvens klasė

Programoje:
L. van Beethoven Sonata Op. 2 Nr. 1 f-moll
M. Ravel „Kilnūs ir sentimentalūs valsai“ Nr. 2, Nr. 7
F. Liszt Transcendentinis etiudas Nr.1
N. Paganini - F. Liszt etiudas Nr. 5
O. Chromušin „Važiavo meškos dviračiu“
M. Ravel Fokstrotas iš lyrinės fantazijos „Vaikas ir burtai“

Renginio pradžia: 05/21/2016 18:00

KVIEČIAME JUS

2016 m. gegužės 21-22 dienomis

į Sakralinės muzikos festivalį

„LAUDATE DOMINUM - 2016“

21 d. 18 val. Festivalio atidarymas, Šv. Mišios, koncertas Nidos katalikų bažnyčioje.
22 d. 12.30 val. Dalyvių prisistatymas,
13.00 val. Šv. Mišios, festivalio uždarymas Juodkrantės bažnyčioje.

Dalyvauja: Klaipėdos, Zarasų, Panevėžio, Velžio, Neringos meno kolektyvai.

Festivalio organizatoriai
Neringos gimnazija

Sekmadienis Gegužės 22, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Renginio pradžia: 05/21/2016 18:00
Pabaiga: 05/22/2016 18:00

KVIEČIAME JUS

2016 m. gegužės 21-22 dienomis

į Sakralinės muzikos festivalį

„LAUDATE DOMINUM - 2016“

21 d. 18 val. Festivalio atidarymas, Šv. Mišios, koncertas Nidos katalikų bažnyčioje.
22 d. 12.30 val. Dalyvių prisistatymas,
13.00 val. Šv. Mišios, festivalio uždarymas Juodkrantės bažnyčioje.

Dalyvauja: Klaipėdos, Zarasų, Panevėžio, Velžio, Neringos meno kolektyvai.

Festivalio organizatoriai
Neringos gimnazija

Pirmadienis Gegužės 23, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Antardienis Gegužės 24, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Renginio pradžia: 05/24/2016 15:00
Pabaiga: 05/24/2016 16:00

Onos Davidavičiūtės - Pučenios skaitymai

Trečiadienis Gegužės 25, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Ketvirtadienis Gegužės 26, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Penktadienis Gegužės 27, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Renginio pradžia: 05/27/2016 17:00
Pabaiga: 05/27/2016 19:00

2016-05-27 X-oji regioninė vaikų ir jaunimo šokių šventė "Sveika, vasara!"
Puoselėdami šokio meną, jaunimo estetinę kultūrą, siekiame ieškoti naujų laisvalaikio praleidimo formų, skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą. Įvairių regionų jaunimas gali susipažinti su unikalia Kuršių nerijos gamta, plėsti savo pažinimo akiratį, užmegzti draugystės ryšius su bendraamžiais.
Jau dešimt metų minime Vaikų gynimo dieną ir ta proga organizuojame vaikų šokių kolektyvų festivalį Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje. Atvyksta šokių kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO
LAUKO ESTRADOJE
(L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)

Gegužės 27 d. (penktadienį) 17.00 val.
Tradicinė X-oji vaikų šokių šventė
"Sveika, vasara!"
skirta Tarptautinei Vaikų gynimo dienai paminėti

2015 m. "Sveika,vasara!" http://www.lrezoskc.lt/image/tid/317

Šeštadienis Gegužės 28, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Sekmadienis Gegužės 29, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Pirmadienis Gegužės 30, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Antardienis Gegužės 31, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Trečiadienis Birželio 01, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Ketvirtadienis Birželio 02, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Penktadienis Birželio 03, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Šeštadienis Birželio 04, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Sekmadienis Birželio 05, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Pirmadienis Birželio 06, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Antardienis Birželio 07, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Trečiadienis Birželio 08, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Ketvirtadienis Birželio 09, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Penktadienis Birželio 10, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Renginio pradžia: 06/10/2016 18:00
Pabaiga: 06/10/2016 19:30
Šeštadienis Birželio 11, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Renginio pradžia: 06/11/2016 00:00

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Sekmadienis Birželio 12, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Renginio pradžia: 06/12/2016 13:00
Pabaiga: 06/12/2016 15:00

Šv. Mišios, koncertuos Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“, vadovė Bronislava Barauskienė, koncertmeisteris Arūnas Barauskas

Pirmadienis Birželio 13, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Antardienis Birželio 14, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Trečiadienis Birželio 15, 2016

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Ketvirtadienis Birželio 16, 2016
Renginio pradžia: 05/20/2016 17:00
Pabaiga: 06/16/2016 09:00

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Renginio pradžia: 06/16/2016 17:00

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Penktadienis Birželio 17, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Šeštadienis Birželio 18, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Renginio pradžia: 06/18/2016 12:00
Pabaiga: 06/18/2016 16:00
Renginio pradžia: 06/18/2016 18:00
Pabaiga: 06/18/2016 20:00

Neringos savivaldybė ir Liudviko Rėzos kultūros centras
š. m. birželio 18 dieną, 18 val.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56)

maloniai kviečia paminėti
MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS 240-ĄSIAS GIMIMO METINES

Pranešimą skaito istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėdos universitetas, BRIAI)

Broniaus Kutavičiaus „Prutena“ atlieka:
Renata Marcinkutė Lesieur (vargonai), Dalia Simaškaitė (smuikas), Saulius Auglys (varpai)

Renginį veda ir Martyno Liudviko Rėzos tekstus skaito aktorė Virginija Kochanskytė

Sekmadienis Birželio 19, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Pirmadienis Birželio 20, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Antardienis Birželio 21, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Trečiadienis Birželio 22, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Renginio pradžia: 06/22/2016 19:00
Pabaiga: 06/22/2016 20:00

Tarptautinio pianistų, stygininkų, pučiamųjų, mušamųjų instrumentalistų,
fortepijoninių duetų ir kamerinių ansamblių konkurso-festivalo "Baltijos perlai" koncertas vyks Juodkrantėje, Evangelikų liuteronų bažnyčioje 19 val.

