Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Sekmadienis Rugsėjo 01, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Pirmadienis Rugsėjo 02, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Antardienis Rugsėjo 03, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Trečiadienis Rugsėjo 04, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Ketvirtadienis Rugsėjo 05, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Penktadienis Rugsėjo 06, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Šeštadienis Rugsėjo 07, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Sekmadienis Rugsėjo 08, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Pirmadienis Rugsėjo 09, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Antardienis Rugsėjo 10, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Trečiadienis Rugsėjo 11, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Ketvirtadienis Rugsėjo 12, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Penktadienis Rugsėjo 13, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Renginio pradžia: 07/31/2013 18:00
Pabaiga: 09/13/2013 18:00

Vasaros kino vakarai LDM Miniatūrų muziejuje

Iki 2013 m. rugsėjo 13 d., kiekvieną penktadienį, 18 val. Miniatūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė) vyks Vasaros kino vakarai, kuriuose bus rodomi filmai apie dailininkus iš ciklo „Menininkų portretai“ (autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius).
Vakare, rugpjūčio 2 d. 18 val., filmą apie dailininkus Arvydą ir Gražiną Každailius pristatys dailininkas Saulius Ikamas.
Renginys nemokamas

www.ldm.lt

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Sekmadienis Rugsėjo 15, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Pirmadienis Rugsėjo 16, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Renginio pradžia: 08/27/2013 09:00
Pabaiga: 09/16/2013 09:00

Tautodailininko Ričardo Grekavičiaus metalinių kryžių paroda "KRYŽDIRBYSTĖ"

Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 16 dienos

Maloniai kviečiame apsilankyti

Renginio pradžia: 09/16/2013 18:00

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Antardienis Rugsėjo 17, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Trečiadienis Rugsėjo 18, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Ketvirtadienis Rugsėjo 19, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Renginio pradžia: 09/19/2013 09:00

„Lyderystės vaidmuo kultūros darbuotojų veiklos efektyvumui“ (Lektorė D. Lipinskienė)

Rugsėjo 19-20 d. Liudviko Rėzos kultūros centre

Penktadienis Rugsėjo 20, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

Renginio pradžia: 07/10/2013 09:40
Pabaiga: 09/20/2013 18:00

LDM MINIATIŪRŲ MUZIEJUJE JUODKRANTĖJE ATIDARYTA PARODA
„SUSIPAŽINKIME: MENO PAŽINIMO CENTRAS“

Paroda „Susipažinkime: Meno pažinimo centras“ pristato jau 25 metus Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiantį Meno pažinimo centrą.
Prano Domšaičio galerijos edukacinio darbo formos ir būdai per 25 metus nuolat keitėsi. Prasidėjęs nuo kelių užsiėmimų ir nedidelės mokomosios ekspozicijos, ilgą laiką buvęs tik papildoma galerijos veiklos sritimi, šiuo metu Meno pažinimo centras tapo bene svarbiausiu faktoriumi, pritraukiančiu įvairias visuomenės grupes į muziejų. Šiandien Meno pažinimo centras įsikūręs pirmajame Prano Domšaičio galerijos aukšte, specialiai įrengtose patalpose, kuriose užtenka vietos ir lektoriumui, ir dirbtuvėms, ir vaikų, jaunimo bei pedagogų kūrybos parodoms.
Parodoje pristatome tris Meno pažinimo centro veiklos sritis.

Edukacinis projektas „Žvilgsnis į Kuršių neriją“
Jau penkti metai Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje Prano Domšaičio galerijos muziejininkai įgyvendina edukacinius projektus Kuršių nerijos moksleiviams ir jaunimui, kuriuos nuolat remia Neringos savivaldybė. Šiemet surengėme piešinių konkursą „Žvilgsnis į Kuršių neriją“ ir pakvietėme dalyvauti jame visos Lietuvos vaikus. Konkursu siekėme paskatinti vaikus ir moksleivius domėtis Kuršių nerijos gamta, legendomis, kultūros, istorijos paminklais, architektūra ar kitais tiesiogiai su šiuo kraštu susijusiais vaizdiniais ir juos kūrybiškai interpretuoti savo piešiniuose.

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Renginio pradžia: 09/19/2013 09:00
Pabaiga: 09/20/2013 16:00

„Lyderystės vaidmuo kultūros darbuotojų veiklos efektyvumui“ (Lektorė D. Lipinskienė)

Rugsėjo 19-20 d. Liudviko Rėzos kultūros centre

Renginio pradžia: 09/20/2013 10:38

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Šeštadienis Rugsėjo 21, 2013

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Sekmadienis Rugsėjo 22, 2013
Renginio pradžia: 06/18/2013 09:26
Pabaiga: 09/22/2013 21:59

Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Šiais metais tarptautiniame baltų skulptorių simpoziume kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, menininkas – skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku, ir Latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir senoviškų tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta, vaikai, Kęstučio Musteikio sūnūs – Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą, atskirą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Kęstučio Musteikio skulptūra "Lygiadienis" (aukštis apie 6,5 m)
Pagal lietuvių liaudies dainą, vai ir atbėga bistrus elnelis, bistrus elnelis devyniaragis... Elnias mistinė būtybė (dabar gal ir nepilnai suvokiama), kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai - vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis. Kuris elnias ridens saulę ir į kurią pusę?

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys – saulės saugotojas“ arba „Žalčio pasaka“ (aukštis apie 8 m)

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Renginio pradžia: 09/22/2013 19:30
Pirmadienis Rugsėjo 23, 2013

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Antardienis Rugsėjo 24, 2013

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Renginio pradžia: 09/24/2013 11:36

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Renginio pradžia: 09/24/2013 13:15

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Trečiadienis Rugsėjo 25, 2013

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Ketvirtadienis Rugsėjo 26, 2013

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Renginio pradžia: 09/26/2013 18:00
Penktadienis Rugsėjo 27, 2013

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Šeštadienis Rugsėjo 28, 2013

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Sekmadienis Rugsėjo 29, 2013

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Pirmadienis Rugsėjo 30, 2013
Renginio pradžia: 09/16/2013 18:00
Pabaiga: 09/30/2013 18:00

Sauliaus Kruopio paroda "Juodkrantė dailininkų akimis"

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/209

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Parodos atidarymas rugsėjo 13 d. (penktadienį) 18.00 val.

Saulius Kruopis

Gimiau 1960 vasario 11d. Jau penkerių metų apsisprendžiau būti menininku. Lankiau keturmetę vaikų dailės mokyklą. Nuo 1975m. Kauno St.Žuko dailės Technikumą (meninę fotografiją, dėst. p. Karpavičius ir M.Dapkus). Nuo 1987m. Vilniaus dailės akademiją (Tapybos fakultetą), dėstė J.Daniliauskas, V.Antanavičius, A.Šaltenis, K.Zapkus (JAV) ir L.Katinas. Nuo 1985m. gyvenu Vilniuje. Esu tapytojas, tačiau domiuosi fotomenu, istorija, kolekcionavimu, maketavimu ir dar daug kuom.. Nuo 1977m. domiuosi rytų kultūra. Dar save priskiriu prie idealistų. Tapyboje megstu spalvas ir faktūras.. Dar vis tikiu jog žmogus gimė šioj planetoj ne vien tik valgyti, miegoti, poruotis...

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Antardienis Spalio 01, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Renginio pradžia: 10/01/2013 10:48

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Renginio pradžia: 10/01/2013 18:00
Trečiadienis Spalio 02, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Ketvirtadienis Spalio 03, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Penktadienis Spalio 04, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Renginio pradžia: 10/04/2013 15:28

Gyvenimas susideda iš didelių ir mažų įvykių,
kurie paįvairina kasdienybę ir
kuriais matuojama gyvenimo kelionė.
Jų būna ir smagių, ir liūdnų, reikalingų ir
nereikalingų, prasmingų ir neturinčių ilgalaikės prasmės.
Tačiau tik per tai mes sužinome gyvenimo kainą ir kas jis yra.

Sveikindamas Jus Mokytojo dienos proga

Šeštadienis Spalio 05, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Sekmadienis Spalio 06, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Pirmadienis Spalio 07, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Antardienis Spalio 08, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Trečiadienis Spalio 09, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Ketvirtadienis Spalio 10, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Penktadienis Spalio 11, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Šeštadienis Spalio 12, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Sekmadienis Spalio 13, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Pirmadienis Spalio 14, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Antardienis Spalio 15, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Renginio pradžia: 09/24/2013 13:15
Pabaiga: 10/15/2013 13:15

KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI

Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.

Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.

Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 238 – tąsias gimimo metines.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Trečiadienis Spalio 16, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Ketvirtadienis Spalio 17, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Penktadienis Spalio 18, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Šeštadienis Spalio 19, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Sekmadienis Spalio 20, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Pirmadienis Spalio 21, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Antardienis Spalio 22, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Trečiadienis Spalio 23, 2013

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Ketvirtadienis Spalio 24, 2013
Renginio pradžia: 09/20/2013 10:38
Pabaiga: 10/24/2013 10:38

Gerbiamieji,
Skelbiama visuotinė akcija „Neužmirštuolės“, skirta priminti valdžiai, politikams apie jų pažadus nuo 2014 m. sausio 1 d. padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2013 m. lapkritį bus patvirtintas naujasis 2014 m. Valstybės biudžetas. Tačiau apie kultūros darbuotojų atlyginimus nekalbama.

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Penktadienis Spalio 25, 2013
Renginio pradžia: 09/24/2013 11:36
Pabaiga: 10/25/2013 11:36

Kviečiame siūlyti pretendentus apdovanojimui „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros centrų bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija kviečia siūlyti pretendentus apdovanojimui „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystimuisi, tobulinimui ir viešinimui. Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.

Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti lapkričio 29 d. 16 val. iškilmingoje ceremonijoje Anykščių kultūros centre.

Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus.Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų spalio 25 d. el.p. romas.matulis@gmail.com arba adresu
Romui Matuliui
Senamiesčio a.3
LT90162, Plungė.

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Šeštadienis Spalio 26, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Sekmadienis Spalio 27, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Pirmadienis Spalio 28, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Antardienis Spalio 29, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Trečiadienis Spalio 30, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Renginio pradžia: 10/30/2013 17:30

Lietuviai savo mirusiuosius prisimindavo visose metinėse šventėse, o rudenį, baigę rudens darbus, atlikdavo specialias apeigas protėvių vėlėms pagerbti.
2013 spalio 30dieną 17.30 val. kviečiame i Juodkrantės L.Rėzos kultūros centrą prisiminti Vėlinių tradicijas ( etnologė Valerija Jankūnaitė), pasiklausyti prof. dr.Rimanto Sliužinsko pasakojimo apie laidojimo papročius, kapinių kultūrą ir kartu pagiedoti našlaičių dainų.

Ketvirtadienis Spalio 31, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Penktadienis Lapkričio 01, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Šeštadienis Lapkričio 02, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Sekmadienis Lapkričio 03, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Pirmadienis Lapkričio 04, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Antardienis Lapkričio 05, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Renginio pradžia: 11/05/2013 16:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Trečiadienis Lapkričio 06, 2013

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Ketvirtadienis Lapkričio 07, 2013
Renginio pradžia: 10/01/2013 10:48
Pabaiga: 11/07/2013 10:48

Jūratės Buožienės
tekstilės darbų paroda "Dingę Prūsai"
Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Paroda veiks iki lapkričio 4 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/213

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Penktadienis Lapkričio 08, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Šeštadienis Lapkričio 09, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Sekmadienis Lapkričio 10, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Pirmadienis Lapkričio 11, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 11/11/2013 12:05

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Antardienis Lapkričio 12, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Renginio pradžia: 11/12/2013 11:09
Trečiadienis Lapkričio 13, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Ketvirtadienis Lapkričio 14, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Penktadienis Lapkričio 15, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Šeštadienis Lapkričio 16, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Sekmadienis Lapkričio 17, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Pirmadienis Lapkričio 18, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Antardienis Lapkričio 19, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Trečiadienis Lapkričio 20, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Ketvirtadienis Lapkričio 21, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Penktadienis Lapkričio 22, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Šeštadienis Lapkričio 23, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Sekmadienis Lapkričio 24, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Pirmadienis Lapkričio 25, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Antardienis Lapkričio 26, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Trečiadienis Lapkričio 27, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Renginio pradžia: 11/27/2013 15:09
Ketvirtadienis Lapkričio 28, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Penktadienis Lapkričio 29, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 11/11/2013 12:05
Pabaiga: 11/29/2013 12:05

Antrą kart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai
„Auksinis Feniksas“
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“.

Džiugu, kad tarp pretendentų į apdovanojimus yra iš Neringos, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė į „Geriausią metų kultūros centro vadovas“ nominaciją .

Pernai šie garbingi apdovanojimai pirmą kartą, švenčiant Lietuvos kultūros centrų asociacijos veiklos dešimtmetį, iškilmingai buvo įteikti Vilniaus Rotušėje. Nuo šių metų iškilminga šio garbaus apdovanojimo įteikimo ceremonija „keliaus“ po Lietuvą, o kas penki metai vis sugrįždama į šalies sostinę Vilnių. Teisė ir garbė surengti „Auksinių Feniksų“ įteikimo šventę suteikiama praėjusių metų „„Geriausio metų kultūros centro vadovo“ nominacijos laimėtojui. 2012 metais ši nominacija buvo įteikta Anykščių kultūros centro direktorei Dijanai Petrokaitei. Todėl šiemet Feniksas „plasnos“ šiame, savo kultūrinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste.

Šeštadienis Lapkričio 30, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Sekmadienis Gruodžio 01, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 12/01/2013 15:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Š.m. gruodžio 1 d. (sekmadienį) 15.00 val.

Pašnekesys: Advento ir Kalėdų meto papročiai.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Renginio pradžia: 12/01/2013 15:00
Pirmadienis Gruodžio 02, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Antardienis Gruodžio 03, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Trečiadienis Gruodžio 04, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Ketvirtadienis Gruodžio 05, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Penktadienis Gruodžio 06, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Šeštadienis Gruodžio 07, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Sekmadienis Gruodžio 08, 2013
Renginio pradžia: 11/05/2013 16:00
Pabaiga: 12/08/2013 16:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š.m. lapkričio 8 d.

Vidos Janinos Jovaišienės paroda
"Jūra, padavimai, Neringa"

Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

Vida Janina Jovaišienė (g. 1943)
BIOGRAFIJA

Renginio pradžia: 12/08/2013 15:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Š.m. gruodžio 8 d. (sekmadienį) 15.00 val.
Edukacinis užsiėmimas - Kalėdinės sveikinimo atvirutės.
Maloniai kviečiame dalyvauti.

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/218

Pirmadienis Gruodžio 09, 2013
Antardienis Gruodžio 10, 2013
Renginio pradžia: 12/10/2013 10:00

Parodos atidarymo akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/220

Trečiadienis Gruodžio 11, 2013
Renginio pradžia: 12/11/2013 16:11

Š.m. gruodžio 11 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre lankėsi svečiai iš Stambulo (Turkija): FOMGED fodo prezidentas Mustafa Kavasoglu ir viceprezidentas Cengiz D.

Ketvirtadienis Gruodžio 12, 2013
Penktadienis Gruodžio 13, 2013
Šeštadienis Gruodžio 14, 2013
Sekmadienis Gruodžio 15, 2013
Renginio pradžia: 12/15/2013 12:30

Liuteronų evangelikų bažnyčioje
L. Rėzos g. 56, Juodkrantė

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/223

Renginio pradžia: 12/15/2013 15:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Š.m. gruodžio 15 d. (sekmadienį) 15.00 val.

Pašnekesys: Kūčių stalas. Edukacinis užsiėmimas - Kalėdiniai žibintai.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Pirmadienis Gruodžio 16, 2013
Renginio pradžia: 12/16/2013 13:43
Antardienis Gruodžio 17, 2013
Trečiadienis Gruodžio 18, 2013
Ketvirtadienis Gruodžio 19, 2013
Penktadienis Gruodžio 20, 2013
Šeštadienis Gruodžio 21, 2013
Sekmadienis Gruodžio 22, 2013
Renginio pradžia: 12/01/2013 15:00
Pabaiga: 12/22/2013 15:00
Renginio pradžia: 12/22/2013 15:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Š.m. gruodžio 22 d. (sekmadienį) 15.00 val.

Adventiniai burtai. Žvakių liejimas.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Pirmadienis Gruodžio 23, 2013
Antardienis Gruodžio 24, 2013
Trečiadienis Gruodžio 25, 2013
Ketvirtadienis Gruodžio 26, 2013
Penktadienis Gruodžio 27, 2013
Šeštadienis Gruodžio 28, 2013
Sekmadienis Gruodžio 29, 2013
Pirmadienis Gruodžio 30, 2013
Antardienis Gruodžio 31, 2013
Renginio pradžia: 12/16/2013 13:43
Pabaiga: 12/31/2013 13:43
Renginio pradžia: 12/31/2013 23:00

2013 m. gruodžio 31 d. (antradienį) 23.00 val.

Kviečiame linksmai palydėti senuosius metus klausantis smagios muzikos ir pasitikti Naujuosius metus Juodkrantėje prie miesto eglės.

Trečiadienis Sausio 01, 2014
Ketvirtadienis Sausio 02, 2014
Renginio pradžia: 01/02/2014 11:01

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Penktadienis Sausio 03, 2014

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Šeštadienis Sausio 04, 2014

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Sekmadienis Sausio 05, 2014

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Pirmadienis Sausio 06, 2014

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Antardienis Sausio 07, 2014

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Trečiadienis Sausio 08, 2014

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Ketvirtadienis Sausio 09, 2014
Renginio pradžia: 12/10/2013 10:00
Pabaiga: 01/09/2014 08:02

Parodos atidarymo akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/220

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Penktadienis Sausio 10, 2014

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Renginio pradžia: 01/10/2014 17:00

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Šeštadienis Sausio 11, 2014
Renginio pradžia: 01/02/2014 11:01
Pabaiga: 01/11/2014 11:01

Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. Liucijai Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas“, - teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė kruopščiai dirba su Mažosios Lietuvos regiono raštais, aktyviai ir kūrybingai prisideda puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Apie tai liudija per kelis dešimtmečius išleistas ne vienas mokslinis leidinys, šaltinių publikacijos. Šiuo metu ypatingą dėmesį dr. Liucija Citavičiūtė skiria Martyno Liudviko Rėzos rankraštiniam palikimui. Ji yra 2011 metais išleisto akademinio leidinio „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai T. 1” sudarytoja ir vertėja (planuojama išleisti 10 M. L. Rėzos raštų tomų). Premijos laureatė aktyviai dalyvauja ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo veikloje.

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Sekmadienis Sausio 12, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Renginio pradžia: 01/12/2014 13:00
Pirmadienis Sausio 13, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Renginio pradžia: 01/12/2014 13:00
Pabaiga: 01/13/2014 11:00
Antardienis Sausio 14, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Trečiadienis Sausio 15, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Ketvirtadienis Sausio 16, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Penktadienis Sausio 17, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Šeštadienis Sausio 18, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Sekmadienis Sausio 19, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Pirmadienis Sausio 20, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Renginio pradžia: 01/20/2014 11:30

2014 m. sausio 1 d. sukako 300 metų, kai gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Šia proga Mažosios Lietuvos muziejus kartu su gausiu būriu partnerių parengė projektą „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“.

Nuo sausio 17 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai galės aplankyti kilnojamąją parodą, kurioje pristatoma XVIII a. Prūsija bei K. Donelaičio kūrybinis palikimas ir tuo pačiu pasižiūrėti specialiai šiai progai sukurtą filmą „K. Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“. Parodos eksponavimo metu tiek mokytojai, tiek jų ugdytiniai galės sudalyvauti kultūrinėje-edukacinėje programoje, atskleidžiančioje K. Donelaičio epochą ir jo kūrybą.

Š.m. sausio 17 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyko seminaras - praktikumas „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti“, kuriame dalyvavo Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis "Aušrinė" vadovė Ramunė Pečiukonytė.

Projekto rengėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Partneriai: Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus (Rusija), Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Rašytojo Thommo Manno memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Šilutės muziejus.

Rėmėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Antardienis Sausio 21, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Trečiadienis Sausio 22, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Ketvirtadienis Sausio 23, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Penktadienis Sausio 24, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Šeštadienis Sausio 25, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Sekmadienis Sausio 26, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Renginio pradžia: 01/14/2014 15:00
Pabaiga: 01/26/2014 15:17
Pirmadienis Sausio 27, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Antardienis Sausio 28, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Trečiadienis Sausio 29, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Ketvirtadienis Sausio 30, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Penktadienis Sausio 31, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Šeštadienis Vasario 01, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Sekmadienis Vasario 02, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Renginio pradžia: 02/02/2014 14:00
Pabaiga: 02/02/2014 16:00

Vasario 2 dieną (sekmadienį) 14:00val.,
Liudviko Rėzos kultūros centre
Vyks Naj‘s susirinkimas

Susirinkimo metu aptarsime praėjusių metų įvykius ir renginius, sudarysime 2014-tųjų metų renginių ir veiklų planą ir išrinksime naują NAJS asociacijos prezidentą!

Tikimės aktyvaus visų jūsų dalyvavimo!

Pirmadienis Vasario 03, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Antardienis Vasario 04, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Trečiadienis Vasario 05, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Ketvirtadienis Vasario 06, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Penktadienis Vasario 07, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Šeštadienis Vasario 08, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Sekmadienis Vasario 09, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Pirmadienis Vasario 10, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Antardienis Vasario 11, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Trečiadienis Vasario 12, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Ketvirtadienis Vasario 13, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Penktadienis Vasario 14, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Šeštadienis Vasario 15, 2014

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Renginio pradžia: 02/15/2014 15:00

Akimirkos iš audio kompaktinės plokštelės "Kitam krante" pristatymo - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/229

Sekmadienis Vasario 16, 2014
Renginio pradžia: 01/10/2014 17:00
Pabaiga: 02/16/2014 18:00

Š. m. sausio 10 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia aplankyti
Gagik PARSAMIAN akvarelių parodą

G. PARSAMIAN (gimęs 1957 M. LIEPOS 28 d. )

Baigė dailės mokyklą F. Terlemezjana Jerevane. Nuo 1977 jis pradėjo savo studijas dailės akademijoje Jerevane pagal profesoriaus Ara Biekariana kryptį.
Nuo 1988 dailininkų Armėnijos Sąjungos narys, o 2007 metais buvo priimtas į Lenkijos menininkų ir dizainerių asociaciją. 1991-1994 metais jis buvo direktorius Nacionalinio muziejaus Armėnijos Echmiadzin filiale.
Gyvena Gdanske, dirba Nairi Galerijoje.
G. Parsamian dalyvavo daugelyje parodų: Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t.
G. Parsamiana darbus galima rasti ne tik privačiose kolekcijose, bet ir valstybinių muziejų salėse.
Nuo 1994 gyvena ir dirba Gdanske.

Antardienis Vasario 18, 2014
Trečiadienis Vasario 19, 2014
Renginio pradžia: 02/19/2014 13:07

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Ketvirtadienis Vasario 20, 2014

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Penktadienis Vasario 21, 2014

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Šeštadienis Vasario 22, 2014

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Sekmadienis Vasario 23, 2014

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Pirmadienis Vasario 24, 2014

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Antardienis Vasario 25, 2014

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Trečiadienis Vasario 26, 2014
Renginio pradžia: 02/19/2014 13:07
Pabaiga: 02/26/2014 17:07

2014 m. vasario 26 dieną 17.00 val.

Kviečiame į Jono Vanagaičio istorinio almanacho "Kovos keliais" pristatymą

Dalyvauja Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas " Marguva" vadovė G. Palionienė

Po renginio bus galima įsigyti knygą (100 Lt.)

2012 metai Klaipėdos krašte prasidėjo itin prasmingai. Sausio 15 dieną, minit Klaipėdos Krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, pakartotinai buvo perleista Jono Vanagaičio knyga
„ Kovos keliais“.
Pirmasis knygos leidimas išleistas 1938 metais ir buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 15 – osioms metinėms.
Istorinė knyga – almanachas „ Kovos keliais“ turi išliekamąja vertę, su unikaliomis fotografijomis, graviūromis buvo išleista nedideliu tiražu. 2011 metais išleistas pakartotinas leidinys taip pat išleistas nedideliu tiražu. Todėl knyga yra ypatingai vertinga istorikams, studentams, moksleiviams, tiriant Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą, Mažosios Lietuvos istoriją, Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašto to meto politiką ir ekonomiką.

Pakartotinai išleistame leidinyje pateiktas istorikų Silvos Pocytės bei Vyganto Vareikio mokslinis įvadas ir komentarai, padedantys įvertinti ir suprasti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos bei apželgiantys politinę ir ekonominę situaciją anąmet ir šiuo metu.

Šią unikalią knygą turėti bibliotekos fonduose – prestižo reikalas. Ypatingai Klaipėdos krašte. Tačiau bibliotekos, kaip ir daugelis įmonių, įrėminti viešųjų pirkimų sistemoje ir atlikti pirkimus gali tik konkursą laimėjusioje įmonėje.

Esu Pagėgių savivaldybės Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Šios knygos platinimą Jono Vanagaičio vaikaičiai, pakartotino knygos leidimo finansuotojai, Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė- Murphy patikėjo man. Vienos knygos kaina - 90 litų.

Ketvirtadienis Vasario 27, 2014
Penktadienis Vasario 28, 2014
Šeštadienis Kovo 01, 2014
Sekmadienis Kovo 02, 2014
Pirmadienis Kovo 03, 2014
Antardienis Kovo 04, 2014
Renginio pradžia: 03/04/2014 17:00

Užgavėnės - paskutinė žiemos mėsėdžio diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai.
Seni žmonės sakydavo, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus.
Norite sužinoti daugiau apie užgavėnes?
Ateikite kovo 4 d. į Liudviko Rėzos kultūros centrą paklausyti etnologės Valerijos Jankūnaitės, ji papasakos kaip švęsdavo užgavėnes senovėje.

Trečiadienis Kovo 05, 2014
Ketvirtadienis Kovo 06, 2014
Penktadienis Kovo 07, 2014
Renginio pradžia: 03/07/2014 10:20

Mielos moterys,

Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia,
Vyrą meilės potvynyje paskandinus.
Moterį todėl turi mylėt kaip žemę -
Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;

Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį,
Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė,
Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę,
Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.

Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos:
Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį,
Neretai praeina saulę ir žvaigždes,
Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.
(V. Mačernis)

Su Tarptautine moters diena Jus sveikina Liudviko Rėzos kultūros centro kolektyvas

Šeštadienis Kovo 08, 2014
Renginio pradžia: 03/07/2014 10:20
Pabaiga: 03/08/2014 19:20

Mielos moterys,

Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia,
Vyrą meilės potvynyje paskandinus.
Moterį todėl turi mylėt kaip žemę -
Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;

Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį,
Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė,
Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę,
Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.

Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos:
Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį,
Neretai praeina saulę ir žvaigždes,
Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.
(V. Mačernis)

Su Tarptautine moters diena Jus sveikina Liudviko Rėzos kultūros centro kolektyvas

Sekmadienis Kovo 09, 2014
Pirmadienis Kovo 10, 2014
Renginio pradžia: 03/10/2014 17:30
Antardienis Kovo 11, 2014
Trečiadienis Kovo 12, 2014
Ketvirtadienis Kovo 13, 2014
Penktadienis Kovo 14, 2014
Renginio pradžia: 03/14/2014 11:00
Renginio pradžia: 03/14/2014 17:04
Šeštadienis Kovo 15, 2014
Sekmadienis Kovo 16, 2014
Pirmadienis Kovo 17, 2014
Renginio pradžia: 03/17/2014 18:16

Š. m. kovo 18 d. 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė
Dokumentinis Editos Mildažytės filmas apie Algirdą Mykolą Brazauską
”Post Scriptum. Pamiršti sakiniai”

Kviečiame visus dalyvauti !

Antardienis Kovo 18, 2014
Trečiadienis Kovo 19, 2014
Ketvirtadienis Kovo 20, 2014
Renginio pradžia: 03/20/2014 13:43

Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistų susitikimas su gyventojais Juodkrantėje

Š.m. kovo 26 d. (trečiadienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L.Rėzos g. 8)
vyks Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistų susitikimas su Neringos gyventojais.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Renginio pradžia: 03/20/2014 14:01

kovo 29 d. (šeštadienį) 10.30 val., Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia į pažintinį žygį po Juodkrantės sengirę.
Žygiuosime senaisiais pasivaikščiojimo takais, susipažinsime įvairiomis legendomis ir žymiais gamtos paminklais. Kvėpuodami grynu miško oru per 2-3 val. įveiksime apie 6 km. Reikalinga patogi avalynė ir apranga, su savimi turėti geriamo vandens ir užkandos. Susitinkame Juodkrantėje, „Gintaro įlankos stotelėje“. Žygį ves Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, kontaktinis telefonas: 8 698 88 585.
Į žygį ypač patogu atvykti viešuoju transportu:
14.15 iš Klaipėdos (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
„Smiltynė – Nida“, išlipimas stotelėje „Gintaro įlanka“ 14.27
Grįžimas iš Juodkrantės į Klaipėdą (Senoji perkėla):
„Nida – Smiltynė“, įlipimas stotelėje „Žvejų kaimelis“ 17.35

14.00 iš Nidos į Juodkrantę:
„Nida – Smiltynė“, išlipimas stotelėje „Gintaro įlanka“ 14.43
Grįžimas į Nidą iš Juodkrantės:
„Smiltynė – Nida“, įlipimas stotelėje „Žvejų kaimelis“ 18.35

Šiuo žygiu, paminėsime Pasaulinę Žemės dieną, bus primintas Juodkrantės kurortinės kul¬tū¬ros pa-vel¬das, se¬nie¬ji pa¬va¬di¬ni¬mai ir jų le¬gen¬dos.
Kai Juo¬dkran¬tė ėmė aug¬ti, šis kraš¬tas pri¬klau¬sė Ry¬tų Prū¬si¬jai. Šis žve¬jų kai¬me¬lis, kaip poil¬siui skir-ta oa¬zė, bu¬vo plė¬to¬ja¬mas XIX am¬žiaus vi¬du¬ry¬je, o XX am¬žiaus pra¬džio¬je jau bu¬vo vie¬nas gar¬siau-sių Rytp¬rū¬sių ku¬ror¬tas. XX am¬žiaus pra¬džio¬je, Juo¬dkran¬tė lyg mag¬ne¬tas trau¬kė tur¬tin¬gus vo¬kie-čius dėl vy¬ra¬vu¬sios gy¬ve¬ni¬mo fi¬lo¬so¬fi¬jos. Jau tąsyk žmo¬nės bu¬vo iš¬siil¬gę gam¬tos, ra¬mu¬mo.
Taigi ką kalbėti apie šiuos laikus, kai daugybę lai¬ko pra¬lei¬džia¬me vir¬tua¬lia¬me pa¬sau¬ly¬je... to¬dėl grį-ži¬mas į gam¬tos glė¬bį ypač ak¬tua¬lus.
Vaikščiojimo miške nauda, tiek sveiko, tiek sergančio žmogaus sveikatai, įrodyta moksliškai. Tai - sanatorija po atviru dangumi.

Penktadienis Kovo 21, 2014
Renginio pradžia: 02/18/2014 17:00
Pabaiga: 03/21/2014 17:00
Šeštadienis Kovo 22, 2014
Renginio pradžia: 03/22/2014 15:00

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia kovo 22 d. 15.00 val. į rankdarbių parodą "Pavasario dvelksmas"

Š. m. kovo 22 d. Liudviko Rėzos kultūros centre įvyko rankdarbių paroda "Pavasario dvelksmas" .
Dauguma mūsų aplinkoje esančių daiktų yra pagaminti kažkieno, kažkur. Taip, buvo laikai, kai žmonės iš tiesų žinojo ir matė, kaip gimsta daiktai, pavyzdžiui, rūbas: nuo linų pasėjimo iki drabužio pasiuvimo. Dabar esame tik nedidelės daiktų gaminimo proceso dalies arba jau paties rezultato liudininkai....
Rankdarbis - dovana vaikui, mamai, draugui, visai šeimai ar sau pačiam. Jis suartina tėvus ir vaikus, kantrybę ir malonumą, idėją ir išsipildymą. Tėtis, mama, savo dukrą ar sūnų moko sukurti gražų, skanų ar tiesiog įdomų daiktą, o šie vėliau to moko savo vaikus. Taip iš kartos į kartą perduodamas šilto bendravimo malonumas, atradimo džiaugsmas ir, svarbiausia, žinojimas, kad aš tikrai galiu kurti.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš rankdarbių parodos atidarymo - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/237

Pirmadienis Kovo 24, 2014
Renginio pradžia: 03/24/2014 12:31

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Antardienis Kovo 25, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Trečiadienis Kovo 26, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Renginio pradžia: 03/26/2014 10:12
Ketvirtadienis Kovo 27, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Renginio pradžia: 03/27/2014 13:28

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Renginio pradžia: 03/27/2014 13:33

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Renginio pradžia: 03/27/2014 13:50

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Penktadienis Kovo 28, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Renginio pradžia: 03/28/2014 10:25

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Šeštadienis Kovo 29, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Sekmadienis Kovo 30, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Pirmadienis Kovo 31, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Antardienis Balandžio 01, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Trečiadienis Balandžio 02, 2014

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Ketvirtadienis Balandžio 03, 2014
Renginio pradžia: 03/24/2014 12:31
Pabaiga: 04/03/2014 18:59

Balandžio 2, 3 ir 8 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 2 d. 18. 00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).

Balandžio 3d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzosg.54).

Balandžio 8 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Penktadienis Balandžio 04, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Renginio pradžia: 04/04/2014 10:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Šeštadienis Balandžio 05, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Sekmadienis Balandžio 06, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Renginio pradžia: 04/06/2014 10:00

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Renginio pradžia: 04/06/2014 19:55

Liudviko Rėzos kultūros centre turėsite galimybę nuo gegužės 19 d. iki birželio 9 d. išvysti garsaus ir paslaptingo Žemaitijos menininko – tapytojo, fotografo ir muzikanto – Andriaus Miežio tapybos darbus.

Andrius Miežis gimė 1970 m. Vilniuje. Baigė architektūros studijas. Nuo 2002 metų pradėjęs gyventi viešą kūrybinį gyvenimą, surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Italijoje, JAV, Suomijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje autorius intensyviai dalyvauja tapybos pleneruose. Dažniausiai - Nidoje. Siurealistiniai tapytojo darbai išsiskiria ryškiomis spalvomis, geometrinėmis formomis bei aiškiais daiktų kontūrais. Menotyrininkas Ignas Kazakevičius dailininko darbus apibūdina kaip neįprastą lydinį, kuriame randame lyriškos vaizdo deformacijos ir minkštos tapybinės plastikos, laužytą linijinę perspektyvą ir projekciją į plokštumą, dekoratyvumą ir stilizaciją, ironiją ir švelnų groteską.

Nors šiuo metu A. Miežio pagrindinis darbas bei pragyvenimo šaltinis yra tapyba, dailininkas paauglystėje yra bandęs kurti muzikinę grupę. Vėliau, pradėjęs architektūros studijas, pamiršo muzikinės grupės kūrimo įdėjas, tačiau 1988 metais dalyvavo grupės „Antis“ šou programoje. Grupės koncertų metu scenoje tam tikrais momentais jis būdavo A. Kaušpėdo dubleris, identiškai aprengtas ir nugrimuotas. Su šia grupe ir tame pat amplua A. Miežis dalyvavo ir „Roko marše’88 - su Sąjūdžiu per Lietuvą“.

Dabar autorius daug dėmesio skira skaitmeninei kūrybai – tiek kuriant muziką, tiek - komponuojant įvairiausius skaitmeninius fotomiksus (kompiuterio įtaką galima įžvelgti ir tapybos stilistikoje). Pernai Miežis išleido savo pirmąjį skaitmeninės muzikos CD.

Pirmadienis Balandžio 07, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Antardienis Balandžio 08, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Renginio pradžia: 04/04/2014 10:00
Pabaiga: 04/08/2014 12:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame visus pažiūrėti, paklausyti
priešmokyklinės "Ežiukų" grupės vaikų spektakliuką pagal K. Kubilinsko pasaką "Karaliukas"
Vadovės - E.Petrėnienė, R. Katkevičienė, R. Pečiukonytė, J. Survilienė.

Organizatoriai:
Nidos lopšelis- darželis "Ąžuoliukas", Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos- http://www.lrezoskc.lt/image/tid/239

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Trečiadienis Balandžio 09, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Renginio pradžia: 03/28/2014 10:25
Pabaiga: 04/09/2014 19:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 9 d. nuo 19 val.
Atlikėjos Aušrinės Gerikienės arba „Tikroji išdykėlė“ koncertas

Akimirkos iš koncerto - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/240

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Ketvirtadienis Balandžio 10, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Penktadienis Balandžio 11, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Šeštadienis Balandžio 12, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Sekmadienis Balandžio 13, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Pirmadienis Balandžio 14, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Antardienis Balandžio 15, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Trečiadienis Balandžio 16, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Ketvirtadienis Balandžio 17, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Renginio pradžia: 04/17/2014 11:22
Penktadienis Balandžio 18, 2014
Renginio pradžia: 03/27/2014 13:28
Pabaiga: 04/18/2014 10:28

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 18 d. nuo 10 val. iki 14 .00 val
Edukacinis užsiėmimas "Velykų margutis"
Užsiėmimą ves LRKC folklorinio ansamblio "Aušrinė" meno vadovė RAMUNĖ PEČIUKONYTĖ

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Šeštadienis Balandžio 19, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Sekmadienis Balandžio 20, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Pirmadienis Balandžio 21, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Antardienis Balandžio 22, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Renginio pradžia: 04/17/2014 11:22
Pabaiga: 04/22/2014 11:22
Renginio pradžia: 04/22/2014 09:50

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Trečiadienis Balandžio 23, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Ketvirtadienis Balandžio 24, 2014
Renginio pradžia: 03/27/2014 13:33
Pabaiga: 04/24/2014 18:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.8, Juodkrantė
Š. m. balandžio 24 d. 16.30 val.
Kūrybos vakaras su knyga
Daivos Molytės Lukauskienės "BALTOJO KIRO GIESMYNAI" skirtas nacionalinei bibliotekų savaitei

Dalyvauja : poetė, dailininkė Daiva Molytė Lukauskienė,
literatūrologė Jovita Saulėnienė,
muzikuos LRKC liaudiškos muzikos kapelos meno vadovė Dana Tregub (altas).

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Penktadienis Balandžio 25, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Šeštadienis Balandžio 26, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Sekmadienis Balandžio 27, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Pirmadienis Balandžio 28, 2014
Renginio pradžia: 03/27/2014 13:50
Pabaiga: 04/28/2014 12:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g.54, Juodkrantė
Š. m. balandžio 28 d. 12 .00 val.
Arvydas Barysas pristatys filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“
Susitikime dalyvaus režisierius Arvydas Barysas.
Renginio metu bus pristatytas jo režisuojamas dokumentinių filmų ciklas „Žymiausi pasaulio lietuviai“, rodoma filmuota medžiaga apie išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks, fotografą Algimantą Kezį, aktorę Rutą Kilmonytę-Lee ir kitus.

A. Baryso ir jo bendraminčių kuriamo 30 filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ tikslas – pristatyti po visą pasaulį išsibarsčiusius garsius lietuvius: menininkus, mokslininkus, architektus, dvasininkus, verslininkus, finansininkus, sportininkus. Po Antrojo pasaulinio karo į Vakarų Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravę lietuvių kultūrinio, akademinio, verslo elito atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų bei tarptautinį pripažinimą, garsino ir garsina Lietuvos vardą. Kuriant šį filmų ciklą, siekiama lietuviškosios emigracijos patirtis ir pamokas perduoti šiuolaikinei visuomenei bei dabartinių lietuvių emigrantų bendruomenėms.

Ciklas "Garsiausi pasaulio lietuviai"

"Kilo idėja parodyti Lietuvą iš gražiosios pusės - sukurti filmų ciklą apie žymiausius pasaulio lietuvius, padariusius įtaką pasaulio mokslui, švietimui, kultūrai. Vienas iš šio ciklo filmų - apie profesorių A.Avižienį, pasaulinio garso informatiką, kurio pavardę jau pusę amžiaus galima perskaityti geriausiuose informatikos žurnaluose, solidžiausių kongresų programose, aukščiausių tarptautinių mokslinių apdovanojimų sąrašuose, universitetų garbės daktarų galerijose, net mokyklų aritmetikos vadovėliuose", - apie filmo "Algirdas Avižienis “ gyvenimo odisėja" herojų kalba režisierius Arvydas Barysas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Antardienis Balandžio 29, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Renginio pradžia: 04/29/2014 10:52
Renginio pradžia: 04/29/2014 11:10

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Trečiadienis Balandžio 30, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Ketvirtadienis Gegužės 01, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Penktadienis Gegužės 02, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Šeštadienis Gegužės 03, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Sekmadienis Gegužės 04, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Renginio pradžia: 04/29/2014 10:52
Pabaiga: 05/04/2014 14:52
Renginio pradžia: 04/29/2014 11:10
Pabaiga: 05/04/2014 11:10

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną.
Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė ir kolektyvas

Pirmadienis Gegužės 05, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Antardienis Gegužės 06, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Trečiadienis Gegužės 07, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Ketvirtadienis Gegužės 08, 2014

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Penktadienis Gegužės 09, 2014
Renginio pradžia: 04/06/2014 10:00
Pabaiga: 05/09/2014 13:00

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys
Gegužės 9 d. nuo 10.00 val.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginys

10.00 val. - piešimas su kreidelėmis ant asfalto Juodkrantės preiplaukoje ;
11.00 val. - konkursas "Europos žemėlapis";
12.00 val. - A. Baryso filmas "Kuršių nerija gamtos ir kultūros paveldas kine".

Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras, Lopšelis- darželis "Vyturėlis", Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/244

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Šeštadienis Gegužės 10, 2014

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Sekmadienis Gegužės 11, 2014

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Pirmadienis Gegužės 12, 2014

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Antardienis Gegužės 13, 2014

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Trečiadienis Gegužės 14, 2014

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Ketvirtadienis Gegužės 15, 2014

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Penktadienis Gegužės 16, 2014

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Šeštadienis Gegužės 17, 2014
Renginio pradžia: 04/22/2014 09:50
Pabaiga: 05/17/2014 09:50

Balandžio 22 d.

Tomo Raimundo Jovaišos akvarelės paroda “Laukai, pievos, vanduo”

TOMO RAIMUNDO JOVAIŠOS
AKVARELIŲ PARODA

LAUKAI, PIEVOS, VANDUO

Ši paroda yra yra ketvirtoji personalinė paroda metų bėgyje. Darbai buvo eksponuoti Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, Lietuvos edukacijos universitete. Autoriaus vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Klaipėdoje, Šilutėje, Okslindžiuose, Juknaičiuose. Šalia mokslo, mokymo vadybos ir tyrimų, pasak jo paties, visą laiką piešė. Pastaraisiais metais, atsiradus daugiau laiko, akvarelių liejimas tapo pagrindiniu užsiėmimu. Kūriniuose atsiskleidžia artimas ryšys su gamta.
T.R. Jovaiša baigė Vilniaus dailės mokyklą (dab. J. Vienožinskio ), studijavo Vilniaus dailės institute.
T.R. Jovaiša yra psichologijos daktaras, daugelio knygų apie ugdymą autorius ir bendraautorius, šiuo metu dirba docentu Lietuvos edukologijos universitete. " Tai daugialypis žmogus, gamtos apdovanotas ne tik racionaliu protu, bet ir jausmo, spalvos pajauta. Jo spalvų ir tonų jutimas atsiskleidžia jam užsispyrusiai su kūrybiniu polėkiu lieti akvarelę; tai - sunkus, katorgiškas darbas, bet darbas plius pajauta - visada duoda rezultatą. Jo akvarelių profesionalumo negalima užginčyti - jis paprasčiausiai yra. Bėgančios senos sodybos, pilni gėlių laukai, į amžinybę nueinantys keliukai, akvarelių spalvos daugiasluoksniškumas, spalvų skaidra ir dar..." - mintimis dalijasi buvęs kurso draugas prof. Linas Julijonas Jankus.

Pirmadienis Gegužės 19, 2014
Renginio pradžia: 05/19/2014 20:38

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Antardienis Gegužės 20, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Trečiadienis Gegužės 21, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Ketvirtadienis Gegužės 22, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Penktadienis Gegužės 23, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Šeštadienis Gegužės 24, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Sekmadienis Gegužės 25, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Pirmadienis Gegužės 26, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Antardienis Gegužės 27, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Trečiadienis Gegužės 28, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Ketvirtadienis Gegužės 29, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Penktadienis Gegužės 30, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Renginio pradžia: 05/30/2014 20:13

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
LAUKO ESTRADA
(L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)
Gegužės 30 d. 17.00 val.

Tradicinė VIII-oji vaikų šokių šventė "Sveika, vasara"
skirta Tarptautinei Vaikų gynimo dienai paminėti

Dalyviai:
Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas „Gedmina”, meno vadovas Saulius Rudelis;
Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos meno mokyklos šokių kolektyvas, vadovės Lolita Olišauskienė ir Lina Farhat;
Neringos meno mokyklos šokių kolektyvas „Bangelė“, vadovė Janina Staleriūnienė.

Šventės koordinatorė Neringos meno mokyklos choreografijos skyriaus mokytoja metodininkė Janina Staleriūnienė

Rėmėjas
Neringos savivaldybė

Organizatorius
Liudviko Rėzos kultūros centras

Šeštadienis Gegužės 31, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Sekmadienis Birželio 01, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Pirmadienis Birželio 02, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Renginio pradžia: 06/02/2014 09:14

Gegužės 29 d. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čistyje Prudy, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) vyko tarptautinė konferencija „Literatūra be sienų“, skirta Lietuvos grožinės literatūros pradininko, poeto, kunigo Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinėms. Konferencijoje, kurią organizavo Karaliaučiaus srities istorijos ir dailės muziejus, dalyvavo Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“( vadovė Ramunė Pečiukonytė), Lietuvos, Vokietijos, Baltarusijos ir Rusijos, muziejininkai bei bibliotekininkai, Karaliaučiaus srities rašytojai bei akademinės visuomenės atstovai.
Konferencijos metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pristatė projektą „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“. Istorijos skyriaus vedėja, parodos kuratorė Zita Genienė supažindino konferencijos dalyvius su muziejaus parengta paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją“. Liudviko Rėzos kultūros centro ansamblis „Aušrinė“, vadovaujamas Ramunės Pečiukonytės, atliko meninę programą pristatančią K. Donelaičio kūrybą bei jo laikmetį.
Paroda ir meninė programa tai tik keletas projekto „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“ rezultatų. Jo metu taip pat buvo sukurtas filmas „K. Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“, parengta XVIII a. išeiginio lietuvininkės kostiumo rekonstrukcija.
Rengiant ir įgyvendinat šį projektą dalyvavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (projekto rengėjas) ir partneriai: Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus (Rusija), Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Rašytojo Thommo Manno memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Šilutės muziejus. Projekto rėmėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Renginio pradžia: 06/02/2014 10:12

Š.m. birželio 8 d. sekmadienį 14 val.
LIUTERONŲ EVANGELIKŲ BAŽNYČIOJE

„POPIETĖ SU PRANCŪZŲ MUZIKA“

Programoje skambės : A.Thomas, R.Hahn,P.Viardot, Zh.B.Vekerlen, F.Poulenc, C.Debussy kūriniai.

Atliks:
Viktorija Narvidaitė, Marija Geniušaitė

Organizatorius Liudviko Rėzos kultūros centras

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/249

Antardienis Birželio 03, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Trečiadienis Birželio 04, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Ketvirtadienis Birželio 05, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Renginio pradžia: 06/05/2014 11:50

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Penktadienis Birželio 06, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Šeštadienis Birželio 07, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Sekmadienis Birželio 08, 2014

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Pirmadienis Birželio 09, 2014
Renginio pradžia: 05/19/2014 20:38
Pabaiga: 06/09/2014 20:38

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į ANDRIAUS MIEŽIO tapybos darbų parodą "O Gyvenimas".

Paroda veiks nuo gegužės 19 dienos iki birželio 9 dienos.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą

A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Renginio pradžia: 06/09/2014 08:57

Jau 20-ą kartą visus mylinčius Neringos miestą kvietė į sezono atidarymą, festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“.
Neringos kurortas garsėja savo meno kolektyvais. Jų pasirodymus buvo galima stebėti prieš pat Didįjį Nidos festivalio koncertą.

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/248

Renginio pradžia: 06/09/2014 10:35

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Renginio pradžia: 06/09/2014 12:22

XVI tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis ,,Kuršių nerija 2014” vyks Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje(Pamario g. 43, Neringa), Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56, Juodkrantė), Nidos Romos katalikų bažnyčioje (Taikos g. 17, Nida) ir kt.

Organizatorius – Kamerinės muzikos studija ,,Musica Humana”.

Data: nuo 2014-07-26 iki 2014-08-15
Adresas: Pamario g. 43, Nida/ L.Rėzos g. 56, Juodkrantė/ Taikos g. 17, Nida
DAUGIAU INFORMACIJOS: www.filharmonija.lt

Renginio pradžia: 06/09/2014 12:55

2014-07-29 SPEKTAKLIS VAIKAMS "BITĖ MAJA" 19.00 VAL.

,,Bitė Maja“ ( iš gyvenimo vabalėlių... )
Spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo W.Bonzelso knygą.
Mažoji bitė Maja nepanoro dirbti įprastų bitėms darbų – nešti medų, daryti vašką – ji norėjo pažinti supantį pasaulį ir žmogų. Išskridusi iš savo gimtojo avilio, Maja sutinka daug įvairių vabalų, kurie atsiliepia apie žmogų visai kitaip, nei Maja įsivaizdavo. Gyvendama viena, Maja atsiduria įvairiose situacijose – ir linksmose, ir pavojingose, tačiau didžiausias pavojus laukia jos gimtųjų namų – avilio.
Koks atrodo žmogus vabalėlių akyse, ar pavyks Majai išgelbėti savo namus – visa tai sužinosite atėję į spektaklį...
Spektaklis skirtas visai šeimai. Jame dirba trys aktoriai ir vienuolika lėlių.
Trukmė – 50 min.
Scenarijaus autorius ir režisierius – Arūnas Pakulevičius
Dailininkė – scenografė Alfreda Kazakauskaitė
Vaidina – Rita Kiškūnaitė, Eglė Vaitmonaitė, Arūnas Pakulevičius

Renginio pradžia: 06/09/2014 12:58

2014-08-05 spektaklis suaugusiems "Serenada" 20 val.

Šiaulių lėlių teatras „Avilys“, vadovaujamas Arūno Pakulevičiaus, rugsėjo 8-osios vėlyvą vakarą, atslūgus „Šiaulių dienų“ renginių, skirtų miesto 770-mečiui, karštinei, suaugusius žiūrovus pakvietė į premjerą „Serenada“ (pagal Sławomiro Mrożeko pjesę). Šiaulių filharmonijos fojė publikos laukė staliukas su vyno taurėmis, o laiptų šonuose intymią šviesą skleidė žvakutės.

Vaišės, gėrimai teatre – ne naujiena. Kada nors reiks „suregistruoti“ šiuos linksmus prisiminimus… Šitaip publika nuteikiama atsipalaiduoti spektaklyje, pailsėti po dienos darbų. Suaugę žiūrovai retokai lanko lėlių teatrą, tad suprantama šiauliečių lėlininkų pastanga tokiu būdu atkreipti dėmesį į šį teatro žanrą.

Antardienis Birželio 10, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Trečiadienis Birželio 11, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Ketvirtadienis Birželio 12, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Renginio pradžia: 06/12/2014 20:20

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Penktadienis Birželio 13, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Renginio pradžia: 06/13/2014 12:30

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Šeštadienis Birželio 14, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Sekmadienis Birželio 15, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Renginio pradžia: 06/15/2014 11:08
Pabaiga: 06/15/2014 15:00
Pirmadienis Birželio 16, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Antardienis Birželio 17, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Trečiadienis Birželio 18, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Ketvirtadienis Birželio 19, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Penktadienis Birželio 20, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Šeštadienis Birželio 21, 2014

Tarptautinio meninio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“ paroda Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius 2011–2013 m. įgyvendino tarptautinį tęstinį projektą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejus“, skirtą lietuvių literatūros pradininko jubiliejui paminėti.
2011 m. vyko pirmasis projekto etapas. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čystyjė Prudai) buvo surengtas tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir Kaliningrado (Rusijos Federacija) dailininkai. Plenero metu sukurtų tapybos darbų parodos tais pačiais metais vyko Kaliningrade, Klaipėdoje, Vilniuje, Suomijoje. 2012 m. LDS Klaipėdos skyrius pakvietė dalyvauti projekte Klaipėdos ir Kaliningrado grafikus, jų kūriniai eksponuoti parodoje Klaipėdoje, Kaliningrade ir Palangoje. 2013 m. K. Donelaičio jubiliejaus tema kūrė skulptoriai, mažosios plastikos ir taikomosios dailės meistrai, darbai buvo pristatyti parodoje „Mažoji plastika. Gintaras“, kuri vyko Klaipėdoje ir Kaliningrade. 2014-aisiais, K. Donelaičio metais, LDS Klaipėdos skyrius simboliškai apibendrins tęstinio projekto rezultatus parodoje, kuri rugpjūčio mėnesį bus surengta Klaipėdoje.

Paroda Miniatiūrų muziejuje pristato projekto metu sukurtus tapybos darbus, veiks iki 2014 m. liepos 20 d.

Kviečiame aplankyti parodą
Adresas: L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė. Tel. (8-469) 53 323
Miniatiūrų muziejaus (Juodkrantė) ekspozicija

Ekspozicija po atviru dangumi.
Kviečiame aplankyti Juodkrantės pajūrį ir pasigrožėti skulptūromis - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/250

Autoriai:
Arvydas Ališauskas - "Krūmuolė" (tarp pušų);
Dovis Vyšniauskas - "Užusienis";
Kazys Venclovas - "Mauduolė";
Albertas Danilevičius - "Paplūdimio angelas".

Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g.8, Juodkrantė birželio 12 d. 17.00 val. atidaroma dailininko Romano Borisovo kelionių eskizų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki liepos 10 d.

Parodos atidarymo metu gros altu Dana Tregub

Autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu vykdo įvairius meninius užsakymus užsienio šalyse. Laisvalaikiu lieja akvareles, yra surengęs daugybę jų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Rusijoje, jo darbų yra įsigiję įvairūs muziejai, meno kolekcininkai. R.Borisovas daug savo akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato. Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rūtų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio kadaise klestėjusio krašto vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius.

Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.

Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).

Renginio pradžia: 06/21/2014 13:00
Pabaiga: 06/21/2014 14:00

Š. m. birželio 21 d. 13.00 val.
Miniatiūrų muziejaus kiemelyje, L.Rėzos g.3, Juodkrantė
Kviečiame paklausyti Kauno folkloro ansamblio "Žaisa"
"Joninių belaukiant"

Pavasario darbai jau baigti, pats laukų žydėjimas, brandos metas. Dienos dar ilgėja, nors saulė jau pavargus, tuoj persiris per dangaus aukštumas. Vieną gražiausių vasarvidžio dienų, kai žemė ilsisi po dalgio dar nepaliestu žolynų kilimu, švenčiama ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė. Pagal baltišką tradiciją ši diena dar vadinama Rasos švente arba Kupolinėmis. Katalikų Bažnyčios liturgijoje tai šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė. Šiandien gražūs baltiški pavadinimai jau gerokai primiršti, tačiau Joninių laukia ir jas švenčia ne tik varduvininkai. Tai jauno ir seno, mažo ir didelio laukiama šventė

Renginio pradžia: 06/21/2014 20:00

Birželio 21 d. 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia Jus į sielos dainų vakarą. Įstabią jausminę atmosferą kurs du talentingi muzikai - dainininkė Ona Kolobovaitė ir gitaros virtuozas Aurelijus Globys. Jų pietietiška programa, kurioje skambės ispaniškos, portugališkos ir kitos plačiai pasaulyje pasklidusios dainos, nepaliks nė vieno abejingo.

Ilgesingo portugališkojo fado neįmanoma apibūdinti žodžiais - jį būtina išgirsti. Fadas siejasi su flamenku, o Ispanija ir Portugalija gitaristą A.Globį traukė nuo pat mažumės, vos išgirdus pirmąją melodiją, ji įkrito širdin visam gyvenimui:

„Dainos turi savitą temperamentą ir išgyvenimus, jas galima atlikti ilgesingai ir romantiškai arba su didele aistra. Tai, matyt, sutampa su muzikuojanči