Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Antardienis Liepos 24, 2012
Renginio pradžia: 07/24/2012 11:58

Figaras - Mindaugas Rojus,
Don Bazilijus - Liudas Mikalauskas.

Bilieto kaina 15 Lt;
Blietus galima įsigyti :
- internetu;
- visose Bilietai.lt kasose;
- Klaipėddos muzikinio teatro kasoje;
- spektakalio dieną L.Rėzos KC lauko estradoje.

www.klaipedosmuzikinis.lt

Ketvirtadienis Liepos 26, 2012
Renginio pradžia: 07/26/2012 19:00

XV Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis

MUZIKINIS RUGPJŪTIS PAJŪRYJE

Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui !

Liepos 26 d., 19.00 val. Juodkrantė
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54)

GIOACHINO ROSSINI
SEVILIJOS KIRPĖJAS

3 veiksmų komiška opera

Figaras - Mindaugas Rojus
Don Bazilijus - Liudas Mikalauskas

bilieto kaina 15 lt.
Bilietus galima įsigyti internetu, visose Bilietai.lt kasose, Klaipėdos muzikinio teatro kasose, Spektaklio dieną Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje.

Penktadienis Liepos 27, 2012
Renginio pradžia: 07/27/2012 13:02

"Gyvenimas linksmas, nes atlyginimas juokingas"

anekdotai, miniati8ros, humorist8in4s dainos, komedija, siurprizai, joke "bajeriai", šposai

Artūras Orlauskas
Klarkas

Antardienis Liepos 31, 2012
Renginio pradžia: 07/31/2012 17:00

„Raganiukės teatras“ – teatras vaikams ir visai šeimai, nuo 1997 m. įsikūręs Vilniuje, tačiau gastroliuoja visoje Lietuvoje ir užsienyje. Teatras turi didžiausią spektaklių vaikams repertuarą Lietuvoje. Teatras pavadintas vokiečių rašytojo Otfrydo Proislerio knygos veikėjos Raganiukės Niukės vardu.

Trečiadienis Rugpjūčio 01, 2012
Renginio pradžia: 08/01/2012 20:00

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA / LITAUISCHE NATIONAL-PHILHARMONIE
NERINGOS SAVIVALDYBĖ / SELBSTVERWALTUNG DER STADT NERINGA
LIEPOS 26–RUGPJŪČIO 15 D.
26. JULI – 15. AUGUST
XIV TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS
VASAROS FESTIVALIS
KURŠIŲ NERIJA 2012
DAS XIV INTERNATIONALE SOMMERFESTIVAL DER KAMMERMUSIK
Kurische Nehrung 2012
Pagrindinis atlikėjas
FESTIVALIO ORKESTRAS
Hauptdarsteller
ORCHESTER DES FESTIVALS
MUSICA HUMANA
Meno vadovas ir dirigentas
Musikalischer Leiter und Dirigent
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio meno vadovas
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas
Musikalischer Leiter des Festivals
Preisträger des litauischen Nationalpreises
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio globėjas – Neringos meras
Schirmherr des Festivals
Bürgermeister der Stadt Neringa
ANTANAS VINKUS
..................................................................................................................
Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA
1999 m. rugpjūčio 1–15 d. Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Renginio sumanytojai buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir ansamblio „Musica humana“ meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda.
Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai,
solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 02, 2012
Renginio pradžia: 08/02/2012 17:00

Operomanų vasaros koncertai

2012- rugpjūčio 2-5 dienomis Juodkrantėje

2012-08-02, ketvirtadienis
17.00-21.00 val.
Juodkrantės miškas (einant "Žaliojo kelio" pėsčiųjų taku paplūdimio link).

archaizuota garso instaliacija

SKAMBĖK, AKMENIE, SKAMBĖK

Renginio pradžia: 08/02/2012 17:00

„Raganiukės teatras“ – teatras vaikams ir visai šeimai, nuo 1997 m. įsikūręs Vilniuje, tačiau gastroliuoja visoje Lietuvoje ir užsienyje. Teatras turi didžiausią spektaklių vaikams repertuarą Lietuvoje. Teatras pavadintas vokiečių rašytojo Otfrydo Proislerio knygos veikėjos Raganiukės Niukės vardu.

Penktadienis Rugpjūčio 03, 2012
Renginio pradžia: 08/03/2012 21:30

Operomanų vasaros koncertai

2012- rugpjūčio 2-5 dienomis Juodkrantėje

2012-08-03
21.30-22 VAL.

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO FASADAS
(L Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Šeštadienis Rugpjūčio 04, 2012
Renginio pradžia: 08/04/2012 20:00

Operomanų vasaros koncertai

2012- rugpjūčio 2-5 dienomis Juodkrantėje

2012-08-04
20.00-22.00 val.
Juodkrantės paplūdimys (ties centrine gelbėjimo stotimi)

garso juostų instaliacija-performansas ,,TAPE(TEIP).

Renginio pradžia: 08/04/2012 20:00

Humoro vakaras "Alergija"

"Gyvenimas linksmas, nes atlyginimas juokingas"

anekdotai, miniatiūros, humoristinės dainos, komedija, siurprizai, joke "bajeriai", šposai.

Liudviko Rėzos kultūros centre (koncertų salėje) L. Rėzos g. 54, Juodkrantė

Artūras Orlauskas
Klarkas

Renginio pradžia: 08/04/2012 20:00

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA / LITAUISCHE NATIONAL-PHILHARMONIE
NERINGOS SAVIVALDYBĖ / SELBSTVERWALTUNG DER STADT NERINGA
LIEPOS 26–RUGPJŪČIO 15 D.
26. JULI – 15. AUGUST
XIV TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS
VASAROS FESTIVALIS
KURŠIŲ NERIJA 2012
DAS XIV INTERNATIONALE SOMMERFESTIVAL DER KAMMERMUSIK
Kurische Nehrung 2012
Pagrindinis atlikėjas
FESTIVALIO ORKESTRAS
Hauptdarsteller
ORCHESTER DES FESTIVALS
MUSICA HUMANA
Meno vadovas ir dirigentas
Musikalischer Leiter und Dirigent
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio meno vadovas
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas
Musikalischer Leiter des Festivals
Preisträger des litauischen Nationalpreises
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio globėjas – Neringos meras
Schirmherr des Festivals
Bürgermeister der Stadt Neringa
ANTANAS VINKUS
..................................................................................................................
Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA
1999 m. rugpjūčio 1–15 d. Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Renginio sumanytojai buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir ansamblio „Musica humana“ meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda.
Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai,
solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 08/04/2012 20:00

Operomanų vasaros koncertai

2012- rugpjūčio 2-5 dienomis Juodkrantėje

2012-08-04
20.00-22.00 val.
Juodkrantės paplūdimys (ties centrine gelbėjimo stotimi)

garso juostų instaliacija-performansas ,,TAPE(TEIP).

Sekmadienis Rugpjūčio 05, 2012
Renginio pradžia: 08/05/2012 20:00

Operomanų vasaros koncertai

2012- rugpjūčio 2-5 dienomis Juodkrantėje

2012-08-05
20.00-21.00 val.

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO PARODŲ SALĖJE

(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

DŽIAZO MUZIKOS KONCERTAS

DŽIAZO GALA

Antardienis Rugpjūčio 07, 2012
Renginio pradžia: 08/07/2012 20:00

Festivalis ,,Vasaros desertas”

Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzos g. 54, Neringa Juodkrantė).
Romas Dambrausko autorinis vakaras.

Renginio pradžia: 08/07/2012 20:00

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA / LITAUISCHE NATIONAL-PHILHARMONIE
NERINGOS SAVIVALDYBĖ / SELBSTVERWALTUNG DER STADT NERINGA
LIEPOS 26–RUGPJŪČIO 15 D.
26. JULI – 15. AUGUST
XIV TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS
VASAROS FESTIVALIS
KURŠIŲ NERIJA 2012
DAS XIV INTERNATIONALE SOMMERFESTIVAL DER KAMMERMUSIK
Kurische Nehrung 2012
Pagrindinis atlikėjas
FESTIVALIO ORKESTRAS
Hauptdarsteller
ORCHESTER DES FESTIVALS
MUSICA HUMANA
Meno vadovas ir dirigentas
Musikalischer Leiter und Dirigent
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio meno vadovas
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas
Musikalischer Leiter des Festivals
Preisträger des litauischen Nationalpreises
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio globėjas – Neringos meras
Schirmherr des Festivals
Bürgermeister der Stadt Neringa
ANTANAS VINKUS
..................................................................................................................
Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA
1999 m. rugpjūčio 1–15 d. Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Renginio sumanytojai buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir ansamblio „Musica humana“ meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda.
Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai,
solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Trečiadienis Rugpjūčio 08, 2012
Renginio pradžia: 08/08/2012 20:00

Festivalis ,,Vasaros desertas”

Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzos g. 54, Neringa Juodkrantė)

Juozo Erlicko autorinis vakaras

Ketvirtadienis Rugpjūčio 09, 2012
Renginio pradžia: 08/09/2012 20:00

Festivalis ,,Vasaros desertas”

Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzos g. 54, Neringa Juodkrantė)

JUDITA LEITAITĖ

Penktadienis Rugpjūčio 10, 2012
Renginio pradžia: 08/10/2012 20:00

Festivalis ,,Vasaros desertas”

Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzos g. 54, Neringa Juodkrantė

ANDRIUS RIMIŠKIS

Šeštadienis Rugpjūčio 11, 2012
Renginio pradžia: 08/11/2012 20:00

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA / LITAUISCHE NATIONAL-PHILHARMONIE
NERINGOS SAVIVALDYBĖ / SELBSTVERWALTUNG DER STADT NERINGA
LIEPOS 26–RUGPJŪČIO 15 D.
26. JULI – 15. AUGUST
XIV TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS
VASAROS FESTIVALIS
KURŠIŲ NERIJA 2012
DAS XIV INTERNATIONALE SOMMERFESTIVAL DER KAMMERMUSIK
Kurische Nehrung 2012
Pagrindinis atlikėjas
FESTIVALIO ORKESTRAS
Hauptdarsteller
ORCHESTER DES FESTIVALS
MUSICA HUMANA
Meno vadovas ir dirigentas
Musikalischer Leiter und Dirigent
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio meno vadovas
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas
Musikalischer Leiter des Festivals
Preisträger des litauischen Nationalpreises
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio globėjas – Neringos meras
Schirmherr des Festivals
Bürgermeister der Stadt Neringa
ANTANAS VINKUS
..................................................................................................................
Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA
1999 m. rugpjūčio 1–15 d. Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Renginio sumanytojai buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir ansamblio „Musica humana“ meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda.
Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai,
solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 08/11/2012 20:00

Festivalis ,,Vasaros desertas”

Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L.Rėzos g. 54, Neringa Juodkrantė)

RUSŲ ROMANSŲ VAKARAS SOLISTĖ L. NAZARENKO

Pirmadienis Rugpjūčio 13, 2012
Renginio pradžia: 08/13/2012 21:30

Vasaros kino festivalis ,,Sidabrinės Gervės Naktys"
rugpjūčio 13 d. 21.30 val.
Vieta - Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estrada (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)

1. "Vienos dalies fantazija", rež. G.Stančiauskaitė
2. "Kaip mes žaidėme revoliuciją", rež. G.Žickytė
3. "Anima Animus", rež.J.Matulevičius
4. "Miegančių drugelių tvirtovė", rež. A.Puipa

Renginiai nemokami.

Antardienis Rugpjūčio 14, 2012
Renginio pradžia: 08/14/2012 17:00

“ – teatras vaikams ir visai šeimai, nuo 1997 m. įsikūręs Vilniuje, tačiau gastroliuoja visoje Lietuvoje ir užsienyje. Teatras turi didžiausią spektaklių vaikams repertuarą Lietuvoje. Teatras pavadintas vokiečių rašytojo Otfrydo Proislerio knygos veikėjos Raganiukės Niukės vardu.

Trečiadienis Rugpjūčio 15, 2012
Renginio pradžia: 08/15/2012 18:00

Humoro vakaras "Alergija"

"Gyvenimas linksmas, nes atlyginimas juokingas"

Anekdotai, miniatiūros, humoristinės dainos, komedija, siurprizai, joke "bajeriai", šposai.

Liudviko Rėzos kultūros centre (koncertų salė) L. Rėzos g. 54, Juodkrantė.

Artūras Orlauskas
Klarkas

Ketvirtadienis Rugpjūčio 16, 2012
Renginio pradžia: 08/16/2012 18:00
Penktadienis Rugpjūčio 17, 2012
Šeštadienis Rugpjūčio 18, 2012
Sekmadienis Rugpjūčio 19, 2012
Pirmadienis Rugpjūčio 20, 2012
Antardienis Rugpjūčio 21, 2012
Renginio pradžia: 08/21/2012 17:00

„Raganiukės teatras“ – teatras vaikams ir visai šeimai, nuo 1997 m. įsikūręs Vilniuje, tačiau gastroliuoja visoje Lietuvoje ir užsienyje. Teatras turi didžiausią spektaklių vaikams repertuarą Lietuvoje. Teatras pavadintas vokiečių rašytojo Otfrydo Proislerio knygos veikėjos Raganiukės Niukės vardu.

Trečiadienis Rugpjūčio 22, 2012
Ketvirtadienis Rugpjūčio 23, 2012
Penktadienis Rugpjūčio 24, 2012
Renginio pradžia: 08/24/2012 20:00

Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčia 20:00 val.
Valstybinis Vilniaus kvartetas
Vytautas Giedraitis (klarnetas) Koncertas iš ciklo ,,Intro musica” W. A. Mozart kvintetas klarnetui, dviem smuikams, altui ir violončelei a-dur, kv581
C. M. Weber kvintetas klarnetui, dviem smuikams, altui ir violončelei b-dur, op.34

Šeštadienis Rugpjūčio 25, 2012
Renginio pradžia: 08/25/2012 17:00

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Renginio pradžia: 08/25/2012 20:00

Aistė Širvinskaitė (sopranos)
Miglė Dikšaitienė (smuikas)
Rūta Blaškytė (fortepijonas) Programa: H. Berlioz. Dvi dainos iš ciklos „Vasaros naktys“, ž. Teophile Gautier; „Villanelle“, „La spectre de la rose“ F. Meldelsohn. „Pavasario daina“ op.62, Nr. 30 (iš ciklo „Dainos be žodžių“ smuikui ir fortepijonui) S. Rachmaninov. Trys romansai: „Prie mano lango“, ž. B. Gelinos; „Aš lauksiu tavęs“, ž. M. Davydovos; „Netikėk manim, drauge“, ž. A. L. Tolstojaus; S. Rachmaninov „Saulutės“ (Margaritki) smuikui ir fortepijonui (perdirbimas J. Heifitz) P. Mascagni. Santucos romansas iš op. „Kaimo garbė“; A. Catalani. Vali romansas iš op. „La Wally“; S. Prokofjev. Rusų šokis iš baleto „Petruška“ smuikui ir fortepijonui; F. Lehar. Anos Elizos valsas iš op. „Paganini“; M. Willson. „Tai tu“ daina iš miuziklo „Muzikos žmogus“, F. Kreisler „Mažosios Vienos maršas“ (Kleiner Wiener Marsch); L. Denza. „Nuostabios akys“ (Occhi Turchini);
R. Rogers. Daina „Iš mano svajonių“ iš miuziklo „Oklahoma“

Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčia 20:00 val.

Sekmadienis Rugpjūčio 26, 2012
Renginio pradžia: 08/16/2012 18:00
Pabaiga: 08/26/2012 19:00

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Pirmadienis Rugpjūčio 27, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Antardienis Rugpjūčio 28, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Trečiadienis Rugpjūčio 29, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Ketvirtadienis Rugpjūčio 30, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Renginio pradžia: 08/30/2012 18:00
Penktadienis Rugpjūčio 31, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Šeštadienis Rugsėjo 01, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Sekmadienis Rugsėjo 02, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Pirmadienis Rugsėjo 03, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Antardienis Rugsėjo 04, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Trečiadienis Rugsėjo 05, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Ketvirtadienis Rugsėjo 06, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Penktadienis Rugsėjo 07, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Šeštadienis Rugsėjo 08, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Renginio pradžia: 09/08/2012 10:00

Šį savaitgalį Juodkrantėje šurmulį kels vienas didžiausių šių metų sporto renginių Neringos kurorte. Rugsėjo 8 – ąją, šeštadienį, Neringos savivaldybė ir VMFD “Žalgiris” kviečia atvykti į antrą pagal dydį Neringos gyvenvietę, kur vyks parodomosios draugiškos tarptautinės rungtynės tarp vienų stipriausių Latvijos ir Lietuvos futbolo komandų.

Pamaryje įkurtame Juodkrantės stadione susitiks ketvirtąją vietą stipriausioje Latvijos lygoje užimanti Liepojos “Metalurgs” ir antroje pozicijoje Lietuvos čempionate esanti Vilniaus miesto futbolo draugijos “Žalgiris” komanda.

Draugiškas susitikimas Juodkrantės gyvenvietės stadione prasidės 16 valandą.

“Neringa visuomet pirmenybę teikė aktyviam gyvenimo būdui ir poilsiui. Pas mus yra sudarytos puikios galimybės buriavimo, orientavimosi sportui. Nidos gyvenvietėje vasaros metu kasmet vyksta įvairios krepšinio stovyklos. Džiaugiamės, kad šiais metais kurorte pradedamos formuoti ir naujos futbolo tradicijos. Viliuos, kad tokie susitikimai kartosis dar ne kartą ir Neringą atras ir šios sporto šakos gerbėjai, “ – atvykti į Neringą kviečia varžybų globėjas Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus.

