LRKC žurnalas

V-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Pūsk vėjuži naujas 222222222_0.jpg

Šių metų rugpjūčio 25 dieną (šeštadienį) Juodkrantėje jau penkerius metus iš eilės vyko regioninė folkloro šventė „Pūsk, Vėjuži!“, kurią tradiciškai organizuoja Liudviko Rėzos kultūros centras. Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu.
,,Pūsk, Vėjuži!“ šventės idėja – minint iškilius lietuvių tautosakos rinkėjų vardus ir puoselėjant senąsias žvejų tradicijas atgaivinti žmonių, šiandien gyvenančių pamaryje, lietuvininkų ir visos Lietuvos žemėje, bendravimą ir tiesti kadaise nusidriekusius draugystės tiltus tarp marių krantų, būtinai prisimenant vėją – žvejo duondavį, guodėją ir teisėją. Tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.
Šventės metu buvo skiriamas dėmesys Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Klaipėdos krašto lietuvininkų dainų ir Dzūkijos krašto etninės kultūros, dainuojamosios tautosakos ir tautinio kostiumo pristatymui.
Šeštadienio rytą marių pakrantėje šurmuliavo unikali amatų, tautodailės bei kulinarinio paveldo mugė, kurią pristatė šventės režisierė Valerija Jankūnaitė ir juodkrantiškis Česlovas Stonys.

Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena

kaspino diena 10 A4.jpg

Lietuvos Respublikos Gedimino ordino V-ojo laipsnio kavalierius, profesorius Algirdas Vizgirda yra žymiausias Lietuvos atlikėjų, grojančių pučiamaisiais instrumentais. Studijavo , tęsė studijas P.I.Čaikovskio vardo Maskvos konservatorijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aspirantūroje ir Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje pas pasaulinio garso fleitistus Alainą Marioną ir Christijaną Lardé.
Savo atlikėjišką karjerą A.Vizgirda pradėjo dar studijų metais. Susidomėjimas džiazo muzika subūrė bendraminčius V.Ganeliną, O.Molokojedovą, G.Balutį ir kitus į džiazo muzikos kvintetą, kuris tapo dviejų tarptautinių Talino džiazo festivalių laureatu. 1971 m. vykusiame pirmąjame Lietuvos džiazo festivalyje Elektrėnuose, A.Vizgirdos kompozicija „Viskas priklauso nuo nuotaikos” buvo pripažinta geriausia festivalio kompozicija. 1970-1977 metais A.Vizgirda buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas ir fleitų grupės koncertmeisteris. Nuo 1981 m. – medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto narys. Nuo 1971 m. A.Vizgirda dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Paruošė visą plejadą puikių fleitistų, kurių vieni šiuo metu dirba pagrindiniuose Lietuvos simfoniniuose orkestruose, konservatorijose ir muzikos mokyklose, kiti tęsia studijas Paryžiaus, Zalcburgo ir Vokietijos konservatorijose. 1988 m. A.Vizgirdai suteiktas mokslinis profesoriaus vardas. 1987-1984 m.m. vadovavo LMA pučiamųjų instrumentų katedrai.
Nuolatiniai fleitisto koncertinės veiklos partneriai yra žymūs Lietuvos ir užsienio atlikėjai bei kolektyvai. Fleitistas koncertavo Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse. Jis nuolat kviečiamas vesti meistriškumo kursus Prancūzijoje, Belgijoje, Latvijoje.
Prasidėjus Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimui 1988 m. A.Vizgirda subūrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikus į kamerinės muzikos ansamblį BALTIC TRIO.

Keramikos darbų paroda "MOTERS PASAULIS".

Kurcikeviciene38.jpg

„Molis – nuostabi žemes jėgos pripildyta medžiaga, turinti begales kaprizų. Mano manymu, keramikas – ne specialybė, tai yra gyvenimo būdas. Šiam amatui turi atiduoti visą save“,- teigė E. Kurcikevičienė.