Ketvirtadienis Birželio 23, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Renginio pradžia: 06/23/2016 17:00

2016 m. Birželio 23 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
kviečia sutikti Jonines

17.00 Istorinio Kuršių marių krovininio burinio laivo iš Drevernos sutiktuvės (Kuršių marių krantinė ties Liudviko Rėzos kultūros centro parodų sale)
17.15 Knygos „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ pristatymas. Fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. (Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė)
18.00 Joninių pasidainavimai (Kuršių marių krantinė ties Liudviko Rėzos kultūros centro parodų sale)

Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras
Dalyvauja:
LRKC Kapela „Kuršininkai“, folkloro ansamblis „Aušrinė“,
fotoalbumo „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ sudarytojas ir leidėjas Kęstutis Demereckas, laivo meistras Vaidotas Bliūdžius

Tai fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. Anot K. Demerecko, tokio medinio autentiško laivo atkūrimas Lietuvoje yra pirmas ir vienintelis. Šis laivas pastatytas pagal tikslius W.Jėgerio studijos „Der Kurische Reisekahn Maria“ brėžinius. Istorinis Kuršių marių krovininis laivas, lietuvių vadintas lietuviška vytine, vokiečių – Reisekahn (tarmiškai raizine).

Penktadienis Birželio 24, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Šeštadienis Birželio 25, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Sekmadienis Birželio 26, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Pirmadienis Birželio 27, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Renginio pradžia: 06/27/2016 17:00

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Antardienis Birželio 28, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Trečiadienis Birželio 29, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Ketvirtadienis Birželio 30, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Penktadienis Liepos 01, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Šeštadienis Liepos 02, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 07/02/2016 14:37

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Sekmadienis Liepos 03, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Pirmadienis Liepos 04, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Antardienis Liepos 05, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 07/02/2016 14:37
Pabaiga: 07/05/2016 02:00

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Trečiadienis Liepos 06, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 07/06/2016 21:00
Pabaiga: 07/06/2016 22:00
Ketvirtadienis Liepos 07, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Renginio pradžia: 06/27/2016 17:00
Pabaiga: 07/07/2016 18:00

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Penktadienis Liepos 08, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Renginio pradžia: 07/08/2016 10:00

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Renginio pradžia: 07/08/2016 18:00

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Renginio pradžia: 07/08/2016 20:00
Pabaiga: 07/08/2016 21:00

Muzikos ir ekologijos festivalis Neringoje “Nepaklusniųjų žemė”.
Braziliškais ritmais ir kaitra prisodrintas “Nieko neveikimo baras”, į kurį staiga užsuka įvairiausi personažai, kuriame nutinka netikėčiausi dalykai. Jautukas Ferdinandas, Paryžietė, Geležinė brigada – visi jie čia atrado sau vietą. Atrask ir tu...
D. Milhaud, J. Brahms, A. Schönberg, M. Mower, A. Ridout
Vytautas Sriubikis, Rimvydas Savickas, Rasa Vosyliūtė, Vytautas Mikeliūnas, Ugnė Petrauskaitė, Mindaugas Bačkus, Rokas Zubovas
Organizatorius VšĮ Impetus musicus

Šeštadienis Liepos 09, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Sekmadienis Liepos 10, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Renginio pradžia: 07/08/2016 10:00
Pabaiga: 07/10/2016 16:00

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Pirmadienis Liepos 11, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Renginio pradžia: 06/16/2016 17:00
Pabaiga: 07/11/2016 18:00

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Antardienis Liepos 12, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Renginio pradžia: 07/12/2016 16:00

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Trečiadienis Liepos 13, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Ketvirtadienis Liepos 14, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Renginio pradžia: 07/14/2016 19:00
Pabaiga: 07/14/2016 20:00

Liepos 14 d. 19 val. rašytojų Inezos Juzefos Janonės ir Onos Jautakės eilėraščių knygų "Kalavijai lemties" ir "Sekmadienį lengva nešti " bei neseniai išleidusio Romualdo Miškinio muzikinį albumą "Širdele, paklausyk" sutiktuvės.
Laukiame Jūsų !

Penktadienis Liepos 15, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Šeštadienis Liepos 16, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Sekmadienis Liepos 17, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Pirmadienis Liepos 18, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Antardienis Liepos 19, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Trečiadienis Liepos 20, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Renginio pradžia: 07/20/2016 19:00
Pabaiga: 07/20/2016 20:00

Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas (Ispanija)
Valerio Chacon (kompozitorius, gitara) ir Xenia Chacon (perkusija)
Programoje – tradicinė bei šiuolaikinė flamenko muzika

Pirmą kartą gitarą į rankas paėmęs būdamas devynerių, Valerio Chacon šiandien yra vienas ryškiausių andalūziškosios gitaros mokyklos atstovų – virtuozas, kurio gitaros skambesiui būdingas rytietiškai subtilus melodingumas. Jis atlieka tradicinę flamenko muziką, daug kuria pats.

Ketvirtadienis Liepos 21, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Renginio pradžia: 07/21/2016 17:00

1860 - 1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo du dideli viešbučiai, daug privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi vila „Monbijou“ (dabar - Juodkrantės seniūnija), kurios istorija po Antrojo pasaulinio karo. Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (pasikeitus savininkams tapusio „Hotel May“) viešbučiuose. Pirmasis vilos „Sturmhoefel“ pavadinimas „Flora“.