Sekmadienis Rugsėjo 09, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Pirmadienis Rugsėjo 10, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Antardienis Rugsėjo 11, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Trečiadienis Rugsėjo 12, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Ketvirtadienis Rugsėjo 13, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Penktadienis Rugsėjo 14, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Šeštadienis Rugsėjo 15, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Sekmadienis Rugsėjo 16, 2012

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Pirmadienis Rugsėjo 17, 2012
Renginio pradžia: 08/25/2012 17:00
Pabaiga: 09/17/2012 18:00

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Trečiadienis Rugsėjo 19, 2012
Renginio pradžia: 09/19/2012 11:00
Pabaiga: 09/19/2012 13:00
Sekmadienis Rugsėjo 23, 2012
Ketvirtadienis Rugsėjo 27, 2012
Renginio pradžia: 09/27/2012 18:00

Kvietimas į pirmąją NAjS (Neringos jaunimo apskritasis stalas) konferenciją, kuri vyks Nidoje KTIC "Agila" rugsėjo 27 d. ( ketvirtadienį) 18.00 val.

Ketvirtadienis Spalio 04, 2012
Renginio pradžia: 10/04/2012 15:00

Liudviko Rėzos kultūros centras 2012 m spalio 4 d. 15 val. kviečia į susitikimą su rašytoju Roku Flick ir jo naujausios knygos "Paskutinis traukinys" pristatymą parodų salėje. Dalyvauja Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Arbačiauskaitė. Maloniai kviečiame!

"Rokas Flickas (g. 1936, iki 1989 m. – Rokas Alvydas Liaukonis) skaitytojui jau žinomas kaip vienaveiksmės istorinės monologinės dramos apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“ ir knygų „Mitingų metas, sudrebinęs Lietuvą“, „Atrastoji žemė“, „Šiaurės Sachara“ autorius. Šiais metais „Alma littera“ išleido naujausią R. Flicko romaną „Paskutinis traukinys“.
Šis romanas gana artimas istorinio romano tipui: knygoje aprašoma ne tik vienos šeimos tragedija, bet ir skaudi Rytų Prūsijos, artimai susijusios su Lietuva, gyventojų lemtis Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Kenigsbergas, arba Karaliaučius, iki Antrojo pasaulinio karo buvo vokiečių miestas, nors jame gyveno ir olandų, prancūzų, škotų, lietuvininkų. Prieš Raudonajai armijai užimant miestą, vietiniai gyventojai bėgo į Vokietijos gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais skyrėsi nuo vokiško miesto, buvusio iki sovietų ekspansijos. Skaudi miesto bei jo žmonių istorija ir pasakojama romane „Paskutinis traukinys“. Nors romano centre vokietės Martos ir lietuvio Vincento Toleikio šeimos tragedija, bet suprantame, jog panašus likimas ištiko ne vieną kenigsbergiečių šeimą.

Renginio pradžia: 10/04/2012 18:00

Kvietimas į NAjS (Neringos jaunimo apskritasis stalas) konferenciją

Š. m. spalio 4 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į NAjS (Neringos jaunimo apskritasis stalas) konferenciją, kuri vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Jaunime, būk aktyvus!

Šeštadienis Spalio 20, 2012
Renginio pradžia: 10/20/2012 17:00

ŠOKIO SPEKTAKLIS „ŠEŠĖLIS, KURS BĖGA GRETA“
Spalio 20 d. (šeštadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)

Šokio spektaklis „Šešėlis, kurs bėga greta“ - tarpdisciplininis performansas, inspiruotas ankstyvosios Maironio poezijos. Jame į visumą susilieja įvairios šiuolaikinio meno rūšys: muzika, modernus šokis, teatro elementai, vaizdo menas. Spektaklio vizualios estetikos pagrindas – judesio plastika, kuriama modernaus šokio atlikėjų, taip pat kitos papildomos priemonės – vaizdo projekcija, įdomūs apšvietimo sprendimai ir kt. Muzikinę kompoziciją vainikuoja gyvai atliekamos vokalo partijos ir elektrinės gitaros solo improvizacijos. Žiūrovų laukia tikrai įdomus derinys – modernaus šokio plastika ir kiek kitoks, agresyvesnis gatvės stiliaus šokis, taip pat emocinga muzika – nuo acid jazz iki šiuolainės elektroninės muziko fragmentų. Tai tarsi dar kartą poezijos, meno kalba atpasakota nesibaigianti istorija: dviejų skirtingų žmonių susitikimas, trumpa atvirumo akimirka ir lemtingas išsiskyrimas.

Šolio spektaklį pristato Raseinių kultūros centras ir nevyriausybinė organizacija „Idėjų upė“.
Spektaklio premjera įvyko š.m. gegužės 19 d. Maironio gimtinėje Pasandravyje (Raseinių r.)

Antardienis Lapkričio 06, 2012
Renginio pradžia: 11/06/2012 15:00

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Trečiadienis Lapkričio 07, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Renginio pradžia: 11/07/2012 11:29

Lapkričio 9 d. 12 val. visus neringiškius ir miesto svečius, o ypač jaunimą, kviečiame į Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salę (L. Rėzos g. 54) į nemokamą dokumentinio k.f. "Mes už Lietuvą" peržiūrą. Pamatysite ne rungtynes, bet mūsų krepšinio rinktinės kasdienybę.

Po filmo, 15 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos (L. Rėzos g. 8) sporto salėje parodomąją treniruotę - kūno kultūros pamoką ves vienas iš rinktinės narių Tomas Delininkaitis.

Ateikime susitikti su krepšininku, palaikyti savo atžalų, pasidžiaugti krepšiniu.
Renginių metu geriausi ir sportiškiausi bus apdovanoti ypatingais prizais, prie kurių ranką pridėjo pats Arvydas Sabonis.

Rengėjai: Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla, Liudviko Rėzos kultūros centras

Renginio pradžia: 11/07/2012 17:00

2012-11-07 (trečiadienis)
17.00 val. Prisiminimų vakaras „Juodojo kranto žvejai“.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)

Ketvirtadienis Lapkričio 08, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Penktadienis Lapkričio 09, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Renginio pradžia: 11/09/2012 15:00

2012-11-09 (penktadienis)
15.00 val. Kęstučio Demerecko knygos „Kuršių nerija senuose atvirukuose“ pristatymas ir parodos „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“ atidarymas. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė).

Šeštadienis Lapkričio 10, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Sekmadienis Lapkričio 11, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Pirmadienis Lapkričio 12, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Antardienis Lapkričio 13, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Trečiadienis Lapkričio 14, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Ketvirtadienis Lapkričio 15, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Penktadienis Lapkričio 16, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Renginio pradžia: 11/16/2012 19:00

2012-11-16 (penktadienis)
19.00 val. Neringos įkūrimo 51-ojo gimtadienio šventinis koncertas
Programoje pasirodys Neringos meno kolektyvai ir svečiai (Kretingos kultūros centro , Joniškio kultūros centro ir Telšių raj. Nevarėnų kultūros centro) .
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė (L. Rėzos g. 54, Neringa)

Šeštadienis Lapkričio 17, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Sekmadienis Lapkričio 18, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Pirmadienis Lapkričio 19, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Antardienis Lapkričio 20, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Trečiadienis Lapkričio 21, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Ketvirtadienis Lapkričio 22, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Penktadienis Lapkričio 23, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Renginio pradžia: 11/23/2012 18:00

Liaudiškos muzikos festivalis
Lapkričio 23 d. 18 val., Gargždų kultūros centre, liaudiškos muzikos festivalis „Armoniką tik paėmiau“.
Tema „Kas kaip moka, tas taip šoka“.
Dalyvauja Liudviko Rėzos kultūros centro liaudiška kapela "Kuršininkai" vadovė Dana Tregub

Renginio pradžia: 11/23/2012 18:00

2012-11-23 (penktadienis)
18.00 val. Folkloro ansamblio „Giedružė“ 10–ties metų jubiliejui skirtas koncertas ir kompaktinės DVD plokštelės „Ten ant maračių“ pristatymas.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė (L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)

Šeštadienis Lapkričio 24, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Sekmadienis Lapkričio 25, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Pirmadienis Lapkričio 26, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Antardienis Lapkričio 27, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Trečiadienis Lapkričio 28, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Ketvirtadienis Lapkričio 29, 2012

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Penktadienis Lapkričio 30, 2012
Renginio pradžia: 11/06/2012 15:00
Pabaiga: 11/30/2012 08:48

2012-11-06 (antradienis)
Paroda „Kuršių nerija, žvejų, moterų portretai“.
Iš Simono Dacho namų archyvų. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Atidarymas lapkričio 9 dieną 17.00 val.

