Liudviko Rėzos kultūros centras

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

2014 m. sausio 1 d. sukako 300 metų, kai gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Šia proga Mažosios Lietuvos muziejus kartu su gausiu būriu partnerių parengė projektą „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“.

Nuo sausio 17 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai galės aplankyti kilnojamąją parodą, kurioje pristatoma XVIII a. Prūsija bei K. Donelaičio kūrybinis palikimas ir tuo pačiu pasižiūrėti specialiai šiai progai sukurtą filmą „K. Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“. Parodos eksponavimo metu tiek mokytojai, tiek jų ugdytiniai galės sudalyvauti kultūrinėje-edukacinėje programoje, atskleidžiančioje K. Donelaičio epochą ir jo kūrybą.

Š.m. sausio 17 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyko seminaras - praktikumas „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti“, kuriame dalyvavo Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis "Aušrinė" vadovė Ramunė Pečiukonytė.

Projekto rengėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Partneriai: Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus (Rusija), Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Rašytojo Thommo Manno memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Šilutės muziejus.

Rėmėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Vasario 2 dieną (sekmadienį) 14:00val.,
Liudviko Rėzos kultūros centre
Vyks Naj‘s susirinkimas

Susirinkimo metu aptarsime praėjusių metų įvykius ir renginius, sudarysime 2014-tųjų metų renginių ir veiklų planą ir išrinksime naują NAJS asociacijos prezidentą!

Tikimės aktyvaus visų jūsų dalyvavimo!

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Akimirkos iš audio kompaktinės plokštelės "Kitam krante" pristatymo - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/229

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Užgavėnės - paskutinė žiemos mėsėdžio diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai.
Seni žmonės sakydavo, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus.
Norite sužinoti daugiau apie užgavėnes?
Ateikite kovo 4 d. į Liudviko Rėzos kultūros centrą paklausyti etnologės Valerijos Jankūnaitės, ji papasakos kaip švęsdavo užgavėnes senovėje.

Mielos moterys,

Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia,
Vyrą meilės potvynyje paskandinus.
Moterį todėl turi mylėt kaip žemę -
Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;

Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį,
Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė,
Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę,
Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.

Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos:
Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį,
Neretai praeina saulę ir žvaigždes,
Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.
(V. Mačernis)

Su Tarptautine moters diena Jus sveikina Liudviko Rėzos kultūros centro kolektyvas

Mielos moterys,

Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia,
Vyrą meilės potvynyje paskandinus.
Moterį todėl turi mylėt kaip žemę -
Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;

Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį,
Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė,
Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę,
Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.

Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos:
Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį,
Neretai praeina saulę ir žvaigždes,
Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.
(V. Mačernis)

Su Tarptautine moters diena Jus sveikina Liudviko Rėzos kultūros centro kolektyvas

Š. m. kovo 18 d. 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė
Dokumentinis Editos Mildažytės filmas apie Algirdą Mykolą Brazauską
”Post Scriptum. Pamiršti sakiniai”

Kviečiame visus dalyvauti !

Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistų susitikimas su gyventojais Juodkrantėje

Š.m. kovo 26 d. (trečiadienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L.Rėzos g. 8)
vyks Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistų susitikimas su Neringos gyventojais.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

kovo 29 d. (šeštadienį) 10.30 val., Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia į pažintinį žygį po Juodkrantės sengirę.
Žygiuosime senaisiais pasivaikščiojimo takais, susipažinsime įvairiomis legendomis ir žymiais gamtos paminklais. Kvėpuodami grynu miško oru per 2-3 val. įveiksime apie 6 km. Reikalinga patogi avalynė ir apranga, su savimi turėti geriamo vandens ir užkandos. Susitinkame Juodkrantėje, „Gintaro įlankos stotelėje“. Žygį ves Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, kontaktinis telefonas: 8 698 88 585.
Į žygį ypač patogu atvykti viešuoju transportu:
14.15 iš Klaipėdos (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
„Smiltynė – Nida“, išlipimas stotelėje „Gintaro įlanka“ 14.27
Grįžimas iš Juodkrantės į Klaipėdą (Senoji perkėla):
„Nida – Smiltynė“, įlipimas stotelėje „Žvejų kaimelis“ 17.35

14.00 iš Nidos į Juodkrantę:
„Nida – Smiltynė“, išlipimas stotelėje „Gintaro įlanka“ 14.43
Grįžimas į Nidą iš Juodkrantės:
„Smiltynė – Nida“, įlipimas stotelėje „Žvejų kaimelis“ 18.35

Šiuo žygiu, paminėsime Pasaulinę Žemės dieną, bus primintas Juodkrantės kurortinės kul¬tū¬ros pa-vel¬das, se¬nie¬ji pa¬va¬di¬ni¬mai ir jų le¬gen¬dos.
Kai Juo¬dkran¬tė ėmė aug¬ti, šis kraš¬tas pri¬klau¬sė Ry¬tų Prū¬si¬jai. Šis žve¬jų kai¬me¬lis, kaip poil¬siui skir-ta oa¬zė, bu¬vo plė¬to¬ja¬mas XIX am¬žiaus vi¬du¬ry¬je, o XX am¬žiaus pra¬džio¬je jau bu¬vo vie¬nas gar¬siau-sių Rytp¬rū¬sių ku¬ror¬tas. XX am¬žiaus pra¬džio¬je, Juo¬dkran¬tė lyg mag¬ne¬tas trau¬kė tur¬tin¬gus vo¬kie-čius dėl vy¬ra¬vu¬sios gy¬ve¬ni¬mo fi¬lo¬so¬fi¬jos. Jau tąsyk žmo¬nės bu¬vo iš¬siil¬gę gam¬tos, ra¬mu¬mo.
Taigi ką kalbėti apie šiuos laikus, kai daugybę lai¬ko pra¬lei¬džia¬me vir¬tua¬lia¬me pa¬sau¬ly¬je... to¬dėl grį-ži¬mas į gam¬tos glė¬bį ypač ak¬tua¬lus.
Vaikščiojimo miške nauda, tiek sveiko, tiek sergančio žmogaus sveikatai, įrodyta moksliškai. Tai - sanatorija po atviru dangumi.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia kovo 22 d. 15.00 val. į rankdarbių parodą "Pavasario dvelksmas"

Š. m. kovo 22 d. Liudviko Rėzos kultūros centre įvyko rankdarbių paroda "Pavasario dvelksmas" .
Dauguma mūsų aplinkoje esančių daiktų yra pagaminti kažkieno, kažkur. Taip, buvo laikai, kai žmonės iš tiesų žinojo ir matė, kaip gimsta daiktai, pavyzdžiui, rūbas: nuo linų pasėjimo iki drabužio pasiuvimo. Dabar esame tik nedidelės daiktų gaminimo proceso dalies arba jau paties rezultato liudininkai....
Rankdarbis - dovana vaikui, mamai, draugui, visai šeimai ar sau pačiam. Jis suartina tėvus ir vaikus, kantrybę ir malonumą, idėją ir išsipildymą. Tėtis, mama, savo dukrą ar sūnų moko sukurti gražų, skanų ar tiesiog įdomų daiktą, o šie vėliau to moko savo vaikus. Taip iš kartos į kartą perduodamas šilto bendravimo malonumas, atradimo džiaugsmas ir, svarbiausia, žinojimas, kad aš tikrai galiu kurti.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš rankdarbių parodos atidarymo - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/237

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centre turėsite galimybę nuo gegužės 19 d. iki birželio 9 d. išvysti garsaus ir paslaptingo Žemaitijos menininko – tapytojo, fotografo ir muzikanto – Andriaus Miežio tapybos darbus.

Andrius Miežis gimė 1970 m. Vilniuje. Baigė architektūros studijas. Nuo 2002 metų pradėjęs gyventi viešą kūrybinį gyvenimą, surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Italijoje, JAV, Suomijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje autorius intensyviai dalyvauja tapybos pleneruose. Dažniausiai - Nidoje. Siurealistiniai tapytojo darbai išsiskiria ryškiomis spalvomis, geometrinėmis formomis bei aiškiais daiktų kontūrais. Menotyrininkas Ignas Kazakevičius dailininko darbus apibūdina kaip neįprastą lydinį, kuriame randame lyriškos vaizdo deformacijos ir minkštos tapybinės plastikos, laužytą linijinę perspektyvą ir projekciją į plokštumą, dekoratyvumą ir stilizaciją, ironiją ir švelnų groteską.

Nors šiuo metu A. Miežio pagrindinis darbas bei pragyvenimo šaltinis yra tapyba, dailininkas paauglystėje yra bandęs kurti muzikinę grupę. Vėliau, pradėjęs architektūros studijas, pamiršo muzikinės grupės kūrimo įdėjas, tačiau 1988 metais dalyvavo grupės „Antis“ šou programoje. Grupės koncertų metu scenoje tam tikrais momentais jis būdavo A. Kaušpėdo dubleris, identiškai aprengtas ir nugrimuotas. Su šia grupe ir tame pat amplua A. Miežis dalyvavo ir „Roko marše’88 - su Sąjūdžiu per Lietuvą“.

Dabar autorius daug dėmesio skira skaitmeninei kūrybai – tiek kuriant muziką, tiek - komponuojant įvairiausius skaitmeninius fotomiksus (kompiuterio įtaką galima įžvelgti ir tapybos stilistikoje). Pernai Miežis išleido savo pirmąjį skaitmeninės muzikos CD.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
LAUKO ESTRADA
(L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)
Gegužės 30 d. 17.00 val.

Tradicinė VIII-oji vaikų šokių šventė "Sveika, vasara"
skirta Tarptautinei Vaikų gynimo dienai paminėti

Dalyviai:
Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas „Gedmina”, meno vadovas Saulius Rudelis;
Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos meno mokyklos šokių kolektyvas, vadovės Lolita Olišauskienė ir Lina Farhat;
Neringos meno mokyklos šokių kolektyvas „Bangelė“, vadovė Janina Staleriūnienė.

Šventės koordinatorė Neringos meno mokyklos choreografijos skyriaus mokytoja metodininkė Janina Staleriūnienė

Rėmėjas
Neringos savivaldybė

Organizatorius
Liudviko Rėzos kultūros centras

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Gegužės 29 d. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čistyje Prudy, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) vyko tarptautinė konferencija „Literatūra be sienų“, skirta Lietuvos grožinės literatūros pradininko, poeto, kunigo Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinėms. Konferencijoje, kurią organizavo Karaliaučiaus srities istorijos ir dailės muziejus, dalyvavo Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“( vadovė Ramunė Pečiukonytė), Lietuvos, Vokietijos, Baltarusijos ir Rusijos, muziejininkai bei bibliotekininkai, Karaliaučiaus srities rašytojai bei akademinės visuomenės atstovai.
Konferencijos metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pristatė projektą „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“. Istorijos skyriaus vedėja, parodos kuratorė Zita Genienė supažindino konferencijos dalyvius su muziejaus parengta paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją“. Liudviko Rėzos kultūros centro ansamblis „Aušrinė“, vadovaujamas Ramunės Pečiukonytės, atliko meninę programą pristatančią K. Donelaičio kūrybą bei jo laikmetį.
Paroda ir meninė programa tai tik keletas projekto „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“ rezultatų. Jo metu taip pat buvo sukurtas filmas „K. Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“, parengta XVIII a. išeiginio lietuvininkės kostiumo rekonstrukcija.
Rengiant ir įgyvendinat šį projektą dalyvavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (projekto rengėjas) ir partneriai: Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus (Rusija), Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Rašytojo Thommo Manno memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Šilutės muziejus. Projekto rėmėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Š.m. birželio 8 d. sekmadienį 14 val.
LIUTERONŲ EVANGELIKŲ BAŽNYČIOJE

„POPIETĖ SU PRANCŪZŲ MUZIKA“

Programoje skambės : A.Thomas, R.Hahn,P.Viardot, Zh.B.Vekerlen, F.Poulenc, C.Debussy kūriniai.

Atliks:
Viktorija Narvidaitė, Marija Geniušaitė

Organizatorius Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/249

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Jau 20-ą kartą visus mylinčius Neringos miestą kvietė į sezono atidarymą, festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“.
Neringos kurortas garsėja savo meno kolektyvais. Jų pasirodymus buvo galima stebėti prieš pat Didįjį Nidos festivalio koncertą.

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/248

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

XVI tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis ,,Kuršių nerija 2014” vyks Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje(Pamario g. 43, Neringa), Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56, Juodkrantė), Nidos Romos katalikų bažnyčioje (Taikos g. 17, Nida) ir kt.

Organizatorius – Kamerinės muzikos studija ,,Musica Humana”.

Data: nuo 2014-07-26 iki 2014-08-15
Adresas: Pamario g. 43, Nida/ L.Rėzos g. 56, Juodkrantė/ Taikos g. 17, Nida
DAUGIAU INFORMACIJOS: www.filharmonija.lt

2014-07-29 SPEKTAKLIS VAIKAMS "BITĖ MAJA" 19.00 VAL.

,,Bitė Maja“ ( iš gyvenimo vabalėlių... )
Spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo W.Bonzelso knygą.
Mažoji bitė Maja nepanoro dirbti įprastų bitėms darbų – nešti medų, daryti vašką – ji norėjo pažinti supantį pasaulį ir žmogų. Išskridusi iš savo gimtojo avilio, Maja sutinka daug įvairių vabalų, kurie atsiliepia apie žmogų visai kitaip, nei Maja įsivaizdavo. Gyvendama viena, Maja atsiduria įvairiose situacijose – ir linksmose, ir pavojingose, tačiau didžiausias pavojus laukia jos gimtųjų namų – avilio.
Koks atrodo žmogus vabalėlių akyse, ar pavyks Majai išgelbėti savo namus – visa tai sužinosite atėję į spektaklį...
Spektaklis skirtas visai šeimai. Jame dirba trys aktoriai ir vienuolika lėlių.
Trukmė – 50 min.
Scenarijaus autorius ir režisierius – Arūnas Pakulevičius
Dailininkė – scenografė Alfreda Kazakauskaitė
Vaidina – Rita Kiškūnaitė, Eglė Vaitmonaitė, Arūnas Pakulevičius

2014-08-05 spektaklis suaugusiems "Serenada" 20 val.

Šiaulių lėlių teatras „Avilys“, vadovaujamas Arūno Pakulevičiaus, rugsėjo 8-osios vėlyvą vakarą, atslūgus „Šiaulių dienų“ renginių, skirtų miesto 770-mečiui, karštinei, suaugusius žiūrovus pakvietė į premjerą „Serenada“ (pagal Sławomiro Mrożeko pjesę). Šiaulių filharmonijos fojė publikos laukė staliukas su vyno taurėmis, o laiptų šonuose intymią šviesą skleidė žvakutės.

Vaišės, gėrimai teatre – ne naujiena. Kada nors reiks „suregistruoti“ šiuos linksmus prisiminimus… Šitaip publika nuteikiama atsipalaiduoti spektaklyje, pailsėti po dienos darbų. Suaugę žiūrovai retokai lanko lėlių teatrą, tad suprantama šiauliečių lėlininkų pastanga tokiu būdu atkreipti dėmesį į šį teatro žanrą.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Š. m. birželio 21 d. 13.00 val.
Miniatiūrų muziejaus kiemelyje, L.Rėzos g.3, Juodkrantė
Kviečiame paklausyti Kauno folkloro ansamblio "Žaisa"
"Joninių belaukiant"

Pavasario darbai jau baigti, pats laukų žydėjimas, brandos metas. Dienos dar ilgėja, nors saulė jau pavargus, tuoj persiris per dangaus aukštumas. Vieną gražiausių vasarvidžio dienų, kai žemė ilsisi po dalgio dar nepaliestu žolynų kilimu, švenčiama ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė. Pagal baltišką tradiciją ši diena dar vadinama Rasos švente arba Kupolinėmis. Katalikų Bažnyčios liturgijoje tai šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė. Šiandien gražūs baltiški pavadinimai jau gerokai primiršti, tačiau Joninių laukia ir jas švenčia ne tik varduvininkai. Tai jauno ir seno, mažo ir didelio laukiama šventė

Birželio 21 d. 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia Jus į sielos dainų vakarą. Įstabią jausminę atmosferą kurs du talentingi muzikai - dainininkė Ona Kolobovaitė ir gitaros virtuozas Aurelijus Globys. Jų pietietiška programa, kurioje skambės ispaniškos, portugališkos ir kitos plačiai pasaulyje pasklidusios dainos, nepaliks nė vieno abejingo.

Ilgesingo portugališkojo fado neįmanoma apibūdinti žodžiais - jį būtina išgirsti. Fadas siejasi su flamenku, o Ispanija ir Portugalija gitaristą A.Globį traukė nuo pat mažumės, vos išgirdus pirmąją melodiją, ji įkrito širdin visam gyvenimui:

„Dainos turi savitą temperamentą ir išgyvenimus, jas galima atlikti ilgesingai ir romantiškai arba su didele aistra. Tai, matyt, sutampa su muzikuojančio žmogaus vidumi ir būdu. Ramus, o kartu ir veržlus – toks turėtų būti kūrėjas,“ – teigia Aurelijus Globys.

Tuo ypatingas bus ir pats koncertas: du išties puikūs menininkai kviečia mus į nepakartojamą – romantišką ir aistringą - muzikinę kelionę.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Birželio 22 d. 17.00 val.

Tarptautinio festivalio „Renaissance“ žiuri narių koncertas

Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Organizatoriai: Klaipėdos universiteto tęstinių studijų instirutas, Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla, Liudviko Rėzos kultūros centras

TARPTAUTINIO KONKURSO RENAISSANCE PIANISTŲ VERTINIMO KOMISIJOS NARIAI

(Piano Jury of the International Competition Renaissance / Жюри пианистов международнoгo конкурсa Renaissance)

PIRMININKAS / CHAIRMAN / ПРЕДСЕДАТЕЛЬ

VIKTOR RIABČIKOV / ВИКТOP PЯБЧИКOB

(Rusija, Maskva / Russia, Moscow / Россия, Москвa)

NARIAI / MEMBERS / ЧЛЕНЫ ЖЮРИ

LIUBOV BORUCHZON / ЛЮБOВЬ БOPYXЗOН MOKINIAI

(Rusija, Sankt Peterburgas / Russian, Saint Petersburg / Россия, Санкт-Петербург)

RAFI HARADŽANJANS / РАФФИ ХАРАДЖАНЯН

(Latvija, Ryga / Latvia, Riga / Латвия, Рига)

VIKTOR RIABČIKOV / ВИКТOP PЯБЧИКOB

(Rusija, Maskva / Russia, Moscow / Россия, Москвa)

VLADIMIR SLOBODIAN / ВЛAДИМИP CЛOБOДЯН

(Rusija, Kaliningradas / Russia, Kaliningrad / Россия, Кaлининград)

TRUMPAI APIE KOMISIJOS NARIUS:

VIKTORAS RIABČIKOVAS / VICTOR RYABCHIKOV / ВИКТOP PЯБЧИКOB

(Rusija, Maskva / Russia, Moscow / Россия, Москвa)

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

TARPTAUTINIO FESTIVALIO ,,IMPRESIJOS“ PROGRAMA

Liepos 1 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 2 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Liepos 3 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SERGEJ LIACHNOVIČ (fortepijonas, Lietuva), IEVA OTILIJA KUPREVIČIŪTĖ (fleita, Lietuva),
LINA MARIJA DOMARKAITĖ (smuikas, Lietuva / Šveicarija)

Liepos 8 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 9 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 10 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salė ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės
ANASTASIJA GOVOROVA (fortepijonas, Lietuva / Austrija) ir SUSANA BENTO (mecosopranas, Portugalija)
MONIKA (smuikas, Lietuva / Anglija) ir URTĖ (smuikas, Lietuva) DIDŽIULYTĖS
EGLĖ URBONAVIČIŪTĖ (smuikas, Lietuva / Austrija)

Liepos 15 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 16 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 17 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SKAISTĖ KAŠĖTAITĖ (fortepijonas, Lietuva), DONATA DOMARKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)
AUŠRA VAITKUTĖ (fortepijonas, Lietuva), LEONARDAS BĖKŠA (trimitas, Lietuva)

Liepos 22 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 23 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 24 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės

Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/

INFORMACIJA folkloro šventės ,,PŪSK, VĖJUŽI”
MUGĖS DALYVIAMS

Folkloro šventė ,,Pūsk,Vėjuži” 2014 vyks, Juodkrantėje,(Neringa) rugpjūčio 23 dieną.
Kviečiame dalyvauti folkloro šventėje “Pūsk,Vėjuži” visus amatininkus, tautodailininkus, liaudies meistrus, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovus, ūkininkus prekiauti tradiciniais gaminiais – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniais, maisto produktais ir kitais etninio materialiojo paveldo gaminiais, pagamintais iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį, tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais, maisto produktais.

Mugės schema ir vietos
Mugės išdėstymo schemą ir prekybines vietas tvirtina Neringos savivaldybė.

Dalyvių registracija
Norintys dalyvauti mugėje bus registruojami nuo: Liepos 01 d. iki rugpjūčio 01 d. imtinai.
Tel. 8 (469) 53228, mob. tel. 8 620 10135.
darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 15.00 val.

Būtina turėti baltos spalvos palapinę.

Pirmumo teisė :
 Neįgaliems asmenims turintiems tautodalininkų pažymėjimus ir patiems prekiaujantiems tik savo pagamintais gaminiais (tik pateikus pažymėjimus);
 Meno mokyklų moksleiviams ir studentams prekiaujantiems savo pagamintais gaminiais (tik pateikus meno mokymo įstaigos pažymėjimą).
 Tautinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys tautinio paveldo sertifikuotais gaminiais.
 Kulinarinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys kulinarinio paveldo ir tradiciniais gaminiais.
 Liaudies meistrai, tautodailininkai turintys tautodailininko ar liaudies meistro pažymėjimus (atsižvelgiant į jo išdavimo datą); ir prekiaujantys savo darbo tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais.

Liepos 1 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultųros centre atidaroma Mažosios Lietuvos muziejaus paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Paroda skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“, kuri atskleidžia XVIII a. Prūsiją bei K. Donelaičio gyvenimą ir veiklą, kūrinių sklaidą pasaulyje bei jo atminimo įamžinimą. Mažiesiems parodos lankytojams parengti specialūs edukaciniai užsiėmimai – rašymas plunksna, dėlionės, kryžiažodžiai ir kiti kūrybiniai užsiėmimai.
Ne atsitiktinai pagrindiniai šių metų vasaros renginiai skirti K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Su Kuršių nerija K. Donelaitį sieja jo kūryboje aprašytas šiam kraštui artimas Prūsijos lietuvių gyvenimas bei čia gimęs L. Rėza, kuris pirmasis išleido jo poemą „Metai“.

Parodoje dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

TARPTAUTINIO FESTIVALIO ,,IMPRESIJOS“ PROGRAMA

Liepos 1 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 2 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Liepos 3 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SERGEJ LIACHNOVIČ (fortepijonas, Lietuva), IEVA OTILIJA KUPREVIČIŪTĖ (fleita, Lietuva),
LINA MARIJA DOMARKAITĖ (smuikas, Lietuva / Šveicarija)

Liepos 8 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 9 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 10 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salė ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės
ANASTASIJA GOVOROVA (fortepijonas, Lietuva / Austrija) ir SUSANA BENTO (mecosopranas, Portugalija)
MONIKA (smuikas, Lietuva / Anglija) ir URTĖ (smuikas, Lietuva) DIDŽIULYTĖS
EGLĖ URBONAVIČIŪTĖ (smuikas, Lietuva / Austrija)

Liepos 15 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 16 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 17 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SKAISTĖ KAŠĖTAITĖ (fortepijonas, Lietuva), DONATA DOMARKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)
AUŠRA VAITKUTĖ (fortepijonas, Lietuva), LEONARDAS BĖKŠA (trimitas, Lietuva)

Liepos 22 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 23 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 24 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės

Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/

INFORMACIJA folkloro šventės ,,PŪSK, VĖJUŽI”
MUGĖS DALYVIAMS

Folkloro šventė ,,Pūsk,Vėjuži” 2014 vyks, Juodkrantėje,(Neringa) rugpjūčio 23 dieną.
Kviečiame dalyvauti folkloro šventėje “Pūsk,Vėjuži” visus amatininkus, tautodailininkus, liaudies meistrus, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovus, ūkininkus prekiauti tradiciniais gaminiais – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniais, maisto produktais ir kitais etninio materialiojo paveldo gaminiais, pagamintais iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį, tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais, maisto produktais.

Mugės schema ir vietos
Mugės išdėstymo schemą ir prekybines vietas tvirtina Neringos savivaldybė.

Dalyvių registracija
Norintys dalyvauti mugėje bus registruojami nuo: Liepos 01 d. iki rugpjūčio 01 d. imtinai.
Tel. 8 (469) 53228, mob. tel. 8 620 10135.
darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 15.00 val.

Būtina turėti baltos spalvos palapinę.

Pirmumo teisė :
 Neįgaliems asmenims turintiems tautodalininkų pažymėjimus ir patiems prekiaujantiems tik savo pagamintais gaminiais (tik pateikus pažymėjimus);
 Meno mokyklų moksleiviams ir studentams prekiaujantiems savo pagamintais gaminiais (tik pateikus meno mokymo įstaigos pažymėjimą).
 Tautinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys tautinio paveldo sertifikuotais gaminiais.
 Kulinarinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys kulinarinio paveldo ir tradiciniais gaminiais.
 Liaudies meistrai, tautodailininkai turintys tautodailininko ar liaudies meistro pažymėjimus (atsižvelgiant į jo išdavimo datą); ir prekiaujantys savo darbo tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais.

Liepos 1 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultųros centre atidaroma Mažosios Lietuvos muziejaus paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Paroda skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“, kuri atskleidžia XVIII a. Prūsiją bei K. Donelaičio gyvenimą ir veiklą, kūrinių sklaidą pasaulyje bei jo atminimo įamžinimą. Mažiesiems parodos lankytojams parengti specialūs edukaciniai užsiėmimai – rašymas plunksna, dėlionės, kryžiažodžiai ir kiti kūrybiniai užsiėmimai.
Ne atsitiktinai pagrindiniai šių metų vasaros renginiai skirti K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Su Kuršių nerija K. Donelaitį sieja jo kūryboje aprašytas šiam kraštui artimas Prūsijos lietuvių gyvenimas bei čia gimęs L. Rėza, kuris pirmasis išleido jo poemą „Metai“.

Parodoje dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti

Liudviko Rėzos Kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Tarptautinių konkursų laureatai

Visą liepą Klaipėdoje, Juodkrantėje, Nidoje ir Palangoje skambės tarptautinių konkursų laureatų festivalis „Impresijos“, sukviesiantis pačius ryškiausius šio krašto jaunuosius talentus, kurie išvykę studijuoti į užsienį ar kitus Lietuvos miestus.

Lyg paukščiai jie suskris į Lietuvos pajūrį iš Vokietijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos, taip pat kitų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, kur tęsia savo muzikos mokslus. Iš visur laukiama atvykstančių 17-os jaunųjų muzikantų – pianistų, smuikininkų ir vienos fleitininkės.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/impresiju-...

Visi „Impresijų“ koncertai yra nemokami.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

TARPTAUTINIO FESTIVALIO ,,IMPRESIJOS“ PROGRAMA

Liepos 1 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 2 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Liepos 3 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SERGEJ LIACHNOVIČ (fortepijonas, Lietuva), IEVA OTILIJA KUPREVIČIŪTĖ (fleita, Lietuva),
LINA MARIJA DOMARKAITĖ (smuikas, Lietuva / Šveicarija)

Liepos 8 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 9 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 10 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salė ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės
ANASTASIJA GOVOROVA (fortepijonas, Lietuva / Austrija) ir SUSANA BENTO (mecosopranas, Portugalija)
MONIKA (smuikas, Lietuva / Anglija) ir URTĖ (smuikas, Lietuva) DIDŽIULYTĖS
EGLĖ URBONAVIČIŪTĖ (smuikas, Lietuva / Austrija)

Liepos 15 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 16 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 17 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SKAISTĖ KAŠĖTAITĖ (fortepijonas, Lietuva), DONATA DOMARKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)
AUŠRA VAITKUTĖ (fortepijonas, Lietuva), LEONARDAS BĖKŠA (trimitas, Lietuva)

Liepos 22 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 23 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 24 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės

Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/

INFORMACIJA folkloro šventės ,,PŪSK, VĖJUŽI”
MUGĖS DALYVIAMS

Folkloro šventė ,,Pūsk,Vėjuži” 2014 vyks, Juodkrantėje,(Neringa) rugpjūčio 23 dieną.
Kviečiame dalyvauti folkloro šventėje “Pūsk,Vėjuži” visus amatininkus, tautodailininkus, liaudies meistrus, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovus, ūkininkus prekiauti tradiciniais gaminiais – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniais, maisto produktais ir kitais etninio materialiojo paveldo gaminiais, pagamintais iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį, tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais, maisto produktais.

Mugės schema ir vietos
Mugės išdėstymo schemą ir prekybines vietas tvirtina Neringos savivaldybė.

Dalyvių registracija
Norintys dalyvauti mugėje bus registruojami nuo: Liepos 01 d. iki rugpjūčio 01 d. imtinai.
Tel. 8 (469) 53228, mob. tel. 8 620 10135.
darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 15.00 val.

Būtina turėti baltos spalvos palapinę.

Pirmumo teisė :
 Neįgaliems asmenims turintiems tautodalininkų pažymėjimus ir patiems prekiaujantiems tik savo pagamintais gaminiais (tik pateikus pažymėjimus);
 Meno mokyklų moksleiviams ir studentams prekiaujantiems savo pagamintais gaminiais (tik pateikus meno mokymo įstaigos pažymėjimą).
 Tautinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys tautinio paveldo sertifikuotais gaminiais.
 Kulinarinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys kulinarinio paveldo ir tradiciniais gaminiais.
 Liaudies meistrai, tautodailininkai turintys tautodailininko ar liaudies meistro pažymėjimus (atsižvelgiant į jo išdavimo datą); ir prekiaujantys savo darbo tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais.

Liepos 1 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultųros centre atidaroma Mažosios Lietuvos muziejaus paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Paroda skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“, kuri atskleidžia XVIII a. Prūsiją bei K. Donelaičio gyvenimą ir veiklą, kūrinių sklaidą pasaulyje bei jo atminimo įamžinimą. Mažiesiems parodos lankytojams parengti specialūs edukaciniai užsiėmimai – rašymas plunksna, dėlionės, kryžiažodžiai ir kiti kūrybiniai užsiėmimai.
Ne atsitiktinai pagrindiniai šių metų vasaros renginiai skirti K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Su Kuršių nerija K. Donelaitį sieja jo kūryboje aprašytas šiam kraštui artimas Prūsijos lietuvių gyvenimas bei čia gimęs L. Rėza, kuris pirmasis išleido jo poemą „Metai“.

Parodoje dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti

Liudviko Rėzos Kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Tarptautinių konkursų laureatai

Visą liepą Klaipėdoje, Juodkrantėje, Nidoje ir Palangoje skambės tarptautinių konkursų laureatų festivalis „Impresijos“, sukviesiantis pačius ryškiausius šio krašto jaunuosius talentus, kurie išvykę studijuoti į užsienį ar kitus Lietuvos miestus.

Lyg paukščiai jie suskris į Lietuvos pajūrį iš Vokietijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos, taip pat kitų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, kur tęsia savo muzikos mokslus. Iš visur laukiama atvykstančių 17-os jaunųjų muzikantų – pianistų, smuikininkų ir vienos fleitininkės.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/impresiju-...

Visi „Impresijų“ koncertai yra nemokami.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

TARPTAUTINIO FESTIVALIO ,,IMPRESIJOS“ PROGRAMA

Liepos 1 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 2 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Liepos 3 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SERGEJ LIACHNOVIČ (fortepijonas, Lietuva), IEVA OTILIJA KUPREVIČIŪTĖ (fleita, Lietuva),
LINA MARIJA DOMARKAITĖ (smuikas, Lietuva / Šveicarija)

Liepos 8 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 9 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 10 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salė ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės
ANASTASIJA GOVOROVA (fortepijonas, Lietuva / Austrija) ir SUSANA BENTO (mecosopranas, Portugalija)
MONIKA (smuikas, Lietuva / Anglija) ir URTĖ (smuikas, Lietuva) DIDŽIULYTĖS
EGLĖ URBONAVIČIŪTĖ (smuikas, Lietuva / Austrija)

Liepos 15 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 16 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 17 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SKAISTĖ KAŠĖTAITĖ (fortepijonas, Lietuva), DONATA DOMARKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)
AUŠRA VAITKUTĖ (fortepijonas, Lietuva), LEONARDAS BĖKŠA (trimitas, Lietuva)

Liepos 22 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 23 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 24 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės

Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/

INFORMACIJA folkloro šventės ,,PŪSK, VĖJUŽI”
MUGĖS DALYVIAMS

Folkloro šventė ,,Pūsk,Vėjuži” 2014 vyks, Juodkrantėje,(Neringa) rugpjūčio 23 dieną.
Kviečiame dalyvauti folkloro šventėje “Pūsk,Vėjuži” visus amatininkus, tautodailininkus, liaudies meistrus, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovus, ūkininkus prekiauti tradiciniais gaminiais – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniais, maisto produktais ir kitais etninio materialiojo paveldo gaminiais, pagamintais iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį, tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais, maisto produktais.

Mugės schema ir vietos
Mugės išdėstymo schemą ir prekybines vietas tvirtina Neringos savivaldybė.

Dalyvių registracija
Norintys dalyvauti mugėje bus registruojami nuo: Liepos 01 d. iki rugpjūčio 01 d. imtinai.
Tel. 8 (469) 53228, mob. tel. 8 620 10135.
darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 15.00 val.

Būtina turėti baltos spalvos palapinę.

Pirmumo teisė :
 Neįgaliems asmenims turintiems tautodalininkų pažymėjimus ir patiems prekiaujantiems tik savo pagamintais gaminiais (tik pateikus pažymėjimus);
 Meno mokyklų moksleiviams ir studentams prekiaujantiems savo pagamintais gaminiais (tik pateikus meno mokymo įstaigos pažymėjimą).
 Tautinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys tautinio paveldo sertifikuotais gaminiais.
 Kulinarinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys kulinarinio paveldo ir tradiciniais gaminiais.
 Liaudies meistrai, tautodailininkai turintys tautodailininko ar liaudies meistro pažymėjimus (atsižvelgiant į jo išdavimo datą); ir prekiaujantys savo darbo tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais.

Liepos 1 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultųros centre atidaroma Mažosios Lietuvos muziejaus paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Paroda skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“, kuri atskleidžia XVIII a. Prūsiją bei K. Donelaičio gyvenimą ir veiklą, kūrinių sklaidą pasaulyje bei jo atminimo įamžinimą. Mažiesiems parodos lankytojams parengti specialūs edukaciniai užsiėmimai – rašymas plunksna, dėlionės, kryžiažodžiai ir kiti kūrybiniai užsiėmimai.
Ne atsitiktinai pagrindiniai šių metų vasaros renginiai skirti K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Su Kuršių nerija K. Donelaitį sieja jo kūryboje aprašytas šiam kraštui artimas Prūsijos lietuvių gyvenimas bei čia gimęs L. Rėza, kuris pirmasis išleido jo poemą „Metai“.

Parodoje dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti

Liudviko Rėzos Kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Tarptautinių konkursų laureatai

Visą liepą Klaipėdoje, Juodkrantėje, Nidoje ir Palangoje skambės tarptautinių konkursų laureatų festivalis „Impresijos“, sukviesiantis pačius ryškiausius šio krašto jaunuosius talentus, kurie išvykę studijuoti į užsienį ar kitus Lietuvos miestus.

Lyg paukščiai jie suskris į Lietuvos pajūrį iš Vokietijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos, taip pat kitų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, kur tęsia savo muzikos mokslus. Iš visur laukiama atvykstančių 17-os jaunųjų muzikantų – pianistų, smuikininkų ir vienos fleitininkės.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/impresiju-...

Visi „Impresijų“ koncertai yra nemokami.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

TARPTAUTINIO FESTIVALIO ,,IMPRESIJOS“ PROGRAMA

Liepos 1 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 2 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Liepos 3 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SERGEJ LIACHNOVIČ (fortepijonas, Lietuva), IEVA OTILIJA KUPREVIČIŪTĖ (fleita, Lietuva),
LINA MARIJA DOMARKAITĖ (smuikas, Lietuva / Šveicarija)

Liepos 8 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 9 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 10 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salė ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės
ANASTASIJA GOVOROVA (fortepijonas, Lietuva / Austrija) ir SUSANA BENTO (mecosopranas, Portugalija)
MONIKA (smuikas, Lietuva / Anglija) ir URTĖ (smuikas, Lietuva) DIDŽIULYTĖS
EGLĖ URBONAVIČIŪTĖ (smuikas, Lietuva / Austrija)

Liepos 15 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 16 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 17 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SKAISTĖ KAŠĖTAITĖ (fortepijonas, Lietuva), DONATA DOMARKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)
AUŠRA VAITKUTĖ (fortepijonas, Lietuva), LEONARDAS BĖKŠA (trimitas, Lietuva)

Liepos 22 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 23 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 24 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės

Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/

INFORMACIJA folkloro šventės ,,PŪSK, VĖJUŽI”
MUGĖS DALYVIAMS

Folkloro šventė ,,Pūsk,Vėjuži” 2014 vyks, Juodkrantėje,(Neringa) rugpjūčio 23 dieną.
Kviečiame dalyvauti folkloro šventėje “Pūsk,Vėjuži” visus amatininkus, tautodailininkus, liaudies meistrus, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovus, ūkininkus prekiauti tradiciniais gaminiais – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniais, maisto produktais ir kitais etninio materialiojo paveldo gaminiais, pagamintais iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį, tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais, maisto produktais.

Mugės schema ir vietos
Mugės išdėstymo schemą ir prekybines vietas tvirtina Neringos savivaldybė.

Dalyvių registracija
Norintys dalyvauti mugėje bus registruojami nuo: Liepos 01 d. iki rugpjūčio 01 d. imtinai.
Tel. 8 (469) 53228, mob. tel. 8 620 10135.
darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 15.00 val.

Būtina turėti baltos spalvos palapinę.

Pirmumo teisė :
 Neįgaliems asmenims turintiems tautodalininkų pažymėjimus ir patiems prekiaujantiems tik savo pagamintais gaminiais (tik pateikus pažymėjimus);
 Meno mokyklų moksleiviams ir studentams prekiaujantiems savo pagamintais gaminiais (tik pateikus meno mokymo įstaigos pažymėjimą).
 Tautinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys tautinio paveldo sertifikuotais gaminiais.
 Kulinarinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys kulinarinio paveldo ir tradiciniais gaminiais.
 Liaudies meistrai, tautodailininkai turintys tautodailininko ar liaudies meistro pažymėjimus (atsižvelgiant į jo išdavimo datą); ir prekiaujantys savo darbo tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais.

Liepos 1 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultųros centre atidaroma Mažosios Lietuvos muziejaus paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Paroda skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“, kuri atskleidžia XVIII a. Prūsiją bei K. Donelaičio gyvenimą ir veiklą, kūrinių sklaidą pasaulyje bei jo atminimo įamžinimą. Mažiesiems parodos lankytojams parengti specialūs edukaciniai užsiėmimai – rašymas plunksna, dėlionės, kryžiažodžiai ir kiti kūrybiniai užsiėmimai.
Ne atsitiktinai pagrindiniai šių metų vasaros renginiai skirti K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Su Kuršių nerija K. Donelaitį sieja jo kūryboje aprašytas šiam kraštui artimas Prūsijos lietuvių gyvenimas bei čia gimęs L. Rėza, kuris pirmasis išleido jo poemą „Metai“.

Parodoje dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti

Liudviko Rėzos Kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Tarptautinių konkursų laureatai

Visą liepą Klaipėdoje, Juodkrantėje, Nidoje ir Palangoje skambės tarptautinių konkursų laureatų festivalis „Impresijos“, sukviesiantis pačius ryškiausius šio krašto jaunuosius talentus, kurie išvykę studijuoti į užsienį ar kitus Lietuvos miestus.

Lyg paukščiai jie suskris į Lietuvos pajūrį iš Vokietijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos, taip pat kitų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, kur tęsia savo muzikos mokslus. Iš visur laukiama atvykstančių 17-os jaunųjų muzikantų – pianistų, smuikininkų ir vienos fleitininkės.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/impresiju-...

Visi „Impresijų“ koncertai yra nemokami.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

TARPTAUTINIO FESTIVALIO ,,IMPRESIJOS“ PROGRAMA

Liepos 1 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 2 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Liepos 3 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SERGEJ LIACHNOVIČ (fortepijonas, Lietuva), IEVA OTILIJA KUPREVIČIŪTĖ (fleita, Lietuva),
LINA MARIJA DOMARKAITĖ (smuikas, Lietuva / Šveicarija)

Liepos 8 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 9 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 10 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salė ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės
ANASTASIJA GOVOROVA (fortepijonas, Lietuva / Austrija) ir SUSANA BENTO (mecosopranas, Portugalija)
MONIKA (smuikas, Lietuva / Anglija) ir URTĖ (smuikas, Lietuva) DIDŽIULYTĖS
EGLĖ URBONAVIČIŪTĖ (smuikas, Lietuva / Austrija)

Liepos 15 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 16 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 17 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatai
SKAISTĖ KAŠĖTAITĖ (fortepijonas, Lietuva), DONATA DOMARKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)
AUŠRA VAITKUTĖ (fortepijonas, Lietuva), LEONARDAS BĖKŠA (trimitas, Lietuva)

Liepos 22 d. (antradienis) 18.00 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Liepos 23 d. (trečiadienis) 18.00 val. L. Rėzos Kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Liepos 24 d. (ketvirtadienis) 18.30 val. Palangos Kultūros centro koncertų salėje ,,Kurhauzas“ (Birutės al. 34A, Palanga)
Tarptautinių konkursų laureatės

Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/

INFORMACIJA folkloro šventės ,,PŪSK, VĖJUŽI”
MUGĖS DALYVIAMS

Folkloro šventė ,,Pūsk,Vėjuži” 2014 vyks, Juodkrantėje,(Neringa) rugpjūčio 23 dieną.
Kviečiame dalyvauti folkloro šventėje “Pūsk,Vėjuži” visus amatininkus, tautodailininkus, liaudies meistrus, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovus, ūkininkus prekiauti tradiciniais gaminiais – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniais, maisto produktais ir kitais etninio materialiojo paveldo gaminiais, pagamintais iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį, tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais, maisto produktais.

Mugės schema ir vietos
Mugės išdėstymo schemą ir prekybines vietas tvirtina Neringos savivaldybė.

Dalyvių registracija
Norintys dalyvauti mugėje bus registruojami nuo: Liepos 01 d. iki rugpjūčio 01 d. imtinai.
Tel. 8 (469) 53228, mob. tel. 8 620 10135.
darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 15.00 val.

Būtina turėti baltos spalvos palapinę.

Pirmumo teisė :
 Neįgaliems asmenims turintiems tautodalininkų pažymėjimus ir patiems prekiaujantiems tik savo pagamintais gaminiais (tik pateikus pažymėjimus);
 Meno mokyklų moksleiviams ir studentams prekiaujantiems savo pagamintais gaminiais (tik pateikus meno mokymo įstaigos pažymėjimą).
 Tautinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys tautinio paveldo sertifikuotais gaminiais.
 Kulinarinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai ir prekiaujantys kulinarinio paveldo ir tradiciniais gaminiais.
 Liaudies meistrai, tautodailininkai turintys tautodailininko ar liaudies meistro pažymėjimus (atsižvelgiant į jo išdavimo datą); ir prekiaujantys savo darbo tautodailės ir dailiųjų amatų gaminiais.