Penktadienis Liepos 22, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Renginio pradžia: 07/22/2016 10:00
Pabaiga: 07/22/2016 10:00
Renginio pradžia: 07/22/2016 20:00
Pabaiga: 07/22/2016 21:30

Bilieto kaina 4 eurai asmeniui

Šeštadienis Liepos 23, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Sekmadienis Liepos 24, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Pirmadienis Liepos 25, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Antardienis Liepos 26, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Renginio pradžia: 07/26/2016 20:00
Pabaiga: 07/26/2016 21:10

Dalyvauja maestro Saulius Šiaučiulis.
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje prie šermukšnio (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė).
Renginio metu bus galima įsigyti meno darbų, taip pat galėsite tiesiogiai paaukoti pinigų.
Šio koncerto metu surinktos lėšos bus skirtos VšĮ Visos Lietuvos vaikai organizacijai paremti.

Trečiadienis Liepos 27, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Renginio pradžia: 07/08/2016 18:00
Pabaiga: 07/27/2016 19:00

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Renginio pradžia: 07/27/2016 17:00

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Ketvirtadienis Liepos 28, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 07/28/2016 17:00
Pabaiga: 07/28/2016 18:35
Penktadienis Liepos 29, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 07/29/2016 19:00
Pabaiga: 07/29/2016 20:00

Liepos 29 d. (penktadienį) 19 val.
Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Garlaiviai Kuršių mariose ir Juodkrantės kurorto suklestėjimas". Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Renginys nemokamas.

Industrinės epochos simbolis – garlaiviai pakeitė žmonių prie Kuršių marių gyvenimo ritmą, kurį šimtmečius diktavo burlaiviai. XIX a. viduryje išgilinus marių farvaterį garlaiviai užtikrino reguliarų ir pakankamai greitą susisiekimą Kuršių mariomis ir Nemuno deltos vandens keliais su trimis dideliais regiono miestais – Karaliaučiumi, Tilže ir Klaipėda. Susisiekimas garlaiviais buvo ir viena iš svarbių prielaidų augti Juodkrantės kurortui.

Šeštadienis Liepos 30, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 07/30/2016 20:00
Pabaiga: 07/30/2016 21:45
Sekmadienis Liepos 31, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Pirmadienis Rugpjūčio 01, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Antardienis Rugpjūčio 02, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 08/02/2016 18:00
Pabaiga: 08/02/2016 19:05

Gaminsime stebuklingus laivelius iš pajūryje rastų pagaliukų ir kitų medžiagų. Atsineškite plastikinių pakuočių, kurios tiktų laivo gamybai ir pagaliukų, atrastų prie jūros.
Skirta 4-12 m. vaikams
Užsiėmimą veda menotyrininkė Rūta Bielevičienė
Priemonės: karšti klijai, lipalas, žirklės, peiliukas, paprasti pieštukai, kieto panaudoto popieriaus atraižos (senų plakatų, katalogų, atvirukų).
Jei namie turėsi plastikinių pakuočių, kurios tiktų laivo gamybai (nuo sūrio, dešrelių, kiaušinių)

Trečiadienis Rugpjūčio 03, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 08/03/2016 20:00
Pabaiga: 08/03/2016 21:30

18-oje ”Vasaros MEDIA studijoje” dėmesys naujausioms kino technologijoms

40 jaunųjų kinematografininkų, aktorių, šokėjų bei choreografų šiais metais jau 18-ąjį kartą susirinko kino kūrybinėse dirbtuvėse ”Vasaros MEDIA studija”. Pilnametystės sulaukęs projektas šiais metais dalyvius kviečia susipažinti su judesio kine galimybėmis bei naujausiomis technologijomis kuriant trumpametražius filmus tema ”Interaktyvus šokis kine”.

”Vasaros media studija” skirta kūrybingiausiems ir drąsiausiems jauniesiems kino kūrėjams, todėl negalime aplenkti ir naujųjų technologijų. Dalyvių dėmesį koncentruojame į inovatyviausius kino atradimus, siedami juos su aktoriaus judesiu šokyje prieš kamerą,”- projektą pristato jo vadovė kino režisierė Inesa Kurklietytė.

Į projektą dalyviai atvyko iš septynių Europos šalių – Norvegijos, Kroatijos, Rumunijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos ir Lietuvos. Stovyklos metu su jaunaisiais kūrėjais dirbo ir jų idėjas filmuose įgyvendinti padėjo dėstytojos iš Škotijos, Islandijos ir Lietuvos – ”Augmented reality” technologija dirbanti režisierė Jeannette Ginslov, choreografė ir šokio filmų režisierė Helena Jonsdottir bei choreografė Vesta Grabštaitė. Taip pat viso projekto metu dalyvius konsultavo režisierė Inesa Kurklietytė, vaizdo režisieriai Algimantas Mikutėnas, Adomas Jablonskis ir Audrius Zelenius, garso režisierius Ramūnas Jasutis bei montažo režisieriai Tomas Rugys ir Ričardas Matačius.

Kasmet vykstantį renginį organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba bei Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. Projekto partneriai – Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII), Neringos miesto savivaldybė, Nidos meno kolonija, Asociacija Meno miestas, Latvijos kultūros akademija.
„Vasaros media studija 2016“ laureatai:

Ketvirtadienis Rugpjūčio 04, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 08/04/2016 17:00
Pabaiga: 08/04/2016 18:40
Penktadienis Rugpjūčio 05, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 08/05/2016 19:00
Pabaiga: 08/05/2016 20:00

Robertas Grod gimė Lietuvoje (1991 m.), griežti violončele pradėjo nuo šešerių. Baigė B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, mokytojos J. Veiverienės klasę. Nuo 2010-ųjų studijuoja Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, N. Šahovskajos klasėje. Dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose festivaliuose ir konkursuose, yra respublikinio J. Urbos stygininkų konkurso nugalėtojas ir stipendiantas. 2012-aisiais S. Kozolupovo violončelininkų konkurse Maskvoje pelnė 1 premiją.

Eugenijus Žarskus gimė 1972 m. Ramygaloje . Mokėsi Ramygalos muzikos mokykloje ,mokytojos. Z.Sakalauskienės klasėje . Nuo 1985 m. mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, mokytojos N.Kereševičienės klasėje. Tapo respublikinių ir tarptautinio konkurso laureatu. Grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru .

1999 m. baigė bakalauro ir magistrantūros studijas Lietuvos muzikos akademijoje ,profesorės M Azizbekovos ir profesorės. B.Vainiūnaitės fortepijono klasėse ,taip pat A.Vainiūnaitės kamerinio ansamblio klasėje.

Šiuo metu dirba Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje .Dalyvavo Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos , M.Rostropovičiaus fondo , Tarptautinio T.Manno ,Vilniaus “ Kristupo vasaros “ , Tytuvėnų festivalių rengiamuose koncertuose .

Šeštadienis Rugpjūčio 06, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 08/06/2016 19:00
Pabaiga: 08/06/2016 20:19

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Sekmadienis Rugpjūčio 07, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Pirmadienis Rugpjūčio 08, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Antardienis Rugpjūčio 09, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 08/09/2016 13:00

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 9-10 d. (antradienį ir trečiadienį) nuo13 val. ((adresu L. Rėzos g. 8, Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras) kviečia Neringos gyventojus ir juridinių asmenų atstovus dalyvauti susitikime, susijusiame su žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijos rengimu. Platesnė informacija apie renginį bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

Trečiadienis Rugpjūčio 10, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Renginio pradžia: 07/12/2016 16:00
Pabaiga: 08/10/2016 10:00

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 08/09/2016 13:00
Pabaiga: 08/10/2016 15:00

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 9-10 d. (antradienį ir trečiadienį) nuo13 val. ((adresu L. Rėzos g. 8, Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras) kviečia Neringos gyventojus ir juridinių asmenų atstovus dalyvauti susitikime, susijusiame su žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijos rengimu. Platesnė informacija apie renginį bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

Renginio pradžia: 08/10/2016 18:00
Pabaiga: 08/10/2016 19:00

STALO TEATRAS: Eglė žalčių karalienė
spektaklis vaikams pagal senovės lietuvių mitą

Režisierė, dailininkė, aktorė - Saulė Degutytė
Kompozitorė, atlikėja - Snieguolė Dikčiūtė
Trukmė - 45 min.

Stalo teatro spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ visus kviečia prie stalo „paragauti“ senovės lietuvių papročių: burtažodžių, ritualų, „paskanauti“ gyvai atliekamų smuiko melodijų ir pyragėlių tikrų – teatre iškeptų.

Stalo teatro spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai.

2005 m. Tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje „Aitvaras“ spektaklis apdovanotas dviem prizais: už geriausią režisūrą ir išrinktas geriausiu festivalio spektakliu.

„Šis spektaklis jausmingas ir stilingas.<...>Jame, mano nuomone , absoliučiai viskas tobula.Apipavidalinimas.<...>Aktorių apranga.Daiktai. O pats nuostabiausias dalykas šiame spektaklyje- muzikos ir garsų bei mizanscenų ritminė organizacija.<...> Man net kyla netikėtų asociacijų su roko muzika, kuri veikia labai stipriai.Šamaniškai.“( Viktor Šraiman, režisierius).

„Tas spektaklis toks aiškus, skaidrus ir taip puikiai suvaidintas, kad nekyla jokių klausimų. Spektaklio energetika nedingsta ir vaidinant jį rusų kalba.“ (Arina Šepeliova, teatrologė)

Spektaklio EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ, rodyto tarptautiniame kamerinių lėlių teatrų festivalyje "Maskovskije kanikuly", Maskva, Rusija, 2007m., epizodai.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 11, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 08/11/2016 17:00

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/11/2016 18:00
Pabaiga: 08/11/2016 19:20
Penktadienis Rugpjūčio 12, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/12/2016 20:00
Pabaiga: 08/12/2016 21:00

Valstybinis choras „Vilnius“ – vienas brandžiausių ir pajėgiausių chorų Lietuvoje. Klausytojams suteiks gražiausias chorinės muzikos akimirkas.
Bilieto kaina – 5 Eur.

Šeštadienis Rugpjūčio 13, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Sekmadienis Rugpjūčio 14, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Pirmadienis Rugpjūčio 15, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Antardienis Rugpjūčio 16, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Trečiadienis Rugpjūčio 17, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 18, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/18/2016 18:00
Pabaiga: 08/18/2016 19:55

Rugpjūčio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Penktadienis Rugpjūčio 19, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/19/2016 18:00
Pabaiga: 08/19/2016 19:30

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje mažiems ir dideliems duris atvers vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, dainuosime senąsias kuršių dainas, pasidarysime aitvarą ir stebuklingą sapnų gaudyklę, piešime ir tapysime kartu su dailininkais, o ilgais žiemos vakarais puikias atostogas prie jūros primins pačių iliustruota knygutė.
Visi užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Iliustruojame atostogų Kuršių nerijoje knygutę
Skirta 5–12 metų vaikams
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė.
Rugpjūčio 17 d. - Legenda apie milžinę Neringa
Rugpjūčio 18 d. – Eglė žalčių karalienė
Rugpjūčio 19 d. – Jūratė ir Kastytis

Užsiėmimų pradžia – 18 val., trukmė – 1,5 val.
Informacija tel. 8 469 53 323
Vietų skaičius ribotas.
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Renginio pradžia: 08/19/2016 20:00
Pabaiga: 08/19/2016 21:10

Atostogos pajūryje su vasariškomis dainomis a cappella

Jeigu susidomėjote šiais fantastiškos ir nepakartojamos vyrų vokalinės grupės „Quorum“ koncertu pajūryje, tikriausiai JŪS PAGALIAU ATOSTOGAUJATE!
„Quorum“ vyrai taip pat atostogauja, todėl rugpjūtį lekia į pajūrį ir kviečia visus į nepamirštamą susitikimą, kuriame gražiausios lietuviškos bei užsienio šalių dainos skambės atliekamos unikaliais šešių šaunių vyrų balsais. Jie labi myli nuostabią Lietuvos gamtą, visada pasisako už ekologiją, todėl ir muziką atlieka taip, kaip išmokė gamta – pačiais ekologiškiausiais instrumentais, savo balsais. Nepaisant to, Quorum koncerte skambanti muzika primena instrumentinės grupės skambesį.
Nepraleiskite progos - vienintelė Lietuvoje profesionali vyrų vokalinė grupė „Quorum“ dainuos a cappella gintariniame Baltijos pajūryje ir atskleis neribotas žmogaus balso galimybes.
Rugpjūčio 19 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 c-9) įvyks vasaros koncertas, tad atostogų sėkmė garantuota!
Puikių atostogų Jums linki Vitalijus Neugasimovas, Marius Turlajus, Dainotas Varnas, Gintautas Skliutas, Romanas Savickas ir Šarūnas Navickas – QUORUM.
https://www.youtube.com/watch?v=UHZCRgGjvek

https://www.youtube.com/watch?v=09AkGbS5zyY&list=RD09AkGbS5zyY

https://www.youtube.com/watch?v=suPX9nlttw0

https://www.youtube.com/watch?v=CoybDq0eHaI

https://www.youtube.com/watch?v=lzaz5cwGYH8

Šeštadienis Rugpjūčio 20, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Sekmadienis Rugpjūčio 21, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Pirmadienis Rugpjūčio 22, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Antardienis Rugpjūčio 23, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/23/2016 17:00
Pabaiga: 08/23/2016 18:30

Kviečiame visus rugpjūčio 23 d. (antradienį) 17 val.
į Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salę (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė)
paminėti Baltijos kelią, prisiminti tragišką tremtinių likimą ir
simboliškai apkabinti Kuršių neriją stebint filmų retrospektyvą
„Apkabinkime Kuršių neriją“,
kurią pristatys pats autorius režisierius ir operatorius Arvydas Barysas.

Trečiadienis Rugpjūčio 24, 2016

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 25, 2016
Renginio pradžia: 06/11/2016 00:00
Pabaiga: 08/25/2016 00:00

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/25/2016 18:00
Pabaiga: 08/25/2016 19:30

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Renginio pradžia: 08/25/2016 20:00
Pabaiga: 08/25/2016 21:20

Valstybinis Vilniaus kvartetas
XVIII Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis
KURŠIŲ NERIJA 2016

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė).
Bilieto kaina – 10 Eur.
http://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/festivaliai/kamer...

Penktadienis Rugpjūčio 26, 2016

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/26/2016 10:30

Rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) nuo 10:30 iki 13:30 bei nuo 15:00 iki 17:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 10:30 iki 13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) 10:30-12:15, 14:40-16:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. (šeštadienį) 10:30-13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Renginio pradžia: 08/26/2016 12:00

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Šeštadienis Rugpjūčio 27, 2016

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/26/2016 10:30
Pabaiga: 08/27/2016 16:00

Rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) nuo 10:30 iki 13:30 bei nuo 15:00 iki 17:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 10:30 iki 13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) 10:30-12:15, 14:40-16:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. (šeštadienį) 10:30-13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Renginio pradžia: 08/27/2016 12:00

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Juodkrantėje (Neringa) vyks IX-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame visus, kurie myli liaudies dainą, muziką, gamtą, keliones, Juodkrantėje pasitikti vėjo dainomis skambantį, rudens sezoną.

Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu. ,,Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.

„Pūsk, vėjuži!“ – dar vienas pagarbos ženklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, Lietuvių kalbos seminaro vadovui, tautosakos rinkėjui Martynui Liudvikui Rėzai. Šventė skatina vietos bendruomenę, šventės svečius atsigręžti į Kuršių nerijoje gimusių ar kadaise čia dirbusių žmonių kultūrinį palikimą ir jį branginti.

Minėdami M. L. Rėzos 240-ąsias gimino metines ir jo nuopelnus kultūrai, 2016 m. 9 -oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ sukvies folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos bei pirmą kartą iš užsienio.
Šventę užpildys etnokultūrinių renginių pynę Juodkrantėje. Skatina didesnį gyventojų aktyvumą, domėjimąsi itin turtinga Juodkrantės, visos Kuršių nerijos bei Mažosios Lietuvos istorija, etnografija, etnokultūra. Šventės metu sudaryta galimybė miesto bendruomenei, šventės svečiams išgirsti, išvysti Mažosios (Prūsų) Lietuvos meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Per etnokultūrą raginame vietos bendruomenę, plačiąją visuomenę atsigręžti į Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Kuršių nerijos kultūrinį-istorinį paveldą (nematerialųjį bei nekilnojamąjį) – jį pažinti, branginti ir saugoti.

Sekmadienis Rugpjūčio 28, 2016

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/26/2016 12:00
Pabaiga: 08/28/2016 11:30

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Renginio pradžia: 08/27/2016 12:00
Pabaiga: 08/28/2016 12:00

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Juodkrantėje (Neringa) vyks IX-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame visus, kurie myli liaudies dainą, muziką, gamtą, keliones, Juodkrantėje pasitikti vėjo dainomis skambantį, rudens sezoną.

Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu. ,,Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.

„Pūsk, vėjuži!“ – dar vienas pagarbos ženklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, Lietuvių kalbos seminaro vadovui, tautosakos rinkėjui Martynui Liudvikui Rėzai. Šventė skatina vietos bendruomenę, šventės svečius atsigręžti į Kuršių nerijoje gimusių ar kadaise čia dirbusių žmonių kultūrinį palikimą ir jį branginti.

Minėdami M. L. Rėzos 240-ąsias gimino metines ir jo nuopelnus kultūrai, 2016 m. 9 -oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ sukvies folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos bei pirmą kartą iš užsienio.
Šventę užpildys etnokultūrinių renginių pynę Juodkrantėje. Skatina didesnį gyventojų aktyvumą, domėjimąsi itin turtinga Juodkrantės, visos Kuršių nerijos bei Mažosios Lietuvos istorija, etnografija, etnokultūra. Šventės metu sudaryta galimybė miesto bendruomenei, šventės svečiams išgirsti, išvysti Mažosios (Prūsų) Lietuvos meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Per etnokultūrą raginame vietos bendruomenę, plačiąją visuomenę atsigręžti į Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Kuršių nerijos kultūrinį-istorinį paveldą (nematerialųjį bei nekilnojamąjį) – jį pažinti, branginti ir saugoti.

Pirmadienis Rugpjūčio 29, 2016

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Antardienis Rugpjūčio 30, 2016

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 08/30/2016 13:00
Pabaiga: 08/30/2016 16:00

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 30 d. (antradienį) nuo 13 val. Juodkrantėje (adresu L. Rėzos g. 8) kviečia Neringos gyventojus į parengtos Vietos plėtros strategijos pristatymo renginį. Platesnė informacija apie renginį ir darbotvarkė bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

Trečiadienis Rugpjūčio 31, 2016
Renginio pradžia: 07/27/2016 17:00
Pabaiga: 08/31/2016 00:00

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Ketvirtadienis Rugsėjo 01, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Renginio pradžia: 09/01/2016 09:00

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Renginio pradžia: 09/01/2016 11:00
Pabaiga: 09/01/2016 11:30
Renginio pradžia: 09/01/2016 18:00
Pabaiga: 09/01/2016 19:30

Rugsėjo 1d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Penktadienis Rugsėjo 02, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Šeštadienis Rugsėjo 03, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Renginio pradžia: 09/03/2016 19:00
Pabaiga: 09/03/2016 20:20

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Sekmadienis Rugsėjo 04, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Pirmadienis Rugsėjo 05, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Antardienis Rugsėjo 06, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Trečiadienis Rugsėjo 07, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Ketvirtadienis Rugsėjo 08, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Penktadienis Rugsėjo 09, 2016

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Šeštadienis Rugsėjo 10, 2016
Renginio pradžia: 08/11/2016 17:00
Pabaiga: 09/10/2016 15:44

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Renginio pradžia: 09/10/2016 11:00
Pabaiga: 09/10/2016 11:00

Futbolo turnyras Juodkrantėje

Rugsėjo 10 d. įvyks tradicinis futbolo turnyras „ŽVEJO TAUREI LAIMĖTI“.
Šiais metais dalyvauti turnyre panoro 10 komandų. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles. Varžybų pradžia 11 val. Kviečiame palaikyti komandas iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Neringos ir Kaliningrado.

Renginio pradžia: 09/10/2016 16:00

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginio pradžia: 09/10/2016 19:00
Pabaiga: 09/10/2016 20:20

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Sekmadienis Rugsėjo 11, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Pirmadienis Rugsėjo 12, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Antardienis Rugsėjo 13, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Trečiadienis Rugsėjo 14, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Ketvirtadienis Rugsėjo 15, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Penktadienis Rugsėjo 16, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginio pradžia: 09/16/2016 17:00
Pabaiga: 09/16/2016 18:20

Nyki vietovė, skurdžios žemės ruožas, „Prūsijos Sachara“ – šitaip būdavo atsiliepiama apie Kuršių neriją XIX amžiuje. Bet vėliau, XIX a. pabaigoje, šis kraštas ėmė garsėti vasarų gaivumu, gamtos grožiu ir nuošalumu, kupinu ramybės.
Kuršių neriją išgarsino ir tebegarsina rašytojai ir kiti menninkai. Jų centras buvo nedidelis žvejų kaimelis Nida, kurioje vėliau įsikūrė menininkų kolonija.
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą į šį nuošalų kampelį ėmė traukti garsūs dailininkai, iš kurių lūpų vis daugiau kitų menininkų ir intelektualų išgirsdavo apie šį nepaprastą kraštą. Ten vyko įdomus gyvenimas, nors nebuvo nei prabangos, nei komforto. To ir reikėjo keliauninkams, norėjusiems laikinai pabėgti nuo civilizacijos.
Prieš 100 metų, 1914-aisiais, tuometės Rytų Prūsijos sostinėje Karaliaučiuje įvyko pirmoji didelė Nidos dailininkų paroda. Garsas apie Nidą greitai sklido, – taip vėliau savo atsiminimuose rašė vienas dailininkas. Pirmieji pokario metai buvo labai sunkūs, tada niekas per atostogas negalėjo vykti į tolimas keliones. Bet XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Nida tapo plačiai žinoma. Kai 1930 metais Nobelio premijos laureatas Tomas Manas ten pasistatė vasarnamį, kas yra Nida, tapo žinoma visur. Po Antrojo pasaulinio karo Nidos menininkų kolonijos gyvenimas nutrūko. Bet mūsų laikais menininkai vėl tai atranda.
Šiame filme įvairiomis priemonėmis ir būdais stengiamasi sukurti senosios dailininkų kolonijos Nidoje gyvavimo įspūdį. Dokumentai, pasakojimai, vaidybinės scenos rodo tenykštį dailininkų gyvenimą ir darbą taip, kaip visa tai po gabalėlį galima aptikti autobiografiniuose šaltiniuose.

Dr. Jörn Barfod

Šeštadienis Rugsėjo 17, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginio pradžia: 09/17/2016 11:00

Europos paveldo dienos Neringoje
2016 09 14

2016 m. rugsėjo 16-18 dienomis visoje Lietuvoje vyks Europos paveldo dienos. Jos vyksta tradiciškai trečiąjį rudens savaitgalį. Šia iniciatyva, atsižvelgiant į kiekvienais metais pasirenkamą temą, norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes ir išsaugojimo svarbą. 2016-ųjų metų Europos paveldo dienų tema - „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Neringoje Europos paveldo renginiai šiais metais prasidės jau rugsėjo 14 d.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti Europos paveldo dienų renginiuose.
EUROPOS PAVELDO DIENŲ RENGINIAI NERINGOJE

2016 m. rugsėjo 14 d.
19:00 val. Paveldo dienos Eduardo Jonušo namuose.
Filmo peržiūra apie šviesaus atminimo menininko Eduardo Jonušo kūrybą, vėtrunges, laivus ir krikštus. Po peržiūros - diskusija, kokios paveldo vertybės Kuršių nerijoje yra saugojamos ir kokia šių vertybių perspektyva.
Vieta: Eduardo Jonušo namai, E. A. Jonušo g. 1, Neringa
Organizatorius: VšĮ Eduardo Jonušo namai ir Neringos muziejai (Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, Kuršių nerijos istorijos muziejus ir Nidos žvejo etnografinė sodyba),
Kontaktinis asmuo Lina Motuzienė, tel. 8-469-52260, lina@neringosmuziejai.lt

rugsėjo 15 d.

13:00 val. Edukacinis užsiėmimas „Asmenybių pėdsakai Nidoje ir jų atminimo įamžinimas“. Neringos gimnazijos moksleiviai pristato Kuvertų namo istoriją, aplankomos ir tvarkomos Nidos kopų apželdintojų kapinės. Dalyvauja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus atstovai.
Vieta: Neringos gimnazija, G. D. Kuverto g. 12; Nidos kopų apželdintojų kapinės, G. D. Kuverto g. 16;
Organizatorius: Neringos gimnazijos istorijos mokytojas Mindaugas Janukonis, tel. +370 611 15144, mindaugasjanukonis @yahoo.com

Rugsėjo 17 d.

11:00 val. Ekskursija „Juodkrantės vilos – buvusio kurorto atspindžiai“
Vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8

Renginio pradžia: 09/17/2016 19:00
Pabaiga: 09/17/2016 20:25

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Sekmadienis Rugsėjo 18, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginio pradžia: 09/18/2016 14:00
Pabaiga: 09/18/2016 15:20

LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS
POKALBIS „DVARŲ KULTŪROS ATSPINDŽIAI MINIATIŪRŲ MUZIEJAUS EKSPOZICIJOSE“
LDM Miniatiūrų muziejus, L. Rėzos g. 3, 93101 Juodkrantė
2016 m. rugsėjo 18 d. 14 val.
Pokalbio metu bus aptariami ryškiausi dvarų kultūrą atspindintys Miniatiūrų muziejaus eksponatai: portretinės miniatiūros, stalo puošmenos, indai, vėduoklės, biserio technika siuvinėti aksesuarai.

Pirmadienis Rugsėjo 19, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Antardienis Rugsėjo 20, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Trečiadienis Rugsėjo 21, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Ketvirtadienis Rugsėjo 22, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginio pradžia: 09/22/2016 19:30
Pabaiga: 09/22/2016 21:00

2016 m. rugsėjo 22 d. (ketvirtadienį), 19.30 val. maloniai kviečiame į Rudens lygiadienio šventę, Gintaro įlankoje, Juodkrantėje. Programoje – kompozitoriaus Lino Švirino muzika. Šventės metu, akustinių spalvų fone, ant vandens suliepsnos nendrinės skulptūros, atsisveikinsime su žiemoti iškeliaujančia saule ir paminėsime Baltų vienybės dieną.
Šių metų skulptūrų autoriai:
Arvydas Ališanka „Dvasios paukštis“
Andrius Sirtautas „Lopšys“
Martynas Gaubas „Pasaulio ašis“
Zigmundas Vilnis ir Kristine Rendeniece (Latvija) „Paukštis gėlė“

Daugiau informacijos apie skulptūras ir jų autorius: http://www.nerija.lt/lt/news/show/1260349234

Penktadienis Rugsėjo 23, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginio pradžia: 09/23/2016 10:00
Pabaiga: 09/23/2016 12:00

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rugsėjį kviečia keliauti pėsčiomis

Šeštadienis Rugsėjo 24, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Sekmadienis Rugsėjo 25, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Pirmadienis Rugsėjo 26, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Antardienis Rugsėjo 27, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginio pradžia: 09/27/2016 10:00
Pabaiga: 09/27/2016 18:00

Renginiai Neringoje pasaulinei turizmo dienai paminėti
Kasmet, rugsėjo 27 d., visame pasaulyje minima Pasaulinė turizmo diena. Šia diena siekiama paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai, pažintinės ekskursijos, žygiai.
Kviečiame į turiningą, pažintinį, kultūrinį ir sveikatingą nuotykį Neringoje!
Rugsėjo 27 d. Juodkrantėje Jūsų laukia, nemokamas apsilankymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje ir istorinėje ekspozicijoje.
L. Rėzos kultūros centre nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta iškiliai šio krašto asmenybei - Martynui Liudvikui Rėzai bei Juodkrantės istorijai.
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Darbo laikas 10:00 – 18:00 val.

Trečiadienis Rugsėjo 28, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Ketvirtadienis Rugsėjo 29, 2016

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Penktadienis Rugsėjo 30, 2016
Renginio pradžia: 09/01/2016 09:00
Pabaiga: 09/30/2016 09:00

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Šeštadienis Spalio 01, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Sekmadienis Spalio 02, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Pirmadienis Spalio 03, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Antardienis Spalio 04, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Trečiadienis Spalio 05, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Ketvirtadienis Spalio 06, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Penktadienis Spalio 07, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Renginio pradžia: 10/07/2016 10:00
Pabaiga: 10/07/2016 20:00

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Neringos savivaldybė
Thomo Manno kultūros centras
Liudviko Rėzos kultūros centras

Konferencija

Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai

2016 m. spalio 7 d.

Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

10.00 Atidarymas

10.15 Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėda) – Rėza, kaip inspiracija Rytų Prūsijos kultūros veikėjų domėjimuisi Prūsijos Lietuva

10.45 Doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė (Vilnius) – Asmenybė, dirbusi ateičiai

11.15 Dr. Liucija Citavičiūtė (Vilnius) – Rėzos rankraščiai: tarp Karaliaučiaus ir Vilniaus

11.45 - 12.00 Kavos pertraukėlė

12.00 Dr. Darius Petkūnas (Klaipėda) – Evangelikų liuteronų kunigo L. Rėzos nuopelnai Bažnyčios istorijos ir teologijos srityje

12.30 Dainora Pociūtė (Vilnius) – Europos vaizdai Prūsijos kariuomenės kapeliono M. L. Rėzos 1813-1814 m. karo žygių dienoraštyje

13.00 – 14.30 Pietūs

14.30 Doc. dr. Lina Petrošienė (Klaipėda) – Daugiakultūrės aplinkos poveikis Prūsijos lietuvių dainų melodikai: L. Rėzos kolekcija

15.00 Egidijus Bacevičius (Klaipėda) – Iliustruotasis pamario žvejų žodynėlis E. W. Berbomo laiškuose Liudvikui Martynui Rėzai

15.30 – 15.45 Kavos pertraukėlė

15.45 Dr. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėda) – Kuršo literatūros ir dailės draugija: Lietuvos tyrimai (1817-1915)

16.15 MA Darius Barasa (Klaipėda) – „Atsidavęs Bakchui ir Venerai": 1825 m. byla dėl Karklės mokytojo suspendavimo

16.45 Apibendrinimas ir diskusijos

Šeštadienis Spalio 08, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Sekmadienis Spalio 09, 2016

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Pirmadienis Spalio 10, 2016
Renginio pradžia: 09/10/2016 16:00
Pabaiga: 10/10/2016 09:00

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Antardienis Spalio 11, 2016
Renginio pradžia: 10/11/2016 10:43

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Trečiadienis Spalio 12, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Ketvirtadienis Spalio 13, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Penktadienis Spalio 14, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Šeštadienis Spalio 15, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Sekmadienis Spalio 16, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Pirmadienis Spalio 17, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Antardienis Spalio 18, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Trečiadienis Spalio 19, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Ketvirtadienis Spalio 20, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Penktadienis Spalio 21, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Šeštadienis Spalio 22, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Sekmadienis Spalio 23, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Pirmadienis Spalio 24, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Antardienis Spalio 25, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Trečiadienis Spalio 26, 2016

Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovu, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažąjai Lietuvai. Jis – Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” valdybos narys ir Vilniaus skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos kolegijos narys, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nary sir kita. Visi jo gyvenimo takai vėl ir vėl grįžta į Mažąją Lietuvą – jai skirti ir eilėraščiai, ir straipsniai, rašoma atsiminimų knyga.
Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas. Uostamiesčiui ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siaurą senamiesčio gatvelę, arti vienas prie kito prigludusius namus, pajuntame dvelkiančią senovę, kurią paryškina dabar jau nesutinkamas tose gatvelėse vežimas. Tai ir Klaipėdos baltasis švyturys, visu grožiu iškilęs, šviečiantis, rodantis kelią žvejams. Grakštumu dvelkia jachtos, prisimenamos regatos.
Nesvetimi jo teptukui ir žvejai, ramybe, jaukumu alsuojantis žvejų kaimelis Luja (dab. Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose jo darbuose tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus marių ar kanalo krantas, kantrūs meškeriotojai.
V. Gocentas yra dalyvavęs tautodailės parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Šilutėje, Rusnėje, Juodkrantėje, Karalaučiuje, Kogalyme (Rusijos Federacija, Sibiras), surengė ir keletą asmeninių parodų.
Autorius tikisi parodos žiūrovų dėmesio ir iš anksto dėkoja, linki malonių įspūdžių keliaujant nuostabiomis Klaipėdos krašto vietovėmis.

Parodos anotacijai
panaudotas juodkrantiškės
Aldonos Balsevičienės tekstas

Surinktas turinys