Iš Panevėžio kilusi keturiasdešimtmetė dailininkė Eglė Kurcikevičienė moliu domisi jau dvidešimt metų, ji dirbo įvairiose keramikos įmonėse. Nuo 2002 m. dalyvauja tautodailininkų pleneruose, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Ji yra Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narė, nuo 2005 m. priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijai. Šiuo metu E. Kurcikevičienė dirba Zyplių dvaro keramikos dirbtuvėje, pirmenybę visada atiduoda moliui. "Jo niekada nesuvaldysi. Yra toks geras keramikų pasakymas: “Įdedi į pečių ką nori, o išimi, kas išeina”. Tai nesibaigiantys eksperimentai, niekada nežinai, kaip jie baigsis. Man patinka tas ieškojimo procesas. Molis yra nuostabi žemes jėgos pripildyta medžiaga, turinti begales kaprizų"- sako Eglė.
Molio gaminį neužtenka vien tik nulipdyti, ji reikia išdžiovinti, išdegti, glazūruoti ir dar kartą degti. Tai ilgo proceso, atsidavimo, fizinės jėgos ir atidumo reikalaujantis darbas.
"Kai pavargstu daryti įvairias puodynėles ar braižyti liaudies raštus, tada lipdau skulptūras. Įdomios yra ir žmogaus kūno linijos. Stengiuosi niekada nesustoti vietoje ir bandyti vis kažką naujo. Kartais tuose ieškojimuose atsiranda ir įdomių sprendimų."
Pagrindinis keramikės Eglė Kurcikevičienės principas - šypsena, šypsena ir dar kartą šypsena. Šypsodamasis ir mylėdamas pasaulį žmogus, gali daug daugiau pasiekti, nuveikti. O kai myli save, aplinkinius ir gyvenimą, tada ir laimė yra šalia. Kai būna liūdna ir skaudu, tada vadovaujuosi principu: “Jei gali ką pakeisti, tai keisk, o jei negali – tada nesinervink”. Tikiu, kad pasaulyje yra daug gerų žmonių, kurie nori padaryti jį gražesniu."Gyvename juk vieną kartą, todėl bandome vieni kitiems padėti realizuoti save."

Fotoalbumo ,,NERINGA Lietuvos perlas" pristatymas

Plakatas A3_Juodkrante varanka knygos pristatymas_0.jpg

2012 m. rugpjūčio 10 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje įvyko Antano Varankos naujausio fotoalbumo „Neringa - Lietuvos perlas“ pristatymas. Knygą šiais metais išleido leidykla "Anvara". Susitikime dalyvavo pats fotomenininkas, jo šeima, didelis būrys juodkrantiškių ir poilsiaujantys žmonės. Nepaprastai džiugus susitikimas. Šiais metais tai antrasis fotoalbumo pristatymas neringiškiams Juodkrantėje. Vasario mėnesį pristatytas fotomenininkas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Vaclovas Straukas su fotografijų paroda „Nerijos peizažas“ ir naujausiu albumu „Neringos peizažas“.
„Neringa - Lietuvos perlas“ - tai trečiasis fotomeninko Antano Varankos albumas, sukurtas su didžiule meile šiam nuostabiam gamtos ir žmogaus stebuklui, jūros srovių suneštam smėliui ir vėjų supustytam perlui. Fotografijų autorius visą gyvenimą žavisi šiuo nuostabiu kampeliu ir įvairiais metų laikais, fiksuoja jūros, miško, smėlio kopų ir architektūros harmoniją. "Kai fototgrafuoti užkopiu ant aukščiausios pustomo smėlio kopos ir toli apačioje regiu marių vandens veidrodį, o jeigu dar pučia smarkus vėjas, jaučiuosi tarsi ant Alpių kalnų sniego keteros",- pasakojo Antanas Varanka gausiai susirinkusiems vakaro klausytojams. Savo pasakojime priminė, kad yra alpinistas ir kalnų slidininkas, turi pasiekęs sportinių aukštumų laimėjimų. Buvo labai žavu stebėti autoriaus gyvybingą pasakojimą ir klausytis jo prisiminimų, įspūdžių, todėl suprantamas Nerijos ir Alpių kalnų grožio palyginimas.
Vakaro metu autorius atvirai ir nuoširdžiai dalinosi savo amato ir meno paslaptimis, pasakojo kaip nuotykių, laimėjimų ir nesėkmių peripetijose įdomiai ir kartais sunkiai gimę kadrai susidėliojo į šį albumą, kiek kitaip vaizduojantį mūsų gražuolę Neringą. Susirinkusieji aktyviai klausinėjo autoriaus apie jo darbą ir gyvenimą, galėjo grožėtis fotografijomis ekrane.

Operomanų vasaros koncertai

Operomanu_vasaros_koncertai_2012_PLAKATAS.jpg

Operomanų vasaros koncertai

Rugpjūčio 2 d. 17-21 val. Elektroakustinė instaliacija ,,Skambėk, akmenie, skambėk”. Einant Žaliu keliu link paplūdimio Juodkrantėje

Rugpjūčio 3 d. 21.30-22 val. Operomanų muzikiniai Short’ai. Liudviko Rėzos kultūros centro fasadas (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 4 d. 20-22 val. Garso juostų instaliacija-perfomansas TAPE/TEIP. Paplūdimys Juodkrantėje (ties centrine gelbėjimo stotimi)

Rugpjūčio 5 d. 20-21 val. DžiazoGALA. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Alergija. Humoro vakaras ,, Gyvenimas linksmas, nes atlyginimas juokingas!"

alergija 001.jpg

Humoro vakaras Alergija. ,, Gyvenimas linksmas, nes atlyginimas juokingas!"

anekdotai, miniatiūros, humoristinės dainos, komedija, siurprizai, joke "bajeriai", šposai.

A. Orlauskas ir Klarkas

(L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)

rugpjūčio 4, 15 d. 20 val.

Poezijos popietė su Lidija Šimkute

2f7edd417f6b.jpg

Lidija Šimkutė ,,Pajausti būties trapumą"

Lidija Šimkutė, poetė, gimė 1942 metais sausio 24 d. Krakių kaime (Kretingos raj.). Vaikystę praleido Oldenburge ir kitose pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. Į Australiją atvyko su tėvais ir vyresniu broliu 1949 m. Džilonge (Gellong) baigė pradžios mokyklą, gimnaziją ir aukštąjį mokslą. Gordon Institute of Technology (Deakin University) įgijo dietetikos specialybę. Baigė praktiką Perto (Perth) ligoninėje ir padirbėjusi dvejus metus, persikėlė į Adelaidę. 1966 metais ištekėjo (tapo Lidija Pociene), turi du vaikus.

Lietuvių kalbos žinias tobulino per neakivaizdinį Lietuvių kalbos institutą Čikagoje, 1977 ir 1987 metais lankė Vilniaus universitete lietuvių kalbos kursus.
Eilėraščius pradėjo rašyti vaikystėje, bet spaudoje pasirodė tik 1975 m. Algimanto Mackaus knygų leidykla Amerikoje išleido du poezijos rinkinius: Antrasis ilgesys (1978) ir Prisiminimų inkarai (1982). Atskiri eilėraščiai išspausdinti Amerikoje leidžiamuose žurnaluose. 1991 m. „Vagos“ leidykla Lietuvoje išleido poezijos rinkinį Vėjas ir šaknys.

Dalyvauja literatūriniuose renginiuose. Yra įtraukta į Bibliography of Australian Multicultural Writers, Ethnic Arts Directory, Cambridge International Biographical Centre leidinius: Dictionary of International Biography, Who‘s Who of Women, Who‘s Who in Australia and the Far East, Australijos lietuvių metraštį ir Lietuvių enciklopedijos papildymų tomą.

Mėgsta keliauti. Yra aplankiusi daugelį kraštų, siekdama pažinti jų kultūrą. Ilgesnes keliones pradėjo nuo Australijos ir Šiaurės Amerikos. Paskui – Pietų Amerika (Brazilija, Argentina, Urugvajus), Naujoji Zelandija, Honkongas, Kinija, Japonija, Singapūras, Filipinai, Malaizija, Turkija, Izraelis, Jordanija, Egiptas, Graikija ir jos salos, Italija, Ispanija, Portugalija, Marokas, Anglija, Airija bei dauguma kitų Europos valstybių.

Kūrybos bruožai:

Lietuvos nacionalinės filharmonijos renginiai Neringoje

untitled.jpg

Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje 20:00 val.
Aistė Širvinskaitė (sopranos)
Miglė Dikšaitienė (smuikas)
Rūta Blaškytė (fortepijonas) Programa: H. Berlioz. Dvi dainos iš ciklos „Vasaros naktys“, ž. Teophile Gautier; „Villanelle“, „La spectre de la rose“ F. Meldelsohn. „Pavasario daina“ op.62, Nr. 30 (iš ciklo „Dainos be žodžių“ smuikui ir fortepijonui) S. Rachmaninov. Trys romansai: „Prie mano lango“, ž. B. Gelinos; „Aš lauksiu tavęs“, ž. M. Davydovos; „Netikėk manim, drauge“, ž. A. L. Tolstojaus; S. Rachmaninov „Saulutės“ (Margaritki) smuikui ir fortepijonui (perdirbimas J. Heifitz) P. Mascagni. Santucos romansas iš op. „Kaimo garbė“; A. Catalani. Vali romansas iš op. „La Wally“; S. Prokofjev. Rusų šokis iš baleto „Petruška“ smuikui ir fortepijonui; F. Lehar. Anos Elizos valsas iš op. „Paganini“; M. Willson. „Tai tu“ daina iš miuziklo „Muzikos žmogus“, F. Kreisler „Mažosios Vienos maršas“ (Kleiner Wiener Marsch); L. Denza. „Nuostabios akys“ (Occhi Turchini);
R. Rogers. Daina „Iš mano svajonių“ iš miuziklo „Oklahoma“

Valstybinis Vilniaus kvartetas

Valstybinis Vilniaus kvartetas

Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje rugpjūčio 24 dieną 20:00 val.
Vytautas Giedraitis (klarnetas)
Koncertas iš ciklo ,,Intro musica” W. A. Mozart kvintetas klarnetui, dviem smuikams, altui ir violončelei a-dur, kv581
C. M. Weber kvintetas klarnetui, dviem smuikams, altui ir violončelei b-dur, op.34

Surinktas turinys