Pirmadienis Gruodžio 03, 2012
Renginio pradžia: 12/03/2012 10:00

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Antardienis Gruodžio 04, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Trečiadienis Gruodžio 05, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Ketvirtadienis Gruodžio 06, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Penktadienis Gruodžio 07, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Šeštadienis Gruodžio 08, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Sekmadienis Gruodžio 09, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Pirmadienis Gruodžio 10, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Antardienis Gruodžio 11, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Trečiadienis Gruodžio 12, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Renginio pradžia: 12/12/2012 18:00

Gruodžio 12 d. 18.00 val. Eglutės įžiebimo šventė. Vaikučius, jų tėvelius ir senelius kviečiame kartu su Seneliu šalčiu įžiebti miesto eglutę.

Ketvirtadienis Gruodžio 13, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Penktadienis Gruodžio 14, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Renginio pradžia: 12/14/2012 15:00

Gruodžio 14 d. 15.00 val. Neringos meno mokyklos mokinių koncertas. Meno mokyklos mokytojai: R. Rušinskienė, A. Augaitienė, R. Kisarauskas.

Renginio pradžia: 12/14/2012 18:00

Gruodžio 14 d. (penktadienį) 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8, kviečiame į adventinį vakarą ,,Mes laukiam, Viešpatie, tavęs”.
Dalyvauja Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis “Neringa” vadovė Rita Rušinskienė.

Šeštadienis Gruodžio 15, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Sekmadienis Gruodžio 16, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Pirmadienis Gruodžio 17, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Antardienis Gruodžio 18, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Trečiadienis Gruodžio 19, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Ketvirtadienis Gruodžio 20, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Penktadienis Gruodžio 21, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Šeštadienis Gruodžio 22, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Sekmadienis Gruodžio 23, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Pirmadienis Gruodžio 24, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Renginio pradžia: 12/24/2012 15:49

Kūčios - viena seniausių lietuvių švenčių, minima pagal Saulės kalendorių. Tai saulės virsmo taškas - saulėgrįža. Kūčios - tai astronominės žiemos pradžia ir saulės sugrįžimo metas. Iš gruodžio 21-osios į 22-ąją Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai nuo Dangaus pusiaujo, o po trijų dienų jau bent truputį pailgėja šviesusis paros metas.

Yra keli Kūčių pavadinimo kilmės variantai:
• “Kūčia” - per slavus iš graikų pasiskolintas žodis. Tai liudija tą pačią reikšmę turintys žodžiai - rusų “kutja”, baltarusių “kucia”, graikų “kukia”. Tai patiekalas - įvairių virtų grūdų mišinys su aguonomis ir medumi.
• “Kūčia” - kildinama iš žodžio kūtė, reiškiančio patalpą, kurioje gimė Jėzus Kristus. pats žodis “kūtė” kildinamas iš prūsiško žodžio kūtis ir sieja su vokiečių žemaičių (viduriečių) “kote” ar “kotte” - „pašiūrė, tvartas”.
• “Kūčia” galėtų būti kilęs iš lenkų kalbos žodžio “kuc” - kuolas. Seniau tą dieną samdiniai baigdavo tarnauti metus, o šeimininkai atminimui į lubų balkį įkaldavo medinį kuolą. Kiek metų ištarnauta, tiek lubose atsirasdavo kuolų…

Kūčių prasmę geriau išreiškia apeiginio Kūčių valgio sudėtis ir jo pavadinimas kūčia. “Svarbiausias Kūčių valgis - kūčia. Jį virdavo iš visokių javų: žirnių, miežių, rugių, kviečių”; “Be kūčios nėra Kūčių”, - sakydavo senesni žmonės. Šitą patiekalą ir tokį patį Kalėdų išvakarių pavadinimą sutinkame ir kitose indoeuropiečių tautose: kutja (rus.), kucia (balt.), kucija (lenk.), kukkia (graik.). Grūdai, t. y. sėklos, iš kurių susideda pagrindinis Kūčių valgis kūčia, simboliškai vienu metu išreiškia sunykimą, mirtį, kūtimą (kūsti) ir gimimą, prisikėlimą, atkutimą (kusti) naujam Rėdos ratui: daigas dygdamas daigoja grūdą.

Kūčioms dar kepdavo tešlinius gaidžiukus, viščiukus, paukščiukus, kuriuos vadino viščiukais, kiškučius. Tai sotaus pavasario simbolis.

Antardienis Gruodžio 25, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Renginio pradžia: 12/25/2012 15:58

Kalėdos (gruodžio 25 d.-26 d.) - senoji Saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Dabartinėse Šv. Kalėdose tebegalime rasti daug senųjų papročių, ypač būrimų ir ateities spėliojimų. Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Žemdirbių tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažėja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiūrėti gyvulius. Pirmoji Kalėdų diena buvot tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Niekas nevaikščiojo į svečius, net valgių negamino: buvo valgoma tai, kas pagaminta anksčiau. Kalėdų rytą, dar prieš pusryčius, šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes, paskui vienas kitą sveikindavo su šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius. Švenčiant Kalėdas kaime, anksti rytą nuimdavo šieną nuo Kūčių stalo ir išnešdavo gyvuliams. Nuėmę šieną žiūrėdavo, ar daug sėklelių - grūdų - iš šieno pribiro. Jeigu jau daug rasdavo, tai ateinančių metų derlius bus labai geras. Žmonės, išėję į lauką, žiūrėdavo, koks Kalėdų oras. Jeigu Kalėdos baltos - tai Velykos žalios. Jei pasitaikydavo, kad per Kalėdas sniegas dar nebuvo padengęs žemės, tai Velykose tikrai snigs. Vėlesniais laikais žmonės daugiau judėdavo iš namų pirmąją Kalėdų dieną, tačiau nebuvo užmirštama, kad tai Jėzaus Gimimo šventė. Pavyzdžiui, kaimynai susirinkdavo į didesnio ūkininko trobą, giedodavo kalėdines ir kitas šventas giesmes, bendrai pasimelsdavo, o tik tada pasirodydavo muzikantai. Šeimininkas ir šeimininkė pirmieji pradėdavo šokti. Tai buvo oficiali advento pabaiga, nes advento metu linksmintis vengiama arba net draudžiama. Kalėdų laikotarpis Lietuvoje trunka iki Trijų Karalių.
Sodas (Marcinkonių etnografinis muziejuje
Kalėdų eglutės puošimas

Trečiadienis Gruodžio 26, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Ketvirtadienis Gruodžio 27, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Penktadienis Gruodžio 28, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Šeštadienis Gruodžio 29, 2012

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Sekmadienis Gruodžio 30, 2012
Renginio pradžia: 12/03/2012 10:00
Pabaiga: 12/30/2012 10:00

Atvirukų ir fotografijų paroda
Gruodžio 3 d. atvirukų ir fotografijų paroda ,,Palaimintas popiežius Jonas Paulius II žemiškomis akimis” (iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus archyvo)

Pirmadienis Gruodžio 31, 2012
Renginio pradžia: 12/31/2012 18:00

Liudviko Rėzos kultūros centras
L. Rėzos g. 54, (koncertų salė) Juodkrantė
Š. m. gruodžio 31 d. 18.00 val

ŠVENTINIS KONCERTAS

Operos sotlitų Kristinos Zmailaitės ir Edmundo Seiliaus muzikinis sveikinimas.

Maloniai visų laukiame

Renginio pradžia: 12/31/2012 23:00

Kaip sutikti 2013 metus?
Kaip palydėti paskutinę metų dieną, kad kitais metais viskas klostytųsi sėkmingai? 2013-ieji yra juodosios vandens Gyvatės metai.

Gyvatė nekelia didelių reikalavimų dėl vietos ir būdo, kaip sutikti Naujus metus. Jūs galite švęsti tiek šeimos rate, tiek restorane draugų kompanijoje, išvykti į kelionę arba romantiškai praleisti laiką su mylimu žmogumi kokioje nors užmiesčio sodyboje. Tačiau Naujųjų metų išvakarėse reikėtų vengti didelio triukšmo, nes gyvatė – toks gyvūnas, kuris mėgsta ramybę. Šią naktį reikėtų turėti daug teigiamų emocijų ir linkėti santaikos visiems aplinkiniams. Metai bus sėkmingi, jei nešiosite juodosios gyvatės amuletą.

Per Naujus metus ant stalo turėtų būti bent vienas patiekalas iš triušienos arba kiškienos. Galima būtų išbandyti savo kulinarinius sugebėjimus su jūros gėrybėmis. Ungurys – apskritai idealus variantas. Jis juk ir jūros “žvėris”, ir savo forma primena gyvatę. Taip pat ant šventinio stalo stalo reikėtų pastatyti vazelę su pušies šakele, kuri simbolizuoja amžinybę.

Sutinkant Naujuosius metus patartina vilkėti tamsių spalvų drabužius. Turėtų dominuoti juoda, tamsiai mėlyna ar žalia spalva. Medžiaga turėtų būti lygi, gražiai krentanti, tarsi besiliejanti. Pageidautina, kad piešiniai būtų smulkūs, medžiaga galėtų būti raštuota, primenanti gyvatės odą. Puikus variantas – vienspalvis rūbas su raštuotomis detalėmis, pavyzdžiui, tai gali būti vyro kaklaraištis arba moters skarelė.

Antardienis Sausio 01, 2013
Renginio pradžia: 01/01/2013 07:00

Sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sudainavo Lietuvos himną. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė „želigovskininkai“ ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Sausio 1 d. prasideda Naujieji metai. Dabartinį metų skaičiavimą pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą.

Tada metai turėjo 365,25 paros. Likutis per 128 metus sudarydavo apie vienos paros skirtumą. Tai buvo trūkumas. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji kaip Naujųjų metų pradžia kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo laikoma iki VIII a., Rusijoje - iki XV a., Anglijoje - iki 1752 m.

Sausio pirmąją kaip Naujųjų metų pradžią katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus XII bulę.

Dabar pasitikdami Naujuosius metus tradiciškai keliame taurę šampano, dainuojame „Ilgiausių metų“. Įvairiose pasaulio šalyse Naujieji metai ateina šiek tiek skirtingu laiku, mat jų pradžia laikoma 00:00 val.

Trečiadienis Sausio 02, 2013
Renginio pradžia: 01/02/2013 17:00

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Ketvirtadienis Sausio 03, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Penktadienis Sausio 04, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Šeštadienis Sausio 05, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Sekmadienis Sausio 06, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Pirmadienis Sausio 07, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Antardienis Sausio 08, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Trečiadienis Sausio 09, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Ketvirtadienis Sausio 10, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Penktadienis Sausio 11, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Renginio pradžia: 01/11/2013 13:00

Liudviko Rėzos vardo premija

Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio d. sprendimu Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija 2012 metais skirta žymiam kultūros ir visuomenės veikėjui, filosofui, humanitarinių mokslų daktarui Arvydui Juozaičiui, įvertinant jo pastangas puoselėti lituanistinės kultūros tradiciją, aktualią šių dienų Neringoje, Klaipėdoje ir Kaliningrado srityje, įtaigią regiono istorijos ir kultūros interpretaciją kūrinyje „Karalių miestas be karalių“. Arvydas Juozaitis buvo pirmojo Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo narys, labai pritaręs tokio susibūrimo idėjai, aktualizauojančiai Liudviko Rėzos reikšmę regiono (Mažosios Lietuvos) kultūros paveldui.
Dr. Arvydas Juozaitis, dirbdamas kultūros atašė Kaliningrade (2004-2009 m.), daug prisidėjo prie Liudviko Rėzos vardo įamžinimo, pastatant jo atminimui skirtą paminklą Kaliningrado mieste 2005 metais. Arvydas Juozaitis dalyvavo ne viename kultūriniame renginyje Neringoje, skirtame kultūros paveldo puoselėjimui Rėzos tėviškėje plačiąja prasme ir kultūrinių ryšių su Kaliningrado sritimi stiprinimui.

Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija bus teikima 2013 m. sausio 11 d. (penktadienį) 13.00 valandą Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56).

Šeštadienis Sausio 12, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Sekmadienis Sausio 13, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Pirmadienis Sausio 14, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Antardienis Sausio 15, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Trečiadienis Sausio 16, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Ketvirtadienis Sausio 17, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Penktadienis Sausio 18, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Šeštadienis Sausio 19, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Sekmadienis Sausio 20, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Pirmadienis Sausio 21, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Renginio pradžia: 01/21/2013 12:00

Paskaita ,,1923m. sausio mėnesio įvykiai Klaipėdoje - Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-ąsias metines minint".

Lektorė Silva Pocytė, Mažosios Lietuvos Draugijos pirmininkė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė.

Antardienis Sausio 22, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Trečiadienis Sausio 23, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Renginio pradžia: 01/23/2013 18:00
Pabaiga: 01/23/2013 20:00
Ketvirtadienis Sausio 24, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Penktadienis Sausio 25, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Šeštadienis Sausio 26, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Sekmadienis Sausio 27, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Pirmadienis Sausio 28, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Antardienis Sausio 29, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Trečiadienis Sausio 30, 2013

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Renginio pradžia: 01/30/2013 18:00
Ketvirtadienis Sausio 31, 2013
Renginio pradžia: 01/02/2013 17:00
Pabaiga: 01/31/2013 17:00

Paroda - Lietuvos dailininkų sąjungos nario Romualdo Kuncos "Kuršių nerijos metraštis" (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nuo sausio 2 d. iki sausio 31 d.

Romualdas Audrūnas Kunca (1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis – 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.). Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).
Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.

Nuo 1960-ųjų R. Kunca dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Penktadienis Vasario 01, 2013
Renginio pradžia: 02/01/2013 10:00

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Šeštadienis Vasario 02, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Renginio pradžia: 02/02/2013 17:00

Kvietimas į NAjS (Neringos jaunimo apskritasis stalas) susitikimą

Š. m. vasario 2 d. (šeštadienį) 17.00 val. Neringos Jaunimo apskritojo stalo (NAjS) susitikimas Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8.

Pristatysime ir tvirtinsime parengtą NAjS 2013 metų veiklos planą.
Kiekvieno nuomonė svarbi, tad esant galimybei visus kviečiu papildyti veiklos planą ir nuspresti kokias veiklas vykdysime 2013 metais !!!

Jaunime, būk aktyvus!

Sekmadienis Vasario 03, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Pirmadienis Vasario 04, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Antardienis Vasario 05, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Trečiadienis Vasario 06, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Ketvirtadienis Vasario 07, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Penktadienis Vasario 08, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Renginio pradžia: 02/08/2013 13:00

Susitikimas su dr. Nijole Strakauskaite ,,Brolių Grimų pasakų istorinis fonas". Skiriama brolių Grimų pasakų 200 metų pirmojo leidimo minėjimui.

Šeštadienis Vasario 09, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Sekmadienis Vasario 10, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Pirmadienis Vasario 11, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Antardienis Vasario 12, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Renginio pradžia: 02/12/2013 13:30

Užgavėnės – viena triukšmingiausių ir linksmiausių žiemos švenčių. Visi su nekantrumu laukiame pavasario, todėl savo trankiu šventimu norime išgąsdinti ir išvyti žiemą. Užgavėnių dieną visada buvo linksminamasi, daug valgoma, ypač mėsiškai, ir sunkesnių darbų nedirbama. Seni žmonės sakydavo – jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.
Užgavėnės - linksma, tradicinė lietuvių liaudies šventė. Joje pagrindiniai personažai yra lašininis ir kanapinis, o šventės esmė - trankiu šventimu išgąsdinti ir išvyti žiemą. Per užgavėnių šventę yra svarbu sočiai ir dažnai valgyti, nes paskui septynias savaites reikės valgyti liesiau. Tai rimties ir susikaupimo laikas prieš gražiausią pavasario šventę – velykas. Jei užgavėnes švęsite trankiai ir sočiai, visus metus neteks badauti. Taigi, verta pasistengti. Pradžiai pasiruoškite kaukes. Kiekvienams šeimos nariui. Senovėje kaukės būdavo drožinėjamos iš medžio. Esmė medinėse kaukėse buvo ta, kad reikėdavo prie nosies įkalti vinuką, kad jei kas norėtų tave pabučiuoti - įsidurtų. Jums siūlome pasigaminti kaukes is popieriaus, galite nupiešti ir iškirpti raganų, velniukų. Jei nenorite kaukės, galite persirengti čigonais, ar taip senomis gražiomis bobutėmis. Nepamirškite išraiškingo makiažo: nusipieškite ūsus, išraiškingas akis, dideles lūpas. Pasiruošę kaukes, išsikepkite skanių blynų.
Ateikite visi š.m. vasario 12 d. 13.30 val. prie L.Rėzos paminklo. Juokausim, šoksim, ragausim blynų, stebėsim KANAPINIO ir LAŠININIO GRUMTYNES. Visų lauks gražuolė MORĖ. Bus smagu visiems. Apsikeisite blynais, pašoksite, padainuosite, gerai praleisite laiką. Ir žiemą išvysite, ir pramogą turėsite. Gražių Užgavėnių!

Renginio pradžia: 02/12/2013 13:30

Užgavėnės – viena triukšmingiausių ir linksmiausių žiemos švenčių. Visi su nekantrumu laukiame pavasario, todėl savo trankiu šventimu norime išgąsdinti ir išvyti žiemą. Užgavėnių dieną visada buvo linksminamasi, daug valgoma, ypač mėsiškai, ir sunkesnių darbų nedirbama. Seni žmonės sakydavo – jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.
Užgavėnės - linksma, tradicinė lietuvių liaudies šventė. Joje pagrindiniai personažai yra lašininis ir kanapinis, o šventės esmė - trankiu šventimu išgąsdinti ir išvyti žiemą. Per užgavėnių šventę yra svarbu sočiai ir dažnai valgyti, nes paskui septynias savaites reikės valgyti liesiau. Tai rimties ir susikaupimo laikas prieš gražiausią pavasario šventę – velykas. Jei užgavėnes švęsite trankiai ir sočiai, visus metus neteks badauti. Taigi, verta pasistengti. Pradžiai pasiruoškite kaukes. Kiekvienams šeimos nariui. Senovėje kaukės būdavo drožinėjamos iš medžio. Esmė medinėse kaukėse buvo ta, kad reikėdavo prie nosies įkalti vinuką, kad jei kas norėtų tave pabučiuoti - įsidurtų. Jums siūlome pasigaminti kaukes is popieriaus, galite nupiešti ir iškirpti raganų, velniukų. Jei nenorite kaukės, galite persirengti čigonais, ar taip senomis gražiomis bobutėmis. Nepamirškite išraiškingo makiažo: nusipieškite ūsus, išraiškingas akis, dideles lūpas. Pasiruošę kaukes, išsikepkite skanių blynų.
Ateikite visi š.m. vasario 12 d. 13.30 val. prie L.Rėzos paminklo. Juokausim, šoksim, ragausim blynų, stebėsim KANAPINIO ir LAŠININIO GRUMTYNES. Visų lauks gražuolė MORĖ. Bus smagu visiems. Apsikeisite blynais, pašoksite, padainuosite, gerai praleisite laiką. Ir žiemą išvysite, ir pramogą turėsite. Gražių Užgavėnių!

Trečiadienis Vasario 13, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Ketvirtadienis Vasario 14, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Penktadienis Vasario 15, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Šeštadienis Vasario 16, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Sekmadienis Vasario 17, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Pirmadienis Vasario 18, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Renginio pradžia: 02/18/2013 18:30

Maloniai Kviečiame visus 2013-02-18 d., pirmadienio vakarą 18.30 val., praleisti kartu su vienu ryškiausiu tradicinio džiazo pianistu ir pedagogu Lietuvoje SAULIUMI ŠIAUČIULIU !
Skambės: džiazas, klasika, liaudiškos variacijos.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė.

Maloniai visų laukiame

Antardienis Vasario 19, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Trečiadienis Vasario 20, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Ketvirtadienis Vasario 21, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Penktadienis Vasario 22, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Šeštadienis Vasario 23, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Sekmadienis Vasario 24, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Pirmadienis Vasario 25, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Antardienis Vasario 26, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Trečiadienis Vasario 27, 2013

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Ketvirtadienis Vasario 28, 2013
Renginio pradžia: 02/01/2013 10:00
Pabaiga: 02/28/2013 10:00

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje š.m. vasario 1 - 28 dienomis klubas "Fotokablys" pristato parodą "Mūsų pasaulis".
Atidarymas vyko š.m. vasario 2 d. 16.30 val.
Šeštadienio pavakary Liudviko Rėzos kultūros centre ilgai negeso šviesos. Rinkosi Neringos bendruomenės žmonės, jaunimas. Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas su NAjS nariais pagerbė savo dalyvavimu ir padėkos žodžiais. Susibūrimo priežastis - parodų salėje vyko fotoparodos „Mūsų pasaulis“ atidarymas, o po to - NAjS susirinkimas ir stalo žaidimų vakaras.
Parodoje dalyvavo garbingi fotomenininkai iš Vilniaus. Sustabdę žavias akimirkas fotblykstės pagalba ir tai pateikę žiūrovui fotografai susibūrė į klubą „Fotoklablys“ ir visus bėgančius, skubančius bei ieškančius pakvietė stabtelėti ir apsidairyti. O dairytis buvo ko. Pamąstyti taip pat.
Paroda “Mūsų pasaulis” – pirmasis iniciatyvinės grupės “Fotokablys”
projektas. Jo tikslas – atskleisti tai, kas artima kiekvienam
autoriui, todėl parodoje yra žanrų įvairovė: portretas, gatvės,
socialinė ir gamtos fotografija, natiurmortas, peizažas, abstrakcija,
fotomontažas, makrofotografija. Eksponuojami 42 geriausi darbai,
tikintis, kad jie “užkabins” žiūrovus. Apie klubo veiklą dalinosi klubo valdybos narys Šarūnas Barštys, Marius Dijokas kurie papasakojo , kad virtualus dalijimasis nuotraukomis, žiniomis bei patirtimi su laiku
peraugo į gyvą bendravimą ir bičiulystę. Kilo stimulas fotografinę
kūrybą parodyti viešoje erdvėje. Parodos "Mūsų pasaulis" nuotraukų autoriai - Šarūnas Barštys, Marius Dijokas, Evelina Venckauskienė, zz ir Lina Žukauskaitė, kurių nuotraukose pasaulis, kokį jie

Penktadienis Kovo 01, 2013
Renginio pradžia: 03/01/2013 10:00

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Šeštadienis Kovo 02, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Sekmadienis Kovo 03, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Pirmadienis Kovo 04, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Antardienis Kovo 05, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Trečiadienis Kovo 06, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Ketvirtadienis Kovo 07, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Penktadienis Kovo 08, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Šeštadienis Kovo 09, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Sekmadienis Kovo 10, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Pirmadienis Kovo 11, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Antardienis Kovo 12, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Trečiadienis Kovo 13, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Ketvirtadienis Kovo 14, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Penktadienis Kovo 15, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Renginio pradžia: 03/15/2013 16:00

2013 m. kovo 15-ąją Liudviko Rėzos kultūros centras pakvietė juodkrantiškius ir Neringos miesto svečius, besidominčius Lietuvos praeitimi bei istorinėmis asmenybėmis, susitikti su žinomu visuomenės ir politikos veikėju, rašytoju ir filosofu, publicistu, humanitarinių mokslų daktaru Arvydu Juozaičiu. Jis pristatė savo naujausią istorinių dramų knygą „Gyvųjų teatras“.
Arvydas Juozaitis knygos pristatymo metu kalbėjo, kad „Gyvųjų teatras“ – tai šešios istorijos, kuriose dramaturgiškai atvaizduoti XIII–XX a. gyvenę žmonės: sosto atsisakęs karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas, imperatorienė Luizė, prezidentienė Sofija Smetonienė, garsėjusi moterišku valdymo menu, menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, imperines utopijas rezgę Jozefas Pilsudskis ir Feliksas Dzeržinskis bei pulkas sovietinės Lietuvos kūrėjų, kurių veikla ir veiksmai vienaip ar kitaip įtakojo Lietuvos politiką ir gyvenimą. Susitikime dalyvavo Klaipėdos universiteto mokslininkės: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, humanitarinių mokslų daktarė Silva Pocytė ir doc.dr. Nijolė Strakauskaitė. Silva Pocytė pažymėjo, kad šioje knygoje aprašomi istoriniai ir politiniai įvykiai yra tikri, realūs yra ir dramų veikėjai. Šie autoriaus literatūriškai sukurti paveikslai yra jo interpretacija, jo vizija Lietuvos istorinių įvykių fone. Nijolė Strakauskaitė džiaugėsi autoriaus mintimi, kad jo dramose persipina Lietuvos istorija ir dėkojo už galimybę diskutuoti apie tai toje vietoje, kurioje režisieriui Gyčiui Padegimui gimė idėja kurti istorinę dramą apie karalienę Luizę.
Knygos autorius pasidžiaugė, kad Valstybiniame jaunimo teatre yra rodomas režisieriaus Jono Vaitkaus ir Alberto Vidžiūno sukurtas spektaklis pagal jo dramą „Širdis Vilniuje“, o Klaipėdos dramos teatre statomas spektaklis „Luizė pirmoji“ (režisierius Gytis Padegimas).

Šeštadienis Kovo 16, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Sekmadienis Kovo 17, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Pirmadienis Kovo 18, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Antardienis Kovo 19, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Trečiadienis Kovo 20, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Renginio pradžia: 03/20/2013 17:00

2013 m. kovo 20 d.(trečiadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje kviečiame į dvasinės atgaivos vakarą „Vilties nešimas“.
Dalyvaus brolis pranciškonas Bernardas ir sveikos gyvensenos propaguotoja Janina Danielienė. Saulių Belicką OFM Kretingos mieste daugelis pažįsta brolį pranciškoną, diakoną Bernardą Saulių Belicką OFM. Tai žmogus, kurio gyvenime susilieja vienuolystė ir kūrybinis kelias. Brolis Bernardas nuo jaunystės rašo eiles ir neseniai išleido eilėraščių rinkinį „Taip priėjo gyvenimas“. Ir brolis Bernardas, ir Janina – poezijos sielos draugai. Vakaro metu klausysimės poetinių skambėjimų ir Gavėnios atgaivos žodžio.

Ketvirtadienis Kovo 21, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Penktadienis Kovo 22, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Šeštadienis Kovo 23, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Sekmadienis Kovo 24, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Renginio pradžia: 03/24/2013 16:00

Šiemet keturioliktą kartą Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtų mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimų „Aukso paukštė“ nominacijomis bus įvertinti labiausiai nusipelnę šalies folkloro, liaudiškos muzikos, vokaliniai, liaudiškų šokių ansambliai, chorai ir teatrai.
Šiemet pirmą kartą skelbiama nominacija „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ bus įteikta choro dirigentui, kompozitoriui, profesoriui Lionginui Abariui.
„Aukso paukščių“ teikimo ceremonijos:
Kovo 9 d. 14 val. Gruzdžių kultūros centre (Šiaulių r.) bus apdovanoti nominaciją „Geriausias lėlių teatras ir vadovas“ pelnę Gruzdžių šeimos lėlių teatras „Abra kadabra“ ir vadovė Jurgita Jašiskytė;
Kovo 9 d. 18 val. Garliavos kultūros centre (Kauno r.) – nominacijos „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas“ laureatai Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ ir vadovė Zita Vaškelienė;
Kovo 11 d. 13.30 val. Vilkaviškio kultūros centre – nominacija „Geriausia liaudiškos muzikos kapela ir vadovas“ įvertinti Vilkaviškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Vingis“ ir vadovas Gintas Turonis;
Kovo 16 d. 16 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje – nominaciją „Naujai suspindusi žvaigždė“ pelnęs Kauno mišrus choras „Saluto“ (vadovė Ramutė Štreimikytė);
Kovo 16 d. 18 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre – nominacija „Geriausias šokių ansamblis ir vadovas“ įvertinti Kauno miesto tautinio meno ansamblis „Ratelinis“ ir meno vadovė Margarita Tomkevičiūtė;
Kovo 17 d. 12 val. Taujėnų dvare (Ukmergės r.) – nominacijos „Geriausias vokalinis ansamblis“ laureatas Ukmergės kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“ (vadovė Jūratė Martinkutė);
Kovo 21 d. 18 val. Anykščių kultūros centre – nominaciją „Geriausias suaugusiųjų mėgėjų teatras ir vadovas“ pelnę Viešintų klojimo teatras ir vadovas Vytautas Germanavičius;

Pirmadienis Kovo 25, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Antardienis Kovo 26, 2013

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Trečiadienis Kovo 27, 2013
Renginio pradžia: 03/01/2013 10:00
Pabaiga: 03/27/2013 10:00

Fotografijos paroda "Juodkrantė ir juodkrantiškiai 2012"

Renginio pradžia: 03/27/2013 17:00

Renginys skirtas Tarmių metams

Viktorijos Daujotės knygos "Balsa ūkūs" žemaitiškas skaitymas 2013 m. kovo 27 d. 17.00 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje vyko Lietuvos fotomeninkų sajungos nario, mažeikiškio Jono Strazdausko paroda „Žemaitijos rūkai“ atidarymas ir Viktorijos Daujotės knygos „Balsa ūkūs“ pristatymas ir žemaitiškas skaitymas .
Klausytojai galėjo gyvai klausytis žemaitiško žodžio skambėjimo, gėrėtis literartūrologės, filologijos mokslų daktarės Viktorijos Daujotytės sudarytos ir 2010 metais išleistos poezijos knygele "Balsai ūkuose".
Knygoje - eiliuoti tekstai žemaičių (varniškių) tarme ,surinkti parašyta pagal atsimenamus mokslininkės giminės, daugiausia moterų, balsus. Greta - tekstai bendrine lietuvių kalba.
Knygos iliustracjų ir nuotraukų autoriai - Jonas Daujotis, Jonas Strazdauskas, Arvydas Šliogeris, Virginija Valuckienė. Fotomeninkas Jonas Strazdauskas pasidalino kūrybos ir knygos išleidimo sumanymo mintimis.
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis šiltai dėkojo už nuoširdų Žemaitijos rūkų kolekcijos pristatymą ir unikalų žemaitiškos tarties saugojimą.
Parodos atidaryme ir knygos pristatyme žiūrovai maloniai gėrėjosi saksofono muzikos garsų viražais, kuriuos dovanojo saksofonistas Augustas Petkus. Virpančios gaidos iki sielos gelmių sušildė ir pamalonino, sukūrė šventišką nuotaiką.

Argi negraži mūsų Žemaitija?
Kviečiame lankytis parodoje iki balandžio 15 dienos ir pasvarstyti.

Daugiau akimirkų: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/166

Renginio pradžia: 03/27/2013 17:00

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Renginio pradžia: 03/27/2013 19:00

Minint Tarptautinę teatro dieną ir Tarmių metus- Nevarėnų kultūros centro Mėgėjų teatras "Žibintas" dovanojo Neringos bendruomenei Edmundo Untulio spektaklį-komediją "Laimės kalvis“, režisuotą Alvydos Kniurienės. Žemaičių kolektyvas vaidinime kalbėjo gimtąja žemaičių tarme ir tuo linksmino žiūrovus.Buitiniai vaizdeliai, pasitelkę minimalistinę scenografiją, sujungti į vientisą reginį, kuriame įvairiomis sceninės raiškos priemonėmis temperamentingi atlikėjai parodė mūsų visuomenėje gajas ydas: girtuoklystę, išdavystę ir veidmainystę. Įdomus finalas ir netikėta atomazga.
Žiūrovų salė aidėjo nuo skardaus juoko, Neringos bendruomenės narių veidus puošė šypsenos. Dėkojame mėgėjų teatro kolektyvui "Žibintas" už padovanotas šiltas, ryškias, spalvingas, nuotaikingas akimirkas Neringos bendruomenei. Nuoširdų Ačiū tariame Nevarėnų kultūros centro direktoriui Albinui Šmukštai už sudarytas sąlygas atvykti mėgėjų teatro kolektyvui į Juodkrantę. Branginame draugystę tarp Nevarėnų kultūros centro ir Liudviko Rėzos kultūros centro kolektyvų narių.

Daugiau akimirkų: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/167

Ketvirtadienis Kovo 28, 2013

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Renginio pradžia: 03/28/2013 10:00
Pabaiga: 03/28/2013 12:00

Kovo 28 d. (ketvirtadienį) 10 - 12 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos
stiklo koridoriuje vyko tautodailės užsiėmimas ,,VELYKŲ MARGUTIS".
Kiaušiniai buvo rašomi vašku ir dažomi. Velykinius kiaušinius margino atostogaujantys svečiai, bendruomenės žmonės, Juodkrantės lopšelio -darželio "Vyturėlis" vaikučiai ir auklėtojos, mokiniai, mokytojai. Tai smagus, šventiškas užsiėmimas, pamoka, ypač atostogaujantiems mokiniams ir svečiams. Dalyvavusieji nestokojo lakios fantazijos ir šypsenų.
Užsiėmimui vadovavo meno vadovė Ramunė Pečiukonytė .

Daugiau akimirkų: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/168.

Renginio pradžia: 03/28/2013 18:00

Susitikimas vyko Liudviko Rėzos kult8ros centre, L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Kviečiame į susitikimą su Gabrieliumi Liaudansku - Svaru
diskusija apie meilę - nereikia šūkių, vėliavų, koncertų, fejerverkų, prisiminimų, kulkų, kraujo, išdavysčių...

Susitikimus organizuoja Pilietinių iniciatyvų centras.

Penktadienis Kovo 29, 2013

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Šeštadienis Kovo 30, 2013

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Sekmadienis Kovo 31, 2013

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Renginio pradžia: 03/31/2013 18:00

Velykų simbolika ir reikšmė

Dauguma kasmet švenčiame Velykas, o ar žinome, kokia šios šventės reikšmė? Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.

Pirmadienis Balandžio 01, 2013

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Antardienis Balandžio 02, 2013

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Trečiadienis Balandžio 03, 2013

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Ketvirtadienis Balandžio 04, 2013
Renginio pradžia: 03/27/2013 17:00
Pabaiga: 04/04/2013 10:30

Jono Strazdausko fotoparoda "Žemaitijos rūkai"
2013 m. kovo 27 d. 17.00 parodos atidarymas.

Po daugiau nei dešimtmečio rūkų gaudymo fotomenininkas Jonas Strazdauskas fotografijų ciklą „Žemaitijos rūkai“ suguldė į knygą.
Penktojoje autoriaus knygoje atrinkta apie šimtas nuotraukų, o kiek liko archyve – nesuskaičiuojama.
„Ir visi jie mylimi. Tas pats kaip ir su turimais dešimt pirštų, kurį reikėtų paaukoti?“ – pašnekovas užsiminė apie nelengvą užduotį atrinkti knygai kadrus.
Vartydami dar dažais kvepiančią, tik šią savaitę iš leidyklos parsivežtą knygą, su J. Strazdausku ir kalbamės apie rūkus: jų nejaukias paslaptis, svaigulį ir pamokas mylėti gyvenimą…

Maloniai visų laukiameir kviečiame.
Paroda veiks iki balandžio mėn. 15 d.

Renginio pradžia: 04/04/2013 17:00

,,Kova dėl Klaipėdos - įvykiai ir žmonės" , skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui. Rengėjai - Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.

27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.

Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Liudviko Rėzos kultūros centras

Parodos atidaryme balandžio 17 d. 12.00 val. dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius – dr. Jonas Genys.

Šeštadienis Balandžio 13, 2013
Renginio pradžia: 04/13/2013 16:00
Pabaiga: 04/13/2013 18:00

2013. 04. 13 16.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centras

MUZIKA GRAŽIAUSIAI VIETAI

Koncertuoja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai
Adomas Gražinis (7kl.) ir Onutė Gražinytė (10kl.)
Mokytoja Inga Vyšniauskaitė.

Programoje skambės: J. S. Bach, L. van Beethoven, F, Liszt, S. Rachmaninnov, A. Remesos, S. Prokofjev kūriniai.

Renginio pradžia: 04/13/2013 16:00

2013 m. balandžio 13 d. 16.00 val.
koncertuoja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai
A.Gražinis (7 klasė) ir O.Gražinytė (10 klasė).
Mokytoja I.Vyšniauskaitė.

Programoje skambės:
J. S. Bach, L. van Beethoven, F. Liszt, S. Rachmaninov, A. Remesos,
S.Prokofjev kūriniai.

Onutė Gražinytė gimė 1996 muzikų šeimoje. Turi vyresnę sesę Mirgą ir jaunesnį brolį Adomą, kurie taip pat mokosi ir gyvena muzikos pasaulyje.
Nuo šešerių metų amžiaus Onutė mokėsi skambinti fortepijonu Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Jos brolis Adomas Gražinis, gimęs 2000 metais, nuo šešerių metų taip pat mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.
Ir Onutė, ir Adomas - nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatai, koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje, pelno solidžius laimėjimus ir apdovanojimus.
Šių Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinių mokytoja - Inga Vyšniauskaitė.

Onutė Gražinytė, būdama 11 metų amžiaus atliko A.Rowley Koncerto fortepijonui Pirmąją dalį, pritariant sesės Mirgos diriguojamam Valstybiniam simfoniniam orkestrui.
Dalyvavo Lietuvos vardo Tūkstantmečio atidarymo renginyje. Nuo 2006 metų iki šiol kasmet dalyvauja pianistų ir stygininkų konkursuose.
2012 m. pelnė laureatės vardą XVII respublikiniame B.Dvariono konkurse bei specialų prizą už geriausią B.Dvariono kūrinio atlikimą.
2012 m. gegužės mėnesį buvo italų profesoriaus ir pianisto M.Moretti meistriškumo kursų ir baigiamojo koncerto dalyvė.
2012 m. dalyvavo R.Krugiškytės-Čiplienės knygos “Duetas” pristatyme, Vilniaus mokytojų namuose.
2012 m. rugpjūčio 2-9 dienomis Vienoje (Austrija) tapo tarptautinio pianistų konkurso (4th International Rosario Marciano Piano Competition) I vietos laimėtoja.
Kartu su muzika jos gyvenimas užpildytas ir kitais pomėgiais. Būdama kelerių metų lankė baleto būrelį. Kelis metus lankė rytų kovų menus, dalyvavo stovyklose ir kituose renginiuose.

Pirmadienis Balandžio 15, 2013
Renginio pradžia: 04/15/2013 13:00

2013 m. balandžio 15 d. 13.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė ) edukacinis-folkloro renginys “Kožns paukštis saviška gėd", skirtas Tarmių metams.

Dalyvauja – šišioniškos kalbos propaguotoja Vaida Galinskienė, Šilutės Pirmosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Liudviko Rėzos kultūros centro ansamblis "Aušrinė", vadovė Ramunė Pečiukonytė.
Organizatoriai - Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla,
Liudviko Rėzos kultūros centras.

Maloniai kviečiame.

Trečiadienis Balandžio 17, 2013
Renginio pradžia: 04/17/2013 12:00

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Ketvirtadienis Balandžio 18, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Renginio pradžia: 04/18/2013 18:00

Š. m. balandžio 18 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į susitikimą su žurnaliste Rita Miliūte apie žurnalistiką, pilietinę visuomenę ir mūsų vaidmenį joje.

Susitikimas vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Susitikimus organizuoja Pilietinių iniciatyvų centras.

Penktadienis Balandžio 19, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Šeštadienis Balandžio 20, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Sekmadienis Balandžio 21, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Pirmadienis Balandžio 22, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Antardienis Balandžio 23, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Trečiadienis Balandžio 24, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Ketvirtadienis Balandžio 25, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Penktadienis Balandžio 26, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Renginio pradžia: 04/26/2013 12:00
Pabaiga: 04/26/2013 13:00

Poezijos popietė "Svajonių debesėliai"

Š. m. balandžio 26 d. 12.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8, Juodkrantė

Dalyvauja: Juodkrantės lopšelio-darželio "Vyturėlis" auklėtiniai, Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos 1-4 klasių mokiniai, Klaipėdos darželio "Aušrinė" auklėtiniai, Nidos vidurinės mokyklos 1-4 klasių mokiniai.

Maloniai visų laukiame

Šeštadienis Balandžio 27, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Sekmadienis Balandžio 28, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Pirmadienis Balandžio 29, 2013

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Antardienis Balandžio 30, 2013
Renginio pradžia: 04/17/2013 12:00
Pabaiga: 04/30/2013 12:00

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“

Paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.
Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Ketvirtadienis Gegužės 02, 2013
Renginio pradžia: 05/02/2013 15:30

2013-05-02 Popietė "Tau mano Mamyte" dalyvauja Juodkrantės lopšelio - darželio "Vyturėlis" auklėtiniai

Sekmadienis Gegužės 05, 2013
Renginio pradžia: 05/05/2013 08:00

Brangiosios Mamos,

Gražiausią metų laiką — pirmąjį gegužės sekmadienį, minime Motinos dieną. Ji suburia mus visus į gimtuosius namus pabūti su brangiausiu žmogumi — Mama, išsakyti jai nuoširdžiausius padėkos žodžius.

Niekas kitas nedavė mums tiek daug, o prašė tik vieno — laimės savo vaikams. Ji yra gėrio ir grožio etalonas, teisybės ir meilės idėja.

Nuoširdžiai sveikiname Jus visas šios gražios šventės — Motinos dienos proga, linkime daug džiaugsmo, meilės, vaikų dėmesio ir šilumos.

Nuoširdžiai
Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė ir kolektyvas

Šeštadienis Gegužės 11, 2013
Pirmadienis Gegužės 13, 2013
Renginio pradžia: 05/13/2013 16:00

Š. m. gegužės 13 d.
18.00 val.
kviečiame visus į
Andriaus Tapino
knygos pristatymą
"Vilko valanda".

Kas būtų buvę, jeigu XX a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru?..

Pirmajame lietuviškame stimpanko žanro romane jūsų laukia pašėlę nuotykiai, kraupios žmogžudystės, sudėtingos intrigos, kvapą gniaužiančios kautynės ant žemės, po žeme ir danguje, alchemikų paslaptys ir istorinės asmenybės visai kitu, nei kad buvo realiame gyvenime, amplua.

Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, Universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš VILKO VALANDA...

Renginio pradžia: 05/13/2013 16:00

Š. m. gegužės 13 d. 18.00 val. kviečiame visus į Andriaus Tapino knygos pristatymą "Vilko valanda".

Knygos pristatymas bus Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykloje III aukšte, aktų salėje.

Kas būtų buvę, jeigu XX a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru?..

Pirmajame lietuviškame stimpanko žanro romane jūsų laukia pašėlę nuotykiai, kraupios žmogžudystės, sudėtingos intrigos, kvapą gniaužiančios kautynės ant žemės, po žeme ir danguje, alchemikų paslaptys ir istorinės asmenybės visai kitu, nei kad buvo realiame gyvenime, amplua.

Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, Universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš VILKO VALANDA...

Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/185

Pirmadienis Gegužės 20, 2013
Renginio pradžia: 05/20/2013 18:00

Kviečiame į susitikimą su Rimu Šapausku

Diskusija „Ar lietuviai paskutiniai Europos pagonys ? O gal paskutiniai Europos krikščionys ?“

Susitikimas vyks gegužės 20 d., 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
Renginys nemokamas
Susitikimus organizuoja Pilietinių iniciatyvų centras.

Surinktas turinys