Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Week of Gruodžio 31, 2012 »
PirAntTreKetPenŠešSek
31
Renginio pradžia: 12/31/2012 18:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 54, (koncertų salė) Juodkrantė
Š. m. gruodžio 31 d. 18.00 val

ŠVENTINIS KONCERTAS

Operos sotlitų Kristinos Zmailaitės ir Edmundo Seiliaus muzikinis sveikinimas.

Maloniai visų laukiame

Renginio pradžia: 12/31/2012 23:00

Kaip sutikti 2013 metus?
Kaip palydėti paskutinę metų dieną, kad kitais metais viskas klostytųsi sėkmingai? 2013-ieji yra juodosios vandens Gyvatės metai.

Gyvatė nekelia didelių reikalavimų dėl vietos ir būdo, kaip sutikti Naujus metus. Jūs galite švęsti tiek šeimos rate, tiek restorane draugų kompanijoje, išvykti į kelionę arba romantiškai praleisti laiką su mylimu žmogumi kokioje nors užmiesčio sodyboje. Tačiau Naujųjų metų išvakarėse reikėtų vengti didelio triukšmo, nes gyvatė – toks gyvūnas, kuris mėgsta ramybę. Šią naktį reikėtų turėti daug teigiamų emocijų ir linkėti santaikos visiems aplinkiniams. Metai bus sėkmingi, jei nešiosite juodosios gyvatės amuletą.

Per Naujus metus ant stalo turėtų būti bent vienas patiekalas iš triušienos arba kiškienos. Galima būtų išbandyti savo kulinarinius sugebėjimus su jūros gėrybėmis. Ungurys – apskritai idealus variantas. Jis juk ir jūros “žvėris”, ir savo forma primena gyvatę. Taip pat ant šventinio stalo stalo reikėtų pastatyti vazelę su pušies šakele, kuri simbolizuoja amžinybę.

Sutinkant Naujuosius metus patartina vilkėti tamsių spalvų drabužius. Turėtų dominuoti juoda, tamsiai mėlyna ar žalia spalva. Medžiaga turėtų būti lygi, gražiai krentanti, tarsi besiliejanti. Pageidautina, kad piešiniai būtų smulkūs, medžiaga galėtų būti raštuota, primenanti gyvatės odą. Puikus variantas – vienspalvis rūbas su raštuotomis detalėmis, pavyzdžiui, tai gali būti vyro kaklaraištis arba moters skarelė.

1
Renginio pradžia: 01/01/2013 07:00

Sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sudainavo Lietuvos himną. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė „želigovskininkai“ ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

all day

Sausio 1 d. prasideda Naujieji metai. Dabartinį metų skaičiavimą pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą.

Tada metai turėjo 365,25 paros. Likutis per 128 metus sudarydavo apie vienos paros skirtumą. Tai buvo trūkumas. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji kaip Naujųjų metų pradžia kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo laikoma iki VIII a., Rusijoje - iki XV a., Anglijoje - iki 1752 m.

Sausio pirmąją kaip Naujųjų metų pradžią katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus XII bulę.

Dabar pasitikdami Naujuosius metus tradiciškai keliame taurę šampano, dainuojame „Ilgiausių metų“. Įvairiose pasaulio šalyse Naujieji metai ateina šiek tiek skirtingu laiku, mat jų pradžia laikoma 00:00 val.

2
Renginio pradžia: 01/02/2013 17:00

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

3
all day

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

4
all day

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

5
all day

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

6
all day

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Surinktas